Sausi Pusryčiai: Sudėtis, Nauda Ir Pasirinkimo Gairės
Įprasta girdėti, jog pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, tačiau dėl greito gyvenimo tempo jų svarba kartais gali būti pamiršta. Vis daugiau tyrimų pabrėžia, kad tinkamai subalansuoti pusryčiai yra esminis žingsnis siekiant sveikatos ir geros savijautos. Dėl to, dažnas savo rytą pradeda nuo dubenėlio sausų pusryčių, kuriuos mėgsta tiek maži, tiek vyresni. Tačiau ar tikrai žinome, ką valgome ir kokią naudą (ar žalą) tai teikia mūsų organizmui?
Sausų Pusryčių Sudėtis Ir Pasirinkimo Kriterijai
Tam, kad organizmą aprūpintume reikiamomis medžiagomis, pusryčiai turėtų būti subalansuoti, sudaryti iš baltymų, angliavandenių ir riebalų. Sveikatai palankūs pusryčių dribsniai turėtų turėti skaidulinių medžiagų, vitaminų (ypač E ir B grupės) ir mineralų (geležies, magnio, fosforo ir kt.). Sausus pusryčius turėtų sudaryti pilnagrūdžiai grūdai, 100-e gramų jų - iki 5 gramų cukraus, mažai druskos, o patys ingredientai - natūralūs ir aiškiai suprantami. Svarbu atkreipti dėmesį į porcijų dydį, kad būtų išlaikytas balansas mityboje ir kalorijų kiekyje.
Parduotuvėse galima pasirinkti jau paruoštų įvairių grūdų (kviečių, avižų, ryžių, grikių, kukurūzų) sausų pusryčių, kurių pakuotėje galima rasti džiovintų vaisių ir uogų, kitų priedų. Dietologų teigimu, sausuose pusryčiuose gausu baltymų ir riebalų, angliavandenių, ląstelienos, mineralinių medžiagų, vitaminų (A, C, D, B1, B2, B6, B12). Trapučiai ir duonelės ypač vertingi alergiškiems bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sausus pusryčius:
- Nepirkite vaikams ryškių spalvų (raudonų, žalių, mėlynų) sausų pusryčių.
- Patikrinkite sausų pusryčių pagaminimo datą ir galiojimo laiką. Mitybos specialistai siūlo rinktis kuo mažesnio galiojimo laiko sausus pusryčius.
- Atidžiai pažiūrėkite, kas yra sausų pusryčių gamintojas, kaip pagaminti sausi pusryčiai ir kokios jie kokybės.
Sausų Pusryčių Vartojimo Būdai Ir Rekomendacijos
Norint išlaikyti įvairovę savo mityboje, sausi pusryčiai turi būti derinami su kitais sveikais ingredientais. Dribsnius galima sumaišyti su šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogomis, įberti mėgstamų riešutų ar sėklų. Rinkdamiesi sausus pusryčius su mažiau cukraus, tikriausiai norėsite juos pasaldinti. Geriausia alternatyva cukrui būtų šaukštelis natūralaus medaus, riešutų sviesto, cinamono ar agavų sirupo. Šie saldikliai - sveikatai palankesni nei perdirbtas, daugeliui įprastas „baltasis“ cukrus.
Nors sausi pusryčiai bene dažniausiai vartojami su įprastu pienu, rekomenduojama jį pakeisti augaliniais gėrimais: migdolų, avižų ar kokosų skonio, atkreipiant dėmesį į jų sudėtį. Sausus pusryčius sėkmingai galima pasirinkti ir lengvai vakarienei.
Taip pat skaitykite: Kiaušiniai ir atsistatymas po treniruotės
Sausų Pusryčių Žala Ir Alternatyvos
Svarbu žinoti, kad ne visi sausi pusryčiai yra vienodai naudingi. Daugelio mėgstamų sausų pusryčių (pvz., kviečių su medumi) sudėtyje yra net 40 proc. cukraus, kai net sausainiuose jo būna kur kas mažiau - 20-30 proc. Jei sausus pusryčius valgote kasdien, tai tikrai nėra gerai. Tiems, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be sausų pusryčių, dietistai rekomenduoja rinktis bent jau sveikatai palankesnius - pagamintus iš pilno grūdo, turinčius ne mažiau kaip 6 proc. ląstelienos.
Šilti pusryčiai, pavyzdžiui, grikių ar perlinių kruopų košė, labiau tinka, nes suteikia ilgalaikės energijos ir turi šildantį poveikį, ilgiau jaučiamės sotūs. Dribsnių maistinę vertę nulemia kukurūzų arba kviečių miltai, su kuriais organizmas gauna kompleksinių angliavandenių. Vertingesni gaminiai, kuriuose yra visų grūdo dalių. Jie gaminami perdirbant valytus sveikus grūdus. Tokie gaminiai vadinami „pilno grūdo” ar „viso grūdo”. Jie laikomi sveikesniais, su jais organizmas gauna ne tik kompleksinių angliavandenių, bet ir daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Cukraus žala
Svarbiausia, kiek cukraus suvalgo vaikai kartu su dribsniais. Apie cukraus žalą augančiam organizmui nuolat įspėja medikai ir mitybos specialistai, rekomenduojantys vartoti kuo mažiau šio saldaus, bet ne itin sveiko produkto. Javainiai, ypač gardinti kakava, yra tikrai saldus gaminys, tad jų nerekomenduojama valgyti kiekvieną dieną. Su viena porcija paruoštų saldžių sausų pusryčių suvalgomi beveik trys arbatiniai šaukšteliai cukraus. Tad verta susimąstyti, ar ne geriau kai kuriais dribsniais mėgautis retsykiais, o per pusryčius vaikams pasiūlyti uogomis ar vaisiais gardintos košės. Be to, kai kurių javainių sudėtyje yra kakavos. Vaikams nereikėtų ja piktnaudžiauti, nes sudėtyje yra stimuliuojamuoju poveikiu pasižyminčių medžiagų - teobromino ir kofeino.
Kakaviniai gaminiai saldesni, tačiau juose tyrimų metu nustatyta mažiau druskos. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, nes bendras per parą suvartojamos druskos kiekis neturi viršyti 5 gramų.
Vitaminų perteklius
Net trys iš vertintų sausų pusryčių gaminių papildyti vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Tai - daugiausia įvairūs B grupės vitaminai, kalcis, geležis. Dribsniai neturėtų būti pagrindinis vitaminų, kalcio ar geležies šaltinis. Juolab kad šiuo metu įvairiausi maisto produktai papildomi vitaminais. Saldūs užkandžiai, vaisvandeniai, netgi dešrelės gamintojų papildomos vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, todėl kartais gali būti nelengva suskaičiuoti ir sukontroliuoti, kiek jų ir su kokiais produktais gauname. Geriau vaikų ir savo racioną papildyti daržovėmis, vaisiais, uogomis, riešutais. Tad palankiau vertinami javainiai, kuriuose mažiau pridėtinių vitaminų, mineralinių medžiagų, cukraus ir druskos.
Taip pat skaitykite: Energijos užtaisas: pusryčiai su avižų pienu
Kenksmingos medžiagos
Kiekvienam javainių ir kitų keptų krakmolo turinčių gaminių mėgėjui derėtų žinoti, kad juose gali būti žalingų sveikatai junginių. Kepant, skrudinant ar gruzdinant krakmolo turinčius produktus aukštoje temperatūroje susidaro kancerogeniniu ir genotoksiniu poveikiu pasižyminti cheminė medžiaga - akrilamidai. Nors nei ES, nei Lietuvos teisės aktai kol kas nereglamentuoja didžiausios leidžiamos jų koncentracijos, ES šalyse narėse nuolat nustatomas akrilamidų kiekis maisto produktuose, o gamintojai ir mokslininkai daug dirba siekdami jį sumažinti. Suaugusieji daugiausia akrilamidų gauna valgydami gruzdintas bulvytes, duoną ir gerdami skrudintą kavą, o vaikai ir paaugliai - su gruzdintomis bulvytėmis, bulvių traškučiais, sausainiais ir duona.
Sausų Pusryčių Populiarumas Ir Vartojimas
Atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos moterys (37 proc.) dažniau nei vyrai (31 proc.) pasirūpina, kad namuose būtų sausų pusryčių. Dribsniai pusryčiams jau tapo įprastu valgiu ir vaikams, ir suaugusiesiems. Tačiau nauda sveikatai vis dar yra ginčytinas dalykas.
Šiuolaikinių sausų pusryčių pirmtakai atsirado Amerikoje XIX a. viduryje. Tai buvo presuotos sėlenos be jokių priedų - ne itin gardžios, užtat labai sveikos ir labai pigios. Tačiau dribsnių gamybos technologijos pamažu buvo plėtojamos, ir dabar taip vadiname ne tik kukurūzų, ryžių, rugių, avižų dribsnius, bet ir pūstus grūdus, javainius su priedais - vadinamuosius miuslius, - su džiovintomis uogomis, vaisiais, riešutais, šokoladu ir medumi, visokius iš dribsnių pagamintus užkandžius.
Gamintojai paprastai giria savo dribsnius kaip visiškai nekaloringus, teigdami, kad sausuose pusryčiuose vitaminų, mineralų, jodo, kalcio, geležies ir kitų naudingų elementų net daugiau nei vaisiuose, daržovėse ir mėsoje kartu sudėjus. Garai ir aukštas slėgis iš tiesų neišskaido grūdinėse kultūrose esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tik taip apdoroti dribsniai tikrai naudingi ir suaugusiesiems, ir vaikams, nes juose gausu ląstelienos. Bet pridėjus cukraus, sirupo, medaus, šokolado, dar paskrudinus aliejuje, dribsnių kaloringumas padidėja keliskart.
Kad vaikams skirti sausi pusryčiai kaloringi, neslepiama - tai netgi rašoma ant pakuotės. Be to, juose turi būti ir nemažai cukraus. Suaugusiesiems skirtus sausus pusryčius gamintojai dažniausiai reklamuoja kaip produktą, padedantį kovoti su antsvoriu. Tačiau neseniai atliktas nepriklausomas tyrimas parodė, kad kai kurios dribsnius gaminančios firmos pasako ne visą tiesą - kai ką ir nutyli. Ištyrę dešimties populiariausių rūšių dribsnius, specialistai priėjo išvados, kad jie tokie pat kaloringi, kaip sausainiai ar šokoladas. Dar mažiau naudingi skrudinti dribsniai: jie gardesni, tas tiesa, bet skurdūs vitaminų. Naudingiausi sveikatai yra neapdoroti dribsniai. Tai natūralūs javainiai su vaisiais, riešutais ir medumi. Todėl vadinamieji sausi pusryčiai - išimtinai vaikų maistas.
Taip pat skaitykite: Sveiki pusryčiai: ką rinktis?
Porcijos Dydis Ir Sudėties Analizė
Svarbu gerai pagalvoti, ko daugiau - žalos ar naudos sveikatai - gauna vaikas, suvalgęs dubenėlį sausų pusryčių, ypač jei jie tampa kasdieniu maistu. Gamintojų rekomenduojama ir ant kelių gaminių nurodyta normali porcija - 30 gramų (vienas nedidelis dubenėlis). Jos energinė vertė (įskaitant pieną, kuriuo užpiltume dribsnius) - iki 200 kilokalorijų (kcal). Bet pusryčiams turėtų tekti 25-30 procentų paros energijos - apie 500 kcal. Nedidelio dubenėlio dribsnių su pienu ar sultimis tikrai nepakanka, kad vaikas jaustųsi sotus, o pusryčiai būtų visaverčiai. Tad tėvai neturėtų stebėtis, kad ką tik pusryčiavusi atžala vėl nori valgyti. Rekomenduojama kartu su javainiais dar suvalgyti bananą, obuolį, gal net sumuštinį. Kitaip mokykloje jau per pirmąją pertrauką vaikas tikrai bėgs pirkti bandelės ar šokolado, nes jausis alkanas.
Populiariausi sausi pusryčiai ir jų palyginimas
"Iki” parduotuvėje pirkėjų buvo prašoma įvertinti visų keturių gaminių skonį. Taip pat klausėme, kurie dribsniai vartotojams skanesni - pagardinti kakava ar be priedų. Nežinodami, kieno gaminį ragauja, „Iki” pirkėjai daugiausia balsavo už šokolado skonio „Nestle Chocapic” dribsnius. Juos skaniausiais pavadino visi vaikai ir paaugliai.
Ekologiški sausi pusryčiai
Ekologiški sausi pusryčiai - puikus pasirinkimas mėgstantiems pusryčiauti greitai, skaniai ir sveikai. Didelis pasirinkimas leis atrasti mėgstamiausius sausus pusryčius bei paįvairinti įprastą pusryčių meniu išbandant naujus. Galima rasti tiek klasikinių kukurūzų dribsnių, tiek skirtingų sausų pusryčių su įvairiausiais priedais. Biodinaminiai traškūs kukurūzų dribsniai patiks vertinantiems klasikinius, laiko patikrintus skonius. Smaližiams patiks traškūs saldinti javainiai bei traškūs rutuliukai su šokoladu. Šie sausi pusryčiai taip pat tinka desertams gardinti ir puošti. Pusryčių valgiaraštį gali paįvairinti ne tik rinkdamasis skirtingus sausus pusryčius, bet ir pieną pakeisdamas jogurtu, sultimis ar augaliniu pienu. Sausi pusryčiai yra puikus pasirinkimas, jei nori pradėti dieną energingai ir sveikai.
Pirmiausia, sausi pusryčiai, pagaminti iš natūralių ingredientų, turi daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, kurie suteikia organizmui energijos ir palaiko gerą virškinimo sistemos veiklą. Sausi pusryčiai, kuriuose mažai arba visai nėra cukraus, padeda išvengti staigių cukraus kiekio svyravimų kraujyje. Tai ypač svarbu, jei nori išvengti energijos kritimo vėliau dienos eigoje. Sausi pusryčiai be cukraus taip pat tinka tiems, kurie rūpinasi savo mityba ir siekia sveikų pasirinkimų. Sausi pusryčiai vaikams - tai puikus būdas užtikrinti greitus, skanius ir maistingus pusryčius mažiesiems. Rytas gali būti užimtas, tad sausi pusryčiai tampa idealia išeitimi ir suteikiančia reikiamų maistinių medžiagų vos per kelias minutes. Sausi pusryčiai vaikams būna praturtinti papildomais ingredientais, kaip sėklos, vaisiai ar net kitų sveikų priedų junginiai, taip padedant vaikui gauti reikalingų maistinių medžiagų. Jei nori patiekti sveikesnį variantą, gali rinktis sausus pusryčius be cukraus, kad išvengtumėte saldžių priedų, kurie gali neigiamai paveikti vaiko sveikatą.
Sausų pusryčių vertė yra didelė, nes jie suteikia greitą, patogų ir maistingą pasirinkimą tiems, kurie nori pradėti dieną sveikai. Sausi pusryčiai būna praturtinti svarbiomis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip skaidulos, vitaminai ir mineralai, kurie padeda išlaikyti energiją ir gerą savijautą. Rinkdamasis sveikus sausus pusryčius, gali būti tikras, kad vaikas gaus produktą be perteklinio cukraus ir kitų kenksmingų priedų. Sausi pusryčiai be cukraus yra puikus pasirinkimas, jei sieki išlaikyti subalansuotą mitybą ir išvengti per didelio saldumynų kiekio. Be to, dribsniai yra puikus pasirinkimas tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes jie yra lengvai paruošiami ir puikiai tinka tiek su pienu, tiek su augaliniu pienu ar jogurtu.
Sausų Pusryčių Gamyba Ir Rūšys
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad sausi pusryčiai nėra sveiki - juose gausu cukraus ir kitų nereikalingų priedų. Tačiau sausi pusryčiai iš esmės yra košės pakaitalas. Kalbant apie produktų gamą, yra dvi sausų pusryčių kategorijos - standartiniai, kurie yra skirti vaikams ir jaunimui, ir kurie paprastai turi būti „skanūs“, todėl, lyginant su kita sausų pusryčių kategorija, yra saldesni. Tačiau gamintojai stengiasi palaikyti mažesnį cukraus kiekį nei didieji užsienio gamintojai „Nestle“ arba „Kellogg's”, kurių gaminiuose yra apie 25 proc. cukraus.
Sėlenos yra valančioji medžiaga, kuri valo virškinimo ir kraujo sistemas. Siekiama, kad šie produktai būtų populiarūs ne tik tarp vaikų, bet ir suaugusių. Kadangi visuomenė sensta, atsižvelgiama ir į vyresnių žmonių poreikius. Vienas iš produktų „Natur Life“ sudėtyje yra 70 proc. pilno grūdo mišinio, iš kurio 40 proc. užima avižos, turinčios daug beta gliukanų, kurie skatina širdies veiklą, mažina kraujospūdį. Viename iš pilno grūdo sausų pusryčių gaminių rafinuoto cukraus nėra iš viso.
Sausų pusryčių vartojimo kultūra yra labai įvairi. Ryte tradiciškai jie yra valgomi su pienu, kefyru ar jogurtu. Būdami lyderiais Baltijos regione matome vis augantį sausų pusryčių segmentą.
Kaip Išsirinkti Sveikatai Palankius Sausus Pusryčius?
VšĮ „Sveikatai palankus“ siekia, kad Jums netektų praleisti daug laiko prekybos centruose renkantis sveikatai palankesnius maisto produktus iš gausių lentynų. Dažnai klientai prašo pasakyti, kokius konkrečius produktus pirkti. Tačiau rinka keičiasi ir maisto pramonė nemiega, kas šiandien buvo nepalanku, ryt gali būti paženklinta kokybės ir sveikatai palankumo ženklu „Sveikatai palankus“. Todėl tapkime vartotojais, kurie dabar skaito ženklinimo etiketes ir renkasi tik gerą maistą. Socialinio tinklo „Facebok“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina kompetetinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus.
Viliojantys dribsnių pavadinimai ar užrašai, prie kurių sukūrimo dirba eilė marketingo specialistų: „Teisingai subalansuoti“, „Fitness“ ir pavaizduota liekna figūra, „Padeda sumažinti cholesterolio kiekį“, „30 proc. mažiau cukraus“, „Be gliuteno“, „Mažiau riebalų“, „Daug skaidulinių medžiagų“ ir t.t. Ar šios nuorodos rodo, kad tai sveikatai palankus maisto produktas? Deja, dažnu atveju tai triukai skirti suvilioti vartotoją. Pavyzdžiui, teiginys „Teisingai subalansuoti“ nurodytas ant sausų pusryčių, kuriuose cukrų - 12,8 g/100 g, skaidulinių medžiagų tik 2,8 g/100 g, o druskos net 1,7 g/100 g. Šie sausi pusryčiai yra ne tik „greiti“ angliavandeniai, pavalgius po 1-1,5 val.
Dažnai sausi pusryčiai pagerinami pridedant sintetinių vitaminų: geležies, niacino, tiamino, riboflavino ir kitų B grupės vitaminų ir nurodoma, kad tai yra tam tikro vitamino šaltinis. Maisto technologai kurdami šiuos sausus pusryčius iš natūralių maisto produktų pašalina tai, kas vertinga ir natūralu, o paskui prideda sintetikos, kuri tik skirta viliojimui, bet kyla klausimas: kaip organizmas į juos reaguoja?
Rinkoje pasirodžius maisto produktams su maistingumo teiginiu „daugiau baltymų“ iškilo klausimas, ką reiškia „daugiau“? Ypač svarbu tiems, kas aktyviai sportuoja ir valgo daugiau baltymų turinčių maisto produktų. Teiginys, kad maisto produktas turi „daugiau baltymų“ gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei, pavyzdžiui, jogurte, kurį valgote kartu su sausais pusryčiais, baltymų daugiau nei 12 proc. nuo visos maisto produkto energinės vertės, o palyginti su panašiu produktu, jo sudėtyje yra mažiausiai 30% daugiau baltymų, nei kitame jogurte. Pavyzdžiui, įprastai šimte gramų jogurto yra apie 4 gramus baltymų, jogurte su nuoroda „daugiau baltymų“ apie 6 gramus.
Teiginiams apie maisto produktų maistingumą ir sveikumą, skelbiamiems ženklinant, pateikiant ir reklamuojant maisto produktus, taikomas 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą ir 2010 m. vasario 9 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 116/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
Teiginys mažai riebalų nurodo, kad kieto 100 g maisto produkto yra ne daugiau kaip 3 g riebalų arba skysto 100 ml produkto - ne daugiau kaip 1,5 g riebalų (100 ml pusiau nugriebto pieno - 1,8 g riebalų). Jei nurodyta, kad maisto produktas neturi riebalų, tai tik tuo atveju, jei 100 g arba 100 ml produkto yra ne daugiau kaip 0,5 g riebalų. Teiginys, kad maisto produktas turi daug skaidulinių medžiagų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal - mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų. Teiginys, kad maisto produktas turi mažiau kalorijų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei produkte yra mažiausiai 30 proc. mažiau kalorijų. Be to, būtina nurodyti veiksnius, dėl kurių sumažėjo bendras maisto produkto kalorijų kiekis.
Teiginys, kad maisto produktas turi mažai kalorijų gali būti nurodomas tik tuo atveju, jei 100 g kieto produkto yra mažiau kaip 40 kcal (170 kJ) ir 100 ml skysto produkto - mažiau kaip 20 kcal (80 kJ). Tačiau, jei sudėtyje gausu pridėtinio cukraus, iki 3 g skaidulinių medžiagų, gausu rafinuotų riebalų, sintetinių dažiklių, druskos daugiau nei 1,5 g/100 g, o kalorijų 100 g - 300 kcal, suvalgytas taip nesubalansuotas ir menkavertis produktas ne tik, kad nesuteiks ilgalaikės energijos, bet nepraturtins organizmo maistingomis medžiagomis. O kituose sausuose pusryčiuose: pridėtinio cukraus iki 5 proc., 6 g/100 g skaidulinių medžiagų, be pridėtinės druskos, nėra sintetinių dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o kalorijų kiekis toks pats. Žmogaus organizmas yra kompleksinis ir tik kalorijų skaičiavimas neįvertina visuminio efekto. Palyginimui, jei suvalgytume viso grūdo avižinius dribsnius 100 kcal arba cukraus 100 kcal organizmas sureaguos skirtingai antru atveju pakiltų greitai cukraus lygis kraujyje, nesijaustume sotūs, išsibalansuotų imuninė sistema, neišnaudota energija virstų riebalais. Pirmu atveju pasireikštų sotumo jausmas, neišauktų cukraus šuolio kraujyje, virškinimo sistema funkcionuotų normaliai.
Maisto pramonė rūpinasi, kad mes, kuo daugiau suvalgytumėte, todėl naudojami ingredientai, kurių neturi būti apskritai Jūsų kasdieniniame maiste: rafinuotas cukrus ir visos jo formos, rafinuoti miltai, rafinuotas aliejus, hidrinti riebalai, dirbtiniai saldikliai ir dažikliai, skonio ir kvapo stiprikliai, konservantai. Tačiau svarbu ne tik sudėtis, bet dar svarbesnis maistinės ir energinės vertės sąrašas, iš kurio galime sužinoti ne tik kalorijų kiekį, tačiau jis daug svarbesnis dėl nurodytų skaidulinių medžiagų ir cukraus kiekio maisto produkte. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų įsakymą - angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45-60 E proc., iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc.
Svarbu atminti, kad maistingumo deklaracijoje nurodytas kiekis maistinių medžiagų ir kalorijų 100 g produkto, nors dažnai nurodoma ant sausų pusryčių dribsnių pakuočių, net pirmoje pakuotės pusėje: „Rekomenduojamas suvartoti kiekis - 30 g, ant kitų pakuočių - 40 g“. Žiūrinti kitu kampu, kas suvartoja 30 g, juk retas apsiriboja net 100 g, kur mažiausiai gauna apie 20 proc. Kas sveria prieš valgydami? Jei gamintojai nurodo, kad rekomenduojama suvalgyti 30 g, tai tegul ir supakuoja po tokį kiekį. Tačiau dribsnius dažniausiai valgome su jogurtu ir ne bet kokiu, o saldintu, o kur dar balinta kava su cukrumi. Taip, kad valgydami tokius pusryčius gauname apie 500 kcal. Tai yra suaugusiems rekomenduojamos kalorijų vidurkio 25 proc. nuo 2000 kcal. Viskas kaip ir būtų gerai, bet kiek laiko mes išliekame sotūs valgydami tokius pusryčius? Jei juose skaidulinių medžiagų 2-3 g, o pridėtinio cukraus daugiau nei 10 g. Kaip greitai suvalgėme tokius pusryčius, taip greitai ir jaučiamės vėl alkani. Tai reiškia, kad po 1-1,5 val. jausime alkį.O kur dar ne dažnai sutinkamas druskos kiekis 100 g tokių dribsnių viršijantis 1,5 g. Ką tai reiškia? Valgai saldžiai, o iš tikrųjų gauni dvigubą druskos kiekį nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors maisto produktuose turėtų būti druskos ne daugiau kaip 1 g/100 g produkto ir suaugusiam paros norma ne didesnė nei 5 g. Tyrimai rodo, kad suvartojama dvigubai daugiau. Pagal LR Sveikatos apsaugos ministerijos Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų įsakymą - valgomosios druskos iki 2 metų amžiaus turi būti suvartojama ne daugiau kaip 2 g 1000 kcal energijos, 2-10 metų amžiaus - ne daugiau kaip 3-4 g per parą, 10 metų amžiaus ir vyresniems ‒ ne daugiau kaip 5-6 g per parą. Taigi, dažnu atveju, net neįtariame, kad valgydami saldžiai galime gauti druskos daugiau nei reikia.
#
tags: #sausi #pusryciai #sudėtis #ir #nauda