Mėsos norma vaikams: ką svarbu žinoti tėvams
Mėsa yra svarbus maisto produktas vaiko mityboje, bet kokia jos norma ir kaip ją tinkamai paruošti? Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie mėsos svarbą vaikų mitybai, tinkamas rūšis, paruošimo būdus ir normas.
Mėsos svarba vaikų mitybai
Mėsa yra nepakeičiamų aminorūgščių, visaverčių baltymų, vitaminų (B1, B2, B3, B6, B12, folio rūgšties) ir mineralinių medžiagų (geležies, cinko, kalio, fosforo, magnio, vario, sieros) šaltinis. Ypač daug šių medžiagų yra kepenyse. Vitaminą B12 žmogus gauna tik iš gyvūninės kilmės produktų. Geležies kiekis mėsoje, palyginti su jos kiekiu žuvyje, daržovėse, vaisiuose, kruopose, yra didžiausias.
Pediatrai teigia, kad nuo 6 mėn. ima sparčiai mažėti kūdikių geležies atsargos, kurias jie sukaupė būdami dar mamos pilve. Todėl maždaug nuo 5-6 mėn. vaikams į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti mėsą (po to, kai jie jau būna išragavę įvairių daržovių ir kruopų). Geležis iš mėsos pasisavinama daug lengviau nei iš kitų maisto produktų. Šis elementas aprūpina ląsteles deguonimi ir apsaugo organizmą nuo mažakraujystės.
Mėsa - pagrindinis maisto produktas, turintis daug maistingų medžiagų, lengvai pasisavinamų baltymų, B grupės vitaminų, ypač vitamino B12, todėl yra būtina augančiam vaikui. Gimusio kūdikio organizme yra geležies atsargų, tačiau jau pirmąjį pusmetį visi ištekliai praktiškai išsenka. Kai mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu.
Daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų atsisako mėsos. Atsisakyti mėsos gali mitybą subalansavę ir pakankamą organizmui reikiamų medžiagų kiekį iš kitų produktų ar papildų gaunantys suaugusieji, tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad vaikams mėsos duoti būtina, kitaip jų vystymasis gali sutrikti. „Vegetarų dietos kūdikiams nerekomenduojamos, nes neužtikrinamas sparčiai augančio organizmo energinis, taip pat geležies, cinko, kalcio, vitaminų BD, B12 ir D poreikis, - teigia šeimos gydytoja D. Jurevičiūtė.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Kokią mėsą rinktis vaikui?
Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Jaunų gyvūnų mėsa lengviau virškinama ir absorbuojama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Todėl ji ypač tinka mažiems vaikams.
Tiek dietologai, tiek gydytojai pediatrai sutaria, kad visų pirma reikia ieškoti ekologiškos mėsos. Ne gyvūno rūšis, o ekologiškumas turėtų būti kriterijus, pagal kurį renkamės mėsą. Būtų labai gerai gauti mėsos tokio gyvūno, kuris būtų augintas be antibiotikų, pesticidų, nebūtų sirgęs. Pediatrai dažniausiai rekomenduoja pradėti primaitinti kūdikius veršiena ar triušiena, vėliau įtraukti ir kitas mėsos rūšis ir vis pakaitalioti jas: vieną dieną duoti veršienos, kitą kalakutienos, dar kitą triušienos ir t.t.
- Triušiena: Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Teigiama, kad triušiena, kalakutiena ir veršiena lengviausiai virškinama mėsa. Tinkama ir stirniena, elniena, nutrijos mėsa, tačiau mažai kas turi galimybių ją įsigyti.
- Veršiena: Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
- Vištiena: Nors dažnai kalakutiena įvardinama kaip viena sveikiausių mėsų, vaikui ne mažiau naudinga ir vištiena. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai, kurie organizmo pasisavinami 100 proc. Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą.
- Kita mėsa: Kalbant apie kiaulieną ar jautieną, tai šių mėsos rūšių rekomenduojama naudoti tik liesą ir naudoti rečiau, nes ši mėsa yra gana sunkiai virškinama. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama ir apie kiaulieną, kaip lengvai pasisavinamą mėsą. Tuo labiau, kad vaikams riebalų kiekis nėra ribojamas, todėl nebūtina net visų riebaliukų nupjaustyti. Tačiau verta atminti, kad kuo riebesnė mėsa, tuo joje mažiau būtinųjų mūsų organizmui baltymų. Jei trūksta geležies atsargų valgydami paukštieną rinkitės šlaunelių mėsą.
Svarbu pradėti kūdikius maitinti mėsa ne per vėlai. Jos jau galima duoti nuo šešto ar septinto mėnesio. Kiekviena šeima sprendžia - ar jai valgyti mėsą, kokią valgyti, kaip dažnai ją valgyti. Mėsos reikia vartoti saikingai. Pvz., kūdikiui per parą užtenka 30-40 g liesos mėsos, mažam vaikui - 50-60 g. Mėsa yra sunkiau virškinamas produktas, todėl jos daug vartojant žarnyne skatinami puvimo procesai. Be to, kai daug suvalgoma mėsos, mažiau vartojama kitų produktų (grūdinių, daržovių, vaisių, pieno produktų), tad mityba gali pasidaryti vienarūšė.
Kaip tinkamai paruošti mėsą vaikui?
Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba. Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma. Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų. Ji turėtų būti verdama pasūdytame vandenyje, nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai) Virti rekomenduojama ant silpnos ugnies. Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta ir sultinga.
Ilga kepimas orkaitėje +130-150 C temperatūroje. Procesas užtrunka apie tris valandas ar ilgiau, priklausomai nuo mėsos rūšies bei gabalo dydžio. Bet juk prie viryklės stovėti nereikia. Labai mėgstu taip gaminti savaitgaliams. Pamarinuojame mėsą, prieš pat kepimą ištriname druska ir sudedame į kepimo uždarą indą ar kepimo maišą. Paprastai tokį gaminimo būdą renkuosi savaitgaliams. Mėsa tampa minkštutėle, net ir natūraliai augintų gyvūnų. Net nuo kaulų krenta. Panašus, bet dar geresnis būdas - ilgai virti. Jei gyvūnas, buvo augintas pakankamai natūraliai, tai nuvirusį koncentruotą buljoną supilkite į mažus, šaldymui skirtus indelius. užsišaldykite ir panaudokite daržovienėms ar sriuboms virti. Iš tinkamai pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys (baltymai). Išvengiame sunkaus virškinimo bei apsunkimo, kurio taip vengia vaikai.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Įdėkite aliejaus ir kruopščiai išmaišykite. Į šviežiai pagamintą daržovių tyrę įmaišykite 2 arbatinius šaukštelius mėsos tyrės, po 2-3 dienų - 4 šaukštelius. Taip mėsos kiekį didinkite iki visos porcijos, t.y.
- Kūdikiams: Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis.
- Vyresniems vaikams: Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8-9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų. Vyresniems vaikams galima pasiūlyti marinuotos mėsos patiekalų, tačiau derėtų nepamiršti, kad marinatas turi būti švelnus, pavyzdžiui, kefyro, citrinos sulčių, druskos ir pipirų.
Pradėjus virti po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Iš tokiu būdu pagamintos mėsos geriau pasisavinamos amino rūgštys. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Mėsos norma vaikams
Kasdien kūdikiai turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresni - ir iki 100 g per dieną. Jei kalbėtume tiksliau, 5-6 mėn. amžiaus vaikams rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną, 6-7 mėn. - 30-50 g, vyresni ir iki 100 g. Kuo vaikas vyresnis - tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereiktų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresnis vaikas - ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę.
Teigiama, kad vaiko iki metų amžiaus mėsos porcija yra 30-50 gramų per dieną, o vyresnio vaiko iki 100 g mėsos per dieną. Daug kur galima rasti rekomendacijas duoti mėsą kasdien. Taigi sudarius įvairų meniu mėsą vaikai valgys tikrai rečiau, nei kartą per dieną. Geriausia baltyminius produktus valgyti dienos metu.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Ką daryti, jei vaikas nevalgo mėsos?
Dažnai naujo maisto produkto ar patiekalo įsiūlymas vaikui tėvams tampa iššūkiu. D. Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins. Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.
Duodami paragauti pirmą kartą mėsos, turėtume prisiminti tai, ar kūdikio gomurys jautrus. Mažyliui, kuris vos pajutęs šaukštelį prie liežuvio žiaukčioja, mėsą reikia sumalti iki grietinės tirštumo. Jeigu gomurys nėra toks jautrus, vaikas gerai ryja tirštą maistą, mėsa gali būti malta šiek tiek rupiau, gali būti likę nedidelių gumuliukų, kuriuos kasos fermentai suskaldys, o žarnynas pasisavins. Kad mažylis nespringtų valgydamas mėsą, rekomenduojama užpilti ją trupučiu nuoviro, kuriame virė mėsa, išmaišyti ir duoti paragauti tokios mėsiškos tyrelės tam, kad kūdikis ne tik sužinotų mėsos skonį, bet ir gaus daugiau jo organizmui reikiamos geležies ir cinko. Įmaišius mėsos į kruopų ar daržovių tyrę - vaikutis mėsos suvalgys mažiau.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Pirmam kartui visai pateikite mažą kiekį, pavyzdžiui 5-10 g trintos virtos mėsos įmaišykite į mažylio mėgstamą daržovių tyrę. Palaipsniui mėsos kiekį didinkite, tuo pačiu mažindami daržovių tyrės kiekį. Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Kiti svarbūs аспекты
- Mėsos sultiniai: Mėsos sultinys kūdikiams ir mažiems vaikams nerekomenduojami, nes gali sukelti alergiją. Tačiau mėsos sultiniai naudingi gastritu sergantiems vaikams ir tiems, kuriems yra mažas skrandžio rūgštingumas. Nedidelį sultinio kiekį, jeigu sultinys neriebus, galima įpilti į daržovių ar kruopų košę su mėsa.
- Padažai: Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.
- Mitybos įpročiai: Per pirmuosius 3 gyvenimo metus gautas maistas formuoja vaiko valgymo įpročius visam gyvenimui. Tėvai šiuo atveju vaidina esminį vaidmenį. Ir… kadangi darbai veikia labiau negu žodžiai - patys maitinkitės sveikai!