Saulės sistema ir mokslas: nuo dirbtinio intelekto iki kelionių į kosmosą
Mokslas nuolat stumia žmonijos galimybių ribas, leisdamas mums pažvelgti į ateitį, kuri anksčiau atrodė nepasiekiama. Laida „Mokslo sriuba“ - tai puikus pavyzdys, kaip jaunų žmonių iniciatyva, bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu, populiarina mokslą visuomenėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias mokslo sritis, nagrinėjamas „Mokslo sriuboje“, nuo dirbtinio intelekto ir tvarios mėsos gamybos iki kvapų pasaulio ir kelionių už Saulės sistemos ribų.
Dirbtinis intelektas: ateities vizijos ir iššūkiai
Vilniaus Universiteto profesoriaus emerito fiziko Jono Grigo straipsnis „Ar dirbtinis intelektas pralenks žmogiškąjį?“ atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto (DI) ateities perspektyvas. Prognozuojama, kad DI ne tik keis gyvybę Žemėje, bet ir robotų pavidalu plėsis kosmose. Anot profesoriaus, DI galiausiai peržengs žmonijos ir biologijos ribas, potencialiai transformuodamas Saulės sistemą ir netgi visą galaktiką. Mums tenka garbė būti šio proceso pradžios liudininkais ir prisidėti prie jo.
Ši vizija kelia daug klausimų ir iššūkių. Kaip užtikrinti, kad DI plėtra būtų naudinga žmonijai? Kaip suvaldyti DI potencialą ir išvengti galimų pavojų? Šie klausimai reikalauja nuodugnių mokslinių tyrimų ir etinių svarstymų.
Tvari mėsos gamyba: laboratorijoje auginama mėsa
Manto Minkausko rašinys „Apie kitokią mėsą“ atkreipia dėmesį į dabartinės mėsos gamybos technologijos netvarumą. Gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio dujų emisijų daugiau nei visas transporto sektorius ir sunaudoja gausybę gėlo vandens. Šio galvosūkio sprendimas gali būti mėsos auginimas laboratorijoje.
Nors pirmojo mėsainio gamyba 2013-aisiais kainavo 300 000 dolerių, su dabartinėmis technologijomis kaina sumažėjo iki maždaug 1000 dolerių. Tikimasi, kad per penkerius metus kaina sumažės iki maždaug 10 dolerių, tada ir atsiras galimybė šios mėsos įsigyti. Laboratorijoje auginama mėsa gali tapti tvariu ir etišku alternatyvu tradicinei gyvulininkystei, sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir gyvūnų gerovei.
Taip pat skaitykite: Klasikinis medaus tortas
Kvapų pasaulis: ką gali nosis?
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos moksleivės Julijos Raudytės tekstas „Ką gali nosis: kvapų veikimas ir reikšmė organizmui“ atskleidžia kvapų svarbą mūsų gyvenime. Nors dažnai šių dalykų sąmoningai nesuvokiame, kvapai veikia mūsų emocijas, atmintį ir netgi pasirinkimus.
Skirtingas mūsų patirtis smegenys susieja su skirtingais kvapais, o naudojantis šiuo principu galima lengviau atsiminti išmoktus dalykus. Tai parodo, koks sudėtingas, tačiau genialiai „suprojektuotas“ yra žmogaus organizmas! Kvapų tyrimai gali padėti geriau suprasti žmogaus elgesį ir sukurti naujas technologijas, pavyzdžiui, kvapų terapiją.
Kelionės už Saulės sistemos ribų: fantastika, tampanti realybe
Ar mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija - ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika vykstanti šiandien! Už Saulės sistemos ribų šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Neįtikėtina! Kaip inžinieriams pavyko sukonstruoti tokius aparatus? Kokius nuotykius jie patyrė ir ar mums kada nors pavyks pasiekti kitas žvaigždžių sistemas?
Nors kelionės į kitas žvaigždžių sistemas kol kas yra tolima ateitis, „Voyager“ zondų pasiekimai rodo, kad žmonija nuolat artėja prie šio tikslo. Šios kelionės ne tik praplečia mūsų žinias apie Visatą, bet ir skatina naujų technologijų kūrimą.
Saulės energija: nuo kosmoso iki namų
Dabartinių silicio saulės elementų pažangą skatino kosminės programos. Dar dvidešimto amžiaus antroje pusėje tuometiniai mažo efektyvumo saulės elementai buvo montuojami į kosminius palydovus ir zondus. Nors virš mūsų planetos energijos daug daugiau nei Žemėje, to nepakako, tad mokslininkų apetitas augo. Palydovams reikėjo vis daugiau elektros energijos, tad tai ir skatino saulės elementų tobulinimą.
Taip pat skaitykite: Kaip panaudoti saulės uogas virtuvėje?
Lietuva saulės elementus taip pat gamina ir eksportuoja į Vakarų Europą. Pagrindinė saulės elemento žaliava - smėlis. Jis valomas, gryninamas, apdorojamas ir iš jo gaminami silicio lydiniai. Tai pigi, greitai pagaminama medžiaga, todėl į Lietuvą silicio plokštelių galima atsivežti iki milijono vienetų per mėnesį. Anot Vilniaus universiteto prof. dr. Miko Vengrio, įprastai į gyvenamuosius namus yra vedami keli, maždaug 5 milimetrų skersmens storio, laidai, kurių pakanka visiems elektronikos prietaisams ir dar daugiau. Tai išties naudinga ir gera technologija, tad pabandykime įsivaizduoji, kaip būtų smagu, jeigu jais būtų tiekiama ne tik iškastinio kuro deginimo būdu pagaminta energija, o ir iš neblėstančios Saulės!
Saulės energija tampa vis svarbesniu energijos šaltiniu, padedančiu mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kovoti su klimato kaita.
Egzoplanetos: ar esame vieni Visatoje?
Visos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus nesudaro nė 1 procento mūsų žvaigždės masės. Galime tik įsivaizduoti, kaip mokslininkams sunku aptikti aplink kitas žvaigždes skriejančias planetas. Jos vadinamos egzoplanetomis. Jei žvaigždės mums atrodo kaip nedideli taškeliai naktiniame danguje, tai egzoplanetos - tarsi dulkelės. „Į Saulę panašių žvaigždžių Visatoje yra labai daug. Kodėl gi ten negalėtų būti planetų, panašių į Žemę? Toks ir yra mūsų tikslas: analizuoti kitas žvaigždes su kitomis planetomis ir išsiaiškinti, kuo jos panašios, kuo skiriasi, kas lėmė, kad mūsų Saulės sistemoje yra gyvybė, o kitose planetų sistemose nėra - arba yra, bet kitokia forma nei pas mus,“ - pasakoja VU astronomė dr.
Egzoplanetų paieška yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės astronomijos uždavinių. Ar esame vieni Visatoje? Ar egzistuoja kitos planetos, tinkamos gyvybei? Šie klausimai jaudina mokslininkus ir visuomenę.
Tyrimai kosminėje stotyje: ekstremalios sąlygos ir ateities kelionės
Kosminėje stotyje atliekami tyrimai apima daugybę įdomių sričių: nuo fundamentinės fizikos iki žmogaus fiziologijos, nuo naujų lydinių iki augalų šaknų. Viena iš sričių - organizmų gebėjimas išgyventi ekstremalioje aplinkoje. Išėjimų į atvirą kosmosą metu, astronautai kartais paima tepinėlių mėginius nuo įvairių TKS išorės paviršių. Ant jų randama bakterijų. Paimti mėginiai nuodugniems tyrimams siunčiami į Žemę. Tuo tarpu, iš Žemės atsiunčiami kiti tiriamieji. Pavyzdžiui, patinka jiems tai ar ne, bet astronautai gauna paketus su tūkstančiais kirmėlių. Tiriant kirmėles ir kitus organizmus tikimasi sukurti būdus, kurie padėtų išlaikyti stiprius raumenis ilgų kosminių kelionių metu, pavyzdžiui, skrendant į Marsą.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie saulės spindulių naudą ir pavojus
Tarptautinės kosminės stoties surinkimo ir eksploatacijos išlaidos siekia apie 100 milijardų eurų. Tačiau ši suma yra padalinta tarp visų dalyvių. Europos dalis yra 8 milijardai, kuriuos skiria 10 projekte dalyvaujančių valstybių. Skaičiuojama, kad kiekvienam europiečiui tai būtų maždaug po 1 eurą kasmet. Mažiau nei vienas puodelis arbatos kavinėje. Šis vienas euras leidžia vykdyti pasaulinio lygio tyrimus Žemės orbitoje jau daugiau nei 15 metų.
Tyrimai kosminėje stotyje yra būtini, norint pasiruošti ilgoms kosminėms kelionėms ir kolonizuoti kitas planetas.
Ateities vizijos: ar žmonija išsikraustys iš Žemės?
Ar žmonija sugebės išsikraustyti iš Žemės, iki didėjanti Saulė visko neiškepins? Kiek metų užtruktų kelionė į artimiausią žvaigždę Kentauro Proksima? Kiek tam reikės kuro? "Kai pirmą kartą vienoje knygoje perskaičiau, kad mūsų Saulė ateityje labai padidės, užvirins visą mūsų planetos vandenį ir jį išgarins, labai nusiminiau. Įsivaizduokime, išgaruoja mūsų Neris, Nemunas, Baltijos jūra, Ramusis vandenynas ir kas tik nenori. Pasimato seni supuvę laivai. Visur baisus karštis, tikras pragaras… Lydosi asfaltas, kelius prižiūrinčių kelininkų jau seniai nėra. Tai ne fantastika, o galima tikrovė. Tai įvyks maždaug už trijų su puse milijardų metų", - mokslo populiarinimo laidą pradeda vedėjas Ignas Kančys.
Ši vizija skatina mus galvoti apie žmonijos ateitį ir būtinybę ieškoti naujų namų Visatoje.
Elektros energija: iššūkiai ir sprendimai
Elektros energija yra pirmo būtinumo prekė. Maža to, elektra yra ypatingas produktas, elektrą reikia tuo pačiu metu pagaminti ir suvartoti. „Kai Anglijoje vyko karališkosios vestuvės ir visi žmonės išėjo į gatves, poreikis labai drastiškai nukrito, buvo labai didelis dažnio padidėjimas Jungtinėje Karalystėje. „Saulės užtemimo metu, labai drastiškai ir greitai sumažėja elektros energijos gamyba saulės elektrinėse. Tokios šalys, kaip Vokietija, turi labai daug tokių elektrinių. „Kartą buvo įvykęs dalinis Kaliningrado energijos sistemos užgesimas. Apie 75% viso vartojimo neteko elektros energijos tiekimo. Elektros energija jiems buvo atstatyta laikant įtampą Sovietsko pastotėje, tiekiant elektros energiją per Lietuvos energetikos sistemą.
Šie pavyzdžiai rodo, kokia svarbi yra patikima elektros energijos tiekimo sistema ir kaip svarbu ieškoti naujų energijos šaltinių.
Astronautų atranka: protas prieš fizinę jėgą
Julius Bartaševičius - tikriausiai pirmasis lietuvis, dalyvavęs ESA kosmonautų atrankoje ir praėjęs didesnę jos dalį. Kartais manoma, kad astronautai turi būti idealios sveikatos, tačiau atrankos metu jie atlieka daugybę detalių testų, kurių metu yra patikrinama ne tik dabartinis jų pasirengimas, bet ir potencialas, kiek kiekvienas dalyvis gali būti ištreniruotas. Todėl besiruošiantiesiems dalyvauti astronautų atrankoje labiau verta treniruoti savo protą. Apie testus ir jiems pasiruošti padėsiančius pratimus pasakoja pats pašnekovas. Julius Bartaševičius nuo pat vaikystės svajojo nuskristi į kosmosą. Kai ESA prieš keletą paskelbė astronautų atranką, jis pastebėjo, kad atitinka nemažai keliamų reikalavimų ir nusprendė dalyvauti. Sėkmingai pirmą etapą, jis buvo pakviestas į antrą, o vėliau ir į trečiąjį. Nors jis ir nepraėjo visos atrankos, pašnekovas džiaugiasi, kad turėjo tokius gražius ir įdomius metus, per kuriuos patyrė daugybę naujų patirčių ir sutiko daugybę nepaprastų žmonių.
Šis pasakojimas įkvepia jaunus žmones siekti savo svajonių ir nebijoti iššūkių.
tags: #saules #sistema #mokslo #sriuba #kas #tai