"Saula" ir kitos dienos pietų vietos Vilniuje: skonių ir kainų apžvalga
Vilnius - miestas, kuriame gausu maitinimo įstaigų, siūlančių įvairiausių virtuvių patiekalus. Kai šalia darbo esanti valgykla, kurioje lankeisi šimtus kartų, pabosta ir tu atmintinai žinai jos dienos pietų meniu, tai kyla natūralus noras išbandyti ką nors naujo. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą populiarių vietų, siūlančių dienos pietus Vilniuje, ypatingą dėmesį skiriant restoranui "Saula", garsėjančiam modernia lietuviška virtuve. Taip pat panagrinėsime atnaujintą alaus restoraną „Aula“, esantį Pilies gatvėje, bei kitas maitinimo įstaigas Vilniuje, siūlančias dienos pietus.
Japoniškos, vietnamietiškos ir kitos virtuvės Vilniuje
Natūralumas, grynumas, paprastumas, kokybė ir estetika - būtent tokie žodžiai pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvoju apie japonišką virtuvę. Vilniuje yra kelios vietos, kur galima pasimėgauti vietnamietiškos virtuvės skoniu (Saigon, Asia Viet, HaNoi, kt.). Prieš kelias savaites, J.Basanavičiaus g. 9, įsikūrė nauja užeiga „Pho Viet“. Prieš daugiau kaip mėnesį, Rinktinės g. 5 Vilniuje, duris atvėrė užeiga su “šarman” pavadinimu „Brussels Mussels“.
"Saula": lietuviškos virtuvės perlas Vilniaus senamiestyje
Apie restoraną „Saula“ išgirdome prieš keletą mėnesių, tačiau nusprendėme ten apsilankyti tik po restorano sėkmės „Gastro 2017“. Kad ir kaip būtų nepopuliaru, aš mėgstu lietuvišką virtuvę - jei sumoderninta, tuo geriau. Taigi apsilankyti „Sauloj“ buvo gerokai smalsu.
Paskambinus paklausti, kada galime apsilankyti svečiuose ir kaip restoraną rasti, Martina Miknevičiūtė, restorano direktorė, patarė neskubant eiti Didžiąja gatve, mat „Saula“ yra rūsyje ir jį galima greitai prabėgti. Išgirdus žodžius „rūsys“ bei „lietuviška virtuvė", asociacijos kyla nekokios: tamsi ir šalta patalpa su Trakų pilį imituojančiais mūrais vietoje normalių sienų, mediniai suolai, ant stalo garuojantys riebūs cepelinai su spirgučių padažu ir karti gira. Štai kodėl užėjus į „Saulą“ užgniaužė kvapą ir netgi du kartus klausėme padavėjo, ar iš tiesų čia pataikėme. Nustebti priežasčių buvo daug, mat asociacijos su realybe neatitiko nė iš tolo - restorano meniu net nėra cepelinų! Tačiau pradėkime nuo pradžių, nuo pirmojo įspūdžio, t. y. interjero.
Interjeras ir atmosfera
Vieta konceptui puikiai tinkama - jaukus, skliautuotas rūsys prie Rotušės, kuriame kažkada veikė Mažoji ir Pirklių gildijos. Patalpa visai nebuvo šalta ar drėgna, atvirkščiai, maloniai šilta ir jauki. Kad čia senas rūsys, išdavė tik žemi skliautai ir neglaistytos sienos. Jos buvo tiesiog dažytos baltai. Sofos ir kėdės aptrauktos karališko mėlynumo audiniu, kur ne kur esančios veidrodinės sienos suteikė prabangos, o ore tvyrantis kvapas išdavė, kad virtuvėje vyksta stebuklai. Pasigailėjome čia neapsilankę anksčiau.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Interjere vyraujančios karališka auksinė, mėlyna spalvos, masyvūs veidrodžiai puikiai sudera su minimalistine balta spalva, lietuviškai rakandais bei kitomis modernių formų interjero detalėmis. Atpalaiduojanti muzika skatina neskubėti ir pasimėgauti puikiu maistu.
Mus pasitiko ne tik restorano direktorė Martina, bet ir jos tėvai, Eglė ir Algis Miknevičiai, kuriems „Saula“ yra dar viena vieta, reikalaujanti didelės priežiūros. Šiai šeimai priklauso „Aula“, kurią turbūt geriausiai žino studentai, mat restoranas įsikūręs centriniuose Vilniaus universiteto rūmuose bei Saulėtekyje, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Tačiau „Saulos“ ir „Aulos“ lyginti net galima: „Saula“ yra tarsi ta visada gražesnė, talentingesnė ir sėkmingesnė pusseserė, apie kurią nuolat kalba mama ir už kurią lyg ir džiaugiamasi, tačiau ji vis tiek kelia baltą pavydą.
Pradėjus pokalbį prie kavos puodelio, šeimininkas Algis Miknevičius ištraukia didžiulį segtuvą su istorine medžiaga ir, prieš pradėdamas pasakot apie patį rūsį, priduria: „Sustabdykite mane, jei kalbėsiu per daug arba nuobodžiai.“ Pono Algio tikrai nestabdėme, jo neįtikėtinų istorijų klausėmės labai atidžiai. Pasirodo, pastatas, kuriame įsikūrusi „Saula“, yra statytas XVII amžiuje, daugybė žymių Vilniaus šeimų valdė tuos namus. „Kai kėlėmės į šias patalpas, žinojome, jog turi likti visuma. Vieta įpareigoja, tad restorane ne tik gaminame iš lietuviškos produkcijos, bet ir stengiamės atspindėti lietuviškumą interjere“, - pasakoja A. Miknevičius. Ponia Eglė priduria, kad kurdami restorano interjerą šeimininkai labai stengėsi palaikyti lietuvius ir jų produkciją, tad baldai, interjero detalės, net padavėjų apranga yra lietuvių kūriniai. Šeimininkas Algis aprodė visas restorano kertelės, leido apžiūrėti senovinį šaldytuvą, papasakojo apie freskas. Tie fragmentai išliko net ir po to, kai pastatas ilgą laiką stovėjo apgriautas, užverstas žemėmis. Viskas buvo atkasta 1986 metais, o freskų fragmentai užkonservuoti.
Meniu: moderni lietuviška virtuvė
Meniu surašytas pagal kilmę - iš kokio Lietuvos ūkio kilę produktai. Kalbai pakrypus apie maistą, peržvelgėme meniu. Čia nerasite kičinių lietuviškų patiekalų, tokių kaip cepelinai, bulviniai blynai ar vėdarai, tačiau yra prabangesnis šaltibarščių variantas, daugybė žvėrienos patiekalų, bulvių košė, kaip garnyras. Martina Miknevičiūtė pasakoja, kad vietinę produkciją pastaruoju metu rinktis jau yra nebe šiaip mada, o būtinybė. Visi produktų, iš kurių gaminami patiekalai, tiekėjai yra nurodyti meniu. Ir jei sakome „visi“, tai ir turime galvoje: nuo mėsos, kiaušinių ir pieno produktų iki topinambų, midaus ir uogų, nuo Panevėžio ir Varėnos ūkių, kiekvienas žemdirbys ir ūkininkas pažymėtas. Moteris priduria, kad daugumą jų pažįsta asmeniškai, žino, jog tie žmonės turi sveiką požiūrį į gyvulininkystę ir žemdirbystę, nesistengia iš to vien pasipelnyti. Šio restorano negalima vadinti autentišku lietuvišku, tačiau lietuvišku šiuolaikiniu - tikrai taip.
Maistas: Senoji receptūra perpinta modernizmu (trinti šaltibarščiai), švieži ingredientai ir žinojimas, ką ir iš kurio Lietuvos ūkio valgai. Patiks vertinantiems gerą, kokybišką maistą, estetiką lėkštėje bei netikėtus skonių derinius.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
„Stengėmės lietuviams žinomus patiekalus patiekti šiuolaikiškai, panaudojant naujas technologijas, šimtaprocentinės autentikos kaip senovėje nesistengėme laikytis. Senąją receptūrą pateikėme per šiuolaikinio žmogaus prizmę“, - pasakoja direktorė Martina.
Restorano šefas Marius Šniras su komanda. Kaip tik tuo metu iš virtuvės išniro restorano šefas Marius Šniras, pasisveikino ir nieko nelaukęs ant stalo padėjo jautienos žandą. Šis žandas buvo ilgai troškintas sultinyje su aronijų vynu ir patiektas su daržovėmis bei tobulos konsistencijos bulvių koše. Tarsi pas mamą, tik prašmatniau, mat patiekalas buvo apšlakstytas aronijų vynu ir juodųjų serbentu padažu. Po to ant stalo atsidūrė kepta šamo filė, marinuotos žuvies karpačas ir elnienos kukuliai. Užvirė tikra puota. Šamo filė buvo puiki, ją verta užsisakyti vien dėl garnyro, kuris iš pažiūros paprastas - perlinės kruopos, tačiau su netikėtu posūkiu, t. y. paprikų muslinu ir baltojo vyno padažu. Karpačui su džiovintais pomidorais priekaištų irgi neturėjome, o elnienos kukuliukais likome dar ir maloniai nustebinti. Elnieną skaniai paruošti sudėtinga, tačiau tai, ką ragavome, buvo puiku. Nebūtume net pagalvoję, kad tuos kukulius galima patiekti ant polentos arba, kaip ją vadina restorane, sviestinės kukurūzų košės. Nors ponia Eglė sako, kad žodis „kukuliai“ skamba negražiai (ir lietuviškai nelabai daugiau yra, kuo jį pakeisti), galbūt dėl to patiekalo nenorės taip labai užsisakyti, kaip kad kokio didkepsnio ar karpačo, tačiau mes jai pažadėjome, kad į „Saulą“ grįšime būtent tų kukuliukų.
Lietuviško maisto puotą vainikavo išties lietuviškas desertas - kepta kriaušė ir obuolys su ledais, rabarbarais, karamelizuotais lazdynų riešutais ir naminiais sausainiais. Desertas buvo lengvas, gaivus ir ne per saldus. Mėgaujantis desertu ir vis dar galvojant apie elnienos kukulius, Martina Miknevičiūtė prasitaria, jog šis meniu yra skirtas šaltajam laikotarpiui. Kadangi oras pamažu taisosi ir šyla, ir greitai atsiras daugybė vaisių ir daržovių, meniu keisis, tad ji pataria mums nenuliūsti, jei kukulių ar keptų kriaušių nerasime - juos meniu pakeis kiti skanumynai. Jais bus galima mėgautis lauko terasoje.
Po sočių pietų pasiteiravome, ar yra dienos pietų variantai. Pasirodo, dienos pietus galima užsisakyti kasdien, o artimiausiu metu dar ir žadami vėlyvieji pusryčiai. Įsivaizduojate, vėlyvieji pusryčiai ne su prancūziškais lietiniais, ne su belgiškais vafliais, net ne su amerikietiškais sumuštiniais, o su iš lietuviškų produktų gamintais bei lietuvių skoniui priimtinais patiekalais!
Asmeninė patirtis ir įvertinimas
Klaidžiodami Vilniaus senamiesčio gatvelėmis neskubėkite. Restoranas įsikūręs rūsyje - to pakanka, kad vaizduotė pradėtų piešti nejaukiai aplinkai būdingus vaizdus. O sužinojus, kad restoranas remiasi lietuviška virtuve, vaizduotė įsisiūbuoja. Galvoje regiu riebių cepelinų, vėdarų ir šaltų drėgnų sienų vaizdinius. Kol neįžengiu vidun. Pavargusius nuo miesto triukšmo restoranas pasitinka ramia džiazo ar kito malonaus ausiai stiliaus muzika, puikiai užliejančia visą restorano erdvę. Kartu su muzika pasitinka ir šviesus modernaus stiliaus interjeras bei jame atsispindintys lietuviški elementai. Restorano erdvė užpildyta mediniais baldais, autentiškomis lietuviškomis interjero detalėmis, tokiomis kaip senovinis lygintuvas, bei prabangos suteikiančiomis veidrodinėmis sienomis. Lietuviškumą interjere atspindintis restoranas siekia viską pateikti moderniu būdu. Ir tai akivaizdu ne tik interjere. Maisto rūsyje pasitelkiami tradiciniai receptai, tačiau kuriamas kuo įvairesnis, modernus skonis. Meniu kitoks nei įprasta. Jame nėra tradicinių patiekalų kategorijų. Patiekalai suskirstyti pagal tai, koks ingredientas patiekale yra pagrindinis, greta jų pateikiama informacija iš kokio Lietuvos ūkio kilę produktai. Užkandis čia yra tik vienas, tačiau jis įvairus ir gausus - lietuviškų sūrių trio ir mėsyčių rinkinys, kurį sudaro įvairaus brandinimo sūriai, rūkytos, vytintos mėsytės, naminis slyvų džemas, naminiai sausainiai bei „Saulos“ marinuotos alyvuogės. Mėgaujantis užkandžio skoniu, mintimis trumpam grįžtu į vakarus pas močiutę, kur po ilgos dienos viskas taip sava ir skanu. Esu sriubų mėgėja, o mano visų laikų favoritė šioje kategorijoje - lietuviškieji šaltibarščiai. Nustebau, kad restoranas šiuo metų laiku juos siūlo, kadangi visiems įprasta, jog jų sezonas yra pavasaris-vasara. Dar labiau intrigavo tai, kad šaltibarščiai yra ne tipiniai, o pusiau trinti, patiekiami su salierų piurė. Išsirinkti pagrindinį patiekalą buvo gan sudėtinga. Jaunas, dėmesingas, tačiau neįkyrus padavėjas rekomenduoja išmėginti su aronijų vynu sultinyje ilgai troškintą jaučio žandą, patiekiamą kartu su sviestine bulvių koše ir keptomis daržovėmis. Patiekalo ilgai laukti neteko. Nors lėkštėje patiektas tamsios mėsos gabalas neatrodė labai gardžiai, tačiau šviežio rozmarino kvapas viliojo ragauti. Vos paragavus supratau, kad jei ir būtų tekę laukti - būtų verta. Mėsa minkštutėlė, kartu su tobulos konsistencijos bulvių koše tiesiog tirpstanti burnoje. Valgyti norėjosi lėtai ir neskubant, pasimėgaujant. Vakaro pasaldinimui laukiu rabarbarų panakotos ir tuo pačiu mąstau ar ir kiti patiekalai tokie gardūs kaip prieš tai ragautas. Jau planuoju sekantį apsilankymą bei būsimą patiekalų pasirinkimą. Žinote pasakymą, kad skaniausias maistas yra maistas, ruoštas su meile? Vakarieniaujant meilę buvo galima justi. Galbūt šį jausmą sukėlė tai, kad dauguma patiekalų ingredientų yra iš įvairių Lietuvos ūkių. Gyvenantys mažesniuose miesteliuose ar tie, kurie perka maistą turgeliuose - supras.
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos
Apibendrinus, patyrimas įdomus, matosi pastangos, nors rekomenduot galvą guldydama nedrįsčiau. Sumokėjau 6,5 EUR, taigi kaina labai adekvati.
Restoranas „Saula“ - puiki gero kokybiško maisto, atitinkamos kainos ir profesionalaus aptarnavimo kombinacija. Į restoraną drąsiai keliaučiau tiek su šeima, tiek su draugais, tiek su kitataučiais svečiais.
Adresas: Didžioji g. 26, Vilnius.
"Aula": atnaujintas restoranas Pilies gatvėje
Atnaujintas alaus restoranas „Aula“, įsikūręs Pilies gatvėje, nenustoja stebinti savo lankytojų. Jauki aplinka, stilingas interjeras, atnaujintas valgiaraštis - dar ne visos naujienos. Restoranas pradėjo darbą anksčiau - dabar dirba nuo 9.30 val. Siūlomas pusryčių meniu - vos įžengus pro duris, matyti ant baro patiekti gardūs sumuštiniai, lavašas, keksiukai. Tiesa, skubantys gali pasiimti pusryčius išsineštinai, su garuojančia kava ar arbata.
Nuo 12 iki 17 valandos lankytojams siūlomi dienos pietūs. „Aulos“ lankytojų patogumui galima pasirinkti didelį arba mažą komplektą arba vieną iš trijų kategorijų: gėrimą arba patiekalą. Standartiniai valgiaraščio patiekalai yra tie patys, o sriuba, karštas patiekalas bei desertas keičiamas kasdien.
Be dienos pietų, restoranas „Aula“ gali pasiūlyti net dvigubą meniu - pagrindinį, su virtuvės šefo siūlomais patiekalais, bei alaus valgiaraštį. Tai patiekalai, kurių gamyboje naudojamas alus, o taip pat jie puikiai dera prie skirtingų „Švyturio“ alaus rūšių.
Dienos pietūs Vilniaus universiteto studentams: ar „Aula“ pateisina lūkesčius?
Vis dėlto, ne visi lankytojai patenkinti „Aulos“ kainos ir kokybės santykiu. Vienos studentės teigimu, apsilankius studentų bibliotekos restorane, meniu kainos yra šiek tiek didelės, o porcijos - mažos. Pavyzdžiui, varškės apkepo kaina - 2,4 eurai, vištiena meksikietiškai - 3,4 eurai, daržovių apkepas su jautiena - 2,90 eurai (garnyras prie karšto patiekalo skaičiuojamas atskirai), dienos pietūs (sriuba ir karštas patiekalas) - 3,9 eurai, kava „Latte“ didelė (išsinešti) - 2,10 eurai.
Studentė teigia, kad šio studentiško restorano porcijos net neužtenka, o ypač kai bibliotekoje tenka praleisti net po 10 - 12 valandų. Restorano maisto kainos ir kokybės santykis tiesiog stebina ir kelia ironišką šypseną. Atvėsę patiekalai, mažos porcijos, o skonis piktina net ir patį neišrankiausią studentą.
„Aulos“ administracijos komentaras
DELFI papildomai kreipėsi į kavinės „Aula“ administraciją, kuri pateikė komentarą į studentės skundą. „Trečius metus dirbame MKIC kavinėje, mūsų personalas kartu leidžia su studentais ilgus sesijos vakarus, pasitinka nuo pačio ryto su kava. Šitame „Aula“ taške savęs neįvardiname kaip restoraną, o kaip bibliotekos greito maisto kavinę. Kaip straipsnio autorė domėjosi, mūsų įmonė laimėjo MKIC kavinės konkursą, atitikę visus reikalavimus ir pateikę geriausią pasiūlymą. Turime sutartyje numatytas kainas, kurių mes ir laikomės, be to, kiekvienam VU studentui suteikiame nuolaidą. Esame privati įmonė, todėl neprivalome ir neturime pardavinėti produktų už savikainą. Jau 20 metų esame maitinimo versle, todėl mes visuomet adekvačiai reaguojame į objektyvią kritiką, tai verčia mūsų įmonę ir personalą pasitempti ir mokytis iš savo klaidų. Nedaro klaidų tik nedirbantys. Labai stebina straipsnyje lyginimas būtent su Santariškių klinikų valgykla. Aiškiai matosi straipsnio tendencingumas. Kaip matote nuotraukose, per dieną mūsų kavinėje apsilanko tikrai nemažas kiekis žmonių, iš kurių dauguma yra nuolatiniai lankytojai ir iš aplinkinių fakultetų. Labai liūdna, kad 20 piktų feisbuko komentatorių garsiai už visus lankytojus formuoja bendrą nuomonę apie kavinę. Bendradarbiaudami su studentais, skyrėme 5 stalus savo maistui valgyti, kur buvo pastatyta mikrobangų krosnelė asmeniniam naudojimui. Tai tikrai nėra praktikuojama kitose kavinės. Sesijos metu, kai yra daug žmonių, iš viso nekontroliuojame savo maisto nešimosi (tai aprodyta nuotraukoje). Kaip rašo viena mergina MKIC feisbuko grupėje: „Aš išvis pirmą kartą girdžiu, kad yra tokie special stalai, kur su savo maistu turi sėsti. Einu ten, kur labiau patinka, atsisėdu ir valgau savo atsineštą maistą. Dar niekas nieko nepasakė.“ Nešdamiesi savo maistą, dauguma lankytojų naudoja kavinės servetėles, įrankius, cukrų ir kitą kavinės inventorių, nors susitvarkyti po savęs savitarnos zonos nedaug kam kyla mintis. Todėl labai atsiprašome, bet mūsų personalas ne visuomet spėja sutvarkyti studentų atsinešto maisto likučius. Maisto produktai yra tiekiami kiekvieną dieną ir jie realizuojami tą pačią dieną, todėl maistas tikrai negali būti senas. Kasdien kepame vietoje duoną ir bandeles. Visi autorės straipsnyje paminėti patiekalai yra pateikiami jau su garnyru arba jis tiesiog ten nereikalingas. Savo lankytojams siūlome kokybišką „Lavazza“ kavą. Norintiems paprastesnio varianto, siūlome „Paulig“ kavą, kurios kaina 0,80 euro centų. Be to, šalia yra kavos automatas, kuriame galima įsigyti kavos dar pigiau. Mūsų dienos pietų pasiūlymą sudaro keli komplektai, pigiausias iš jų yra 2,90 eurai (sriuba, karštas patiekalas ir gėrimas), tikrai nemanau, kad straipsnyje minimuose „Stikliuose“ pigiau pavalgytumėte… Mes taip tobulėsime ir greičiau galėsime ištaisyti savo klaidas.“
Kitos dienos pietų vietos Vilniuje
Jei „Aula“ neatitinka jūsų lūkesčių, Vilniuje yra daugybė kitų vietų, siūlančių dienos pietus. Štai keletas variantų:
- Kavinė "Agapė": organizuojami banketai, furšetai, dienos pietūs, gedulingi pietūs. Alus ir kiti alkoholiniai gėrimai.
- Kavinė - čeburekinė: Maistas išsinešimui. Banketai, pokylių ir pobūvių salė (iki 40 asm.), furšetai (iki 60 asm.), gedulingi pietūs (iki 70 asm.). Maistas išsinešti.
- Jaukus armėnų virtuvės restoranas: Greitas ir skanus maistas, kebabai. Skanus ir šviežias maistas, mlonios padavėjos. Nepamirštami įspūdžiai pačiame Vilniaus centre!
- "Takeway" Panoramoje arba Verslo trikampyje (Jasinskio g.): ekologiškas, labai skanus rytietiškas maistas.
- Restoranas Ridikiai: meniu kasdien keiciasi. Ju linkme italiska virtuve, bet yra ten visko.
- Biskvitas: greitai skanu palankios kainos.
Maisto kultūros svarba ir "Vilniaus gastronomijos savaitė"
Kiekvienoje šalyje maisto kultūra yra suvokiama skirtingai. Italijoje ar Ispanijoje, ko gero, sunku įsivaizduoti vakarienę be ilgų pokalbių, skubant, o kur nors Azijoje - be stalo, apkrauto maistu ir juo nesidalinant. „Maisto kultūra yra vienas iš skiriamųjų tautos bruožų. Ne veltui gaminimo, maitinimosi, šventimo tradicijos visose šalyse skiriasi. Mes taip pat esame unikalūs ir dėl to į savo šalį galime pritraukti turistų. Ir svarbu suprasti, kad šią kultūrą kuria ne tik restoranų savininkai ir darbuotojai, bet ir klientai”, - sako E.
Siekiant populiarinti maisto kultūrą Vilniuje jau trečius metus iš eilės vyksta „Vilniaus gastronomijos savaitė“. „Šios savaitės idėja - paskatinti žmonės apsilankyti Vilniaus restoranuose, atrasti naujas vietas, skonius ir potyrius. Visą savaitę mieste kartu su geriausiais sostinės šefais kursime maisto kultūros šventę, kurią vainikuos tradicinė Baltijos maisto ir gėrimų paroda (BAF). Visą savaitę nuo lapkričio 6 iki 10 d. „Galiu pasidžiaugti, kad prie „Vilniaus gastronomijos savaitės“ renginių prisijungia labai geri, kokybiški ir skirtingi restoranai. Lankytojų lauks įdomūs, restorano stilistiką ir net maisto filosofiją atspindintys patiekalai. Žmonės galės atrasti naujus restoranus, išbandyti jų patiekalus už priimtiną kainą ir taip atrasti vietą, kurioje norės lankytis ir toliau. Be to, žmonės galės įvertinti labiausiai patikusias vietas, rinkti savo favoritus“, - sako žurnalo „Geras skonis“ vyriausioji redaktorė Rasa Ščeponienė.
„Pirmiausiai reikėtų vertinti produktų kokybę, o tada - kaip maistą pagamino šefas ar virėjas. Taip pat labai svarbūs dalykai, kuriantys emocijas: restorano aplinka ir aptarnavimas, serviravimas, indai. Tačiau esu tikra, kad jeigu maistas nebus gerai paruoštas, nei interjeras, nei aptarnavimas, nesutvarkys situacijos“, - teigia R. Šiandien vis dažniau kalbama apie kokybiško aptarnavimo svarbą. Neretai lietuviai sako, kad užsienyje aptarnavimas puikus, o gimtinėje neretai tenka juo nusivilti. Be to, kartais atrodo, kad užsienyje tokį patį darbą dirbami žmonės yra laimingesni nei Lietuvoje. „Šiai nuomonei nepritariu. Be abejo, tokiose šalyse kaip Ispanija, Italija, Prancūzija, kur maisto kultūra yra nuo neatmenamų laikų, restorane galime pasijausti lyg namuose. Brandaus amžiaus padavėjai ten didžiuojasi savo specialybe. Tačiau lygiai taip pat ir Lietuvoje galima rasti restoranų, kur aptarnavimas yra nuostabus. Teigti, kad užsienyje aptarnavimas - geras, o Lietuvoje - blogas, negalima“, - įsitikinusi R. Lapkričio 6-12 d. ketvirtą kartą vykstanti „Vilniaus gastronomijos savaitė“ papildo Baltijos maisto ir gėrimų parodą „BAF“, parodų ir kongresų centre „Litexpo‘ prasidėsiančią lapkričio 9 d. Portale skonis.lt specialioje rubrikoje maistą bei potyrius įvertinę lankytojai galės atiduoti savo balsą labiausiai sužavėjusiam restoranui ir jo meniu. „Džiaugiamės, kad „Vilniaus gastronomijos savaitė“ išplečia pačios skaniausios metų parodos BAF ribas, papildo jos koncepciją ir kuria šventę mieste. Parodoje žmonės gali susipažinti su naujais produktais, netikėtais deriniais ir pasisemti naujų idėjų, o lankydami restoranus atranda tikrą miesto maisto kultūrą. Džiaugiamės, kad naujo maisto ragavimo tradicija prigijo ir lapkritis jau trečią kartą taps nauju gurmaniškų atradimų mėnesiu“, - sako „Litexpo“ projektų vadovė L. BAF parodą galima aplankyti Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ lapkričio 9-11 d.
tags: #saula #dienos #pietus #meniu