Sapiegų parko istorija: nuo didingų rūmų iki modernios erdvės
Sapiegų parkas Vilniuje - tai ne tik rami ir žalia erdvė Antakalnyje, bet ir turtingos istorijos liudininkas. Šiandien parkas yra populiari vieta pasivaikščiojimams, bendruomenės susibūrimams ir verslui, tačiau jo istorija siekia dar XVII amžių, kai čia buvo įkurta didinga Sapiegų giminės rezidencija.
Sapiegų rūmų ir parko ansamblio kūrimas
XVII amžiaus pabaigoje, Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega, siekdamas įamžinti savo šlovę ir galią, Antakalnyje pradėjo kurti karališkus rūmus. Įsigijęs kelis žemės sklypus, jis ėmėsi formuoti užmiesčio rezidenciją, kurią sudarė rūmai, parkas ir kulto pastatai.
Intensyviausiai Sapiegų rūmų ir parko ansamblis buvo kuriamas 1689-1692 metais. Rūmų projektą parengė architektas Giovanni Battista Frediani, kuriam pavyko suteikti sudėtingam statiniui puikų grakštumą. Rūmai buvo triaukščiai, puošti lipdiniais, kuriuose gausu romėniškų motyvų, atskleidžiančių Sapiegų giminės ištakas. Fasade taip pat buvo karinių simbolių, pabrėžiančių didžiojo etmono galią.
Rūmų vidų puošė garsusis skulptorius Giovanni Pietro Perti ir tapytojas Michelangelo Palloni. Antrajame aukšte buvo įrengta pokylių salė, o lubose Michelangelo Palloni sukūrė freską, vaizduojančią romėnų dievus, puotaujančius Olimpe. Šoninės galerijos buvo išklotos marmuru, o pietinė galerija paversta stiklo kambariu, kuriame kabojo puikiausių meistrų nutapyti portretai.
Parką iš visų pusių juosė aukšta mūrinė tvora ir plačialapės liepos. Jame buvo įrengti lipdiniais dekoruoti vartai, jungiantys sodą su Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir trinitorių vienuolynu. Parką puošė skulptūros, vaizduojančios mitologines dievybes.
Taip pat skaitykite: Sapiegų parko bendruomeninės iniciatyvos
Sapiegų rūmų ir parko likimas po Sapiegų
Po Kazimiero Jono Sapiegos mirties 1720 m., Antakalnio rezidencija atiteko jo sūnui Aleksandrui Povilui Sapiegai, o vėliau kitiems giminaičiams. Tačiau Sapiegų politinė veikla ir nesėkmingai pasibaigę vidaus karo veiksmai sutrukdė iki galo užbaigti rūmų įrengimo darbus.
1794 m. Vilniuje įsitvirtinusios rusų kariuomenės dalinys įsikūrė Sapiegų rūmuose, o pasitraukus kareiviams, rasti nuniokoti rūmai, apgriauti ūkiniai pastatai ir iškirstas miškas. Rūmai buvo parduoti Juozapui Kosakovskiui ir Liudvikai Potockytei-Kosakovskai, o vėliau Vaitiekui Puslovskiui, kuris rūmus su parku pardavė Vilniaus miestui.
1809 m. rūmuose įkurta karo ligoninė, o 1843-1848 m. vyko didžiausia rūmų rekonstrukcija, kurios metu buvo nugriauti kampiniai bokšteliai, nutašytas senasis ir sumūrytas naujas vainikuojamasis karnizas, antrą ir trečią aukštus apimančiose patalpose padarytos perdangos. Sunaikinta visa skulptūrinė interjero puošyba.
Tarpukariu rūmuose veikė Stepono Batoro universiteto Akių ligų klinika, o sovietmečiu - sovietų kariuomenės mokyklos.
Sapiegų parkas šiandien
1992 m. rūmai buvo perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, o 2009 m. - Kultūros paveldo departamentui. 2011-2014 m. atlikti Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso rūmų sutvarkymo darbai, o 2014-2023 m. vykdytas rūmų aktualizavimo projektas.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Šiandien Sapiegų rūmai siekia tapti ryškia ir gyvastinga Vilniaus kultūrinio žemėlapio vieta, kuri įkvepia. Rūmuose nuolat vyksta įvairios ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai vaikams, jaunimui, suaugusiems ir senjorams.
Parko žaliąjį karkasą sudaro brandūs ir bręstantys medžiai. Šiaurinėje teritorijos dalyje auganti liepų, klevų, uosių, beržų bendrija ir medžių alėjos sudaro tankią lajų dangą, kuri yra ypač ūksminga. Pietuose medžių grupės kaitaliojasi su atvirais plotais, gausu jaukių, šviesių erdvių.
Parko centre yra medinis buvusios slaugos ligoninės pastatas, kuriame šiandien veikia „Vilnius tech park”, glaudžiantis išmanius verslus - startuolius. Viename iš Sapiegų parko kiemelių stovi klasikinė skulptūra Geležinis vilkas.
Šalia Sapiegų parko, šiaurės rytinėje dalyje stūkso dabar remontuojami Sapiegų rūmai. Parke veikia kavinė - edukacinė erdvė „Miesto laboratorija”, kurioje vyksta įvairūs renginiai.
Diskusijos dėl Sapiegų parko ateities
Pastaruoju metu netyla diskusijos, kaip ateityje turėtų atrodyti Sapiegų parkas Antakalnyje. Dalis šio rajono gyventojų prieštaravo Vilniaus miesto savivaldybės siūlomam parko pertvarkymui, todėl savivaldybė atsižvelgė į kilusį nepasitenkinimą ir sustabdė Sapiegų parko atnaujinimo projektą.
Taip pat skaitykite: Lengvi pietūs
Architektas restauratorius Evaldas Purlys teigia, kad svarbiausia, jog išliko nepažeista barokinio rūmų parko teritorija, joje gerai matomi beveik visi takai. Jis apgailestauja, kad parko aplinka per 200 metų labai pakito, buvo urbanizuota ir praeities vaizdo nesugrąžinsi.
Antakalniečių bendruomenės atstovas Rimas Šapauskas nepritaria barokinio parko atkūrimui ir argumentuoja, kad dabartinis parkas jau natūraliai susiformavęs, ir natūraliai gyvas.
tags: #sapiegu #parkas #istorija