Šalčininkai: Aukštis virš jūros lygio, istorija ir kultūros paveldas
Šalčininkų kraštas, įsikūręs pietryčių Lietuvoje, pasižymi ne tik unikaliu kraštovaizdžiu, bet ir turtinga istorija bei kultūros paveldu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Šalčininkų krašto reljefą, išskirdami aukščiausius taškus, bei panagrinėsime svarbiausius istorinius ir kultūrinius objektus, atskleidžiančius šio regiono savitumą.
Reljefas ir aukščiausios vietos
Šalčininkų kraštas išsidėstęs Rytų Lietuvos aukštumose, kur reljefas yra kalvotas ir banguotas. Aukščiausia Lietuvos vieta - Aukštojo kalnas, esantis Vilniaus rajone, visai netoli Šalčininkų rajono ribos, siekia 293,84 metrus virš Baltijos jūros lygio. Aukštojo kalno pavadinimas siejamas su baltų dievu Aukštėju. Netoliese dunkso ir Juozapinės kalnas, kurio aukštis - 292,83 m. Šios kalvos liudija apie sudėtingą regiono geologinę istoriją ir formuoja išskirtinį kraštovaizdį. Nors straipsnyje tiesiogiai neminimas Šalčininkų miesto aukštis virš jūros lygio, galima teigti, kad jis yra žymiai žemesnis už Aukštojo kalno aukštį.
Istorinis paveldas
Šalčininkų kraštas gali pasigirti gausybe istorinių paminklų, menančių skirtingus Lietuvos istorijos laikotarpius.
Medininkų pilis ir memorialas
Medininkai - vienas svarbiausių istorinių centrų. XIV amžiuje čia stovėjo mūrinė pilis, kurios plotas buvo didžiausias tarp gardinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių. Pilis užėmė apie 2 ha plotą, o su apsauginiais grioviais ir pylimais - net 6,5 ha. Jos sienų perimetras siekė 568 m. Medininkų pilis buvo svarbus gynybinis punktas, saugojęs apylinkes gyventojus nuo totorių ir vokiečių antpuolių iki XV a. pradžios.
Šalia Medininkų įrengtas memorialas, skirtas 1991 m. liepos 31 d. įvykdytoms Medininkų žudynėms atminti. Tą dieną pasienio poste buvo nužudyti policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas ir muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius, o Ričardas Rabavičius mirė po dviejų dienų. Memoriale, įrengtame restauruotame posto vagonėlyje, galima pamatyti žuvusiųjų daiktus ir krauju paženklintą vietą ant grindų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Žaibo Pica“
Tabariškių bažnyčia
Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia - viena seniausių bažnyčių Šalčininkų rajono teritorijoje. Ji pastatyta 1770 metais Lietuvos raštininko Mykolo Skarbek-Važinskio. Šalia bažnyčios jis apgyvendino senosios regulos karmelitus, kurie rūpinosi parapijos mokykla, ligonine. Bažnyčioje išliko šoninių navų altoriai, puošti medžio drožiniais ir manieringomis figūromis, vertingos molbertinės tapybos kūriniai, relikvijoriai, liturginiai indai ir nešiojamieji altorėliai.
Turgelių bažnyčia
Pirmoji bažnyčia Turgeliuose pastatyta 1511 metais. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1836 m. klebono Leonardo Polozovo iniciatyva. Bažnyčios fasade iškelti du bokštai ir sukurtas naujas neobaroko stiliaus architektūros formų apvalkalas. 1928-1930 m. sieninę tapybą sukūrė dailininkai Valdemaras Kačinskis ir Skvarčinskis. Bažnyčioje išliko XX a. I pusės įranga, paveikslų ir skulptūrų, vitražų.
Paulavos respublika
Aukštupio Merkinė - sena dvarvietė, 1767 metais dvarą nusipirko kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis ir pavadino jį Pavlovo respublika. Jis panaikino lažą, žemę išdalijo valstiečiams ir įvedė išperkamąjį mokestį. Respublika turėjo savo konstituciją, herbą, pinigus, parlamentą, iždą, savišalpos kasą, miliciją, gydytoją, mokyklą. Respublikos prezidentas rūpinosi valstiečių gyvenimu, kultūra, švietimu. Ši respublika gyvavo beveik 30 metų.
Vagnerių rūmai
Šalčininkų kultūros paveldo objektas - Vagnerių rūmai. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo XIV a. Nuo 1835 metų dvaras priklausė Vilniaus vaistininkams grafams Martynui ir Karoliui Vagneriams. Dvaras ypač suklestėjo tarpukariu, kai jį pradėjo valdyti Vitoldo sūnus Karolis. Vagnerių ūkis tuometiniame Vilniaus krašte laikytas pavyzdiniu. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, dėmesio verta „auksinė salė“.
Norviliškių vienuolynas
Norviliškių vietovė yra vadinamajame Dieveniškių “apendikse”, šalia Baltarusijos sienos. Mūrinis vienuolynas buvo pastatytas XVII a. 1832 metais Norviliškių vienuolyne gyveno aštuoni vienuoliai. Vėliau vienuolynas buvo uždarytas ir pastatuose buvo įrengtos caro kareivių kareivinės. 1918 m. vienuolynas pritaikytas klebonijai.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinė konditerija Šalčininkuose
Dieveniškių kraštas
Dieveniškės garsėja Šv. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Įkurta 1471 m., o dabartinė - medinė, statyta 1783 m. Bažnyčioje yra paminklinių vertybių - kryžius, 2 molbertinės tapybos paveikslai, 3 skulptūros, 2 varpai.
Gaujos mokomasis takas įrengtas Dieveniškių girininkijoje, šalia Gaujos upės, Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje. Tako ilgis sudaro 1,7 km. Keliaujant galima susipažinti su čia esančia flora bei fauna.
Bėčionių piliakalnis
Bėčionių piliakalnį tyrinėjo Istorijos institutas. Paskutinių archeologinių tyrimu metu rasta nemažai radinių: žiesta tradicinė ir juodoji gotikinė keramika, diržo apkalas, sudaužytas visas brūkšniuotos keramikos briaunainis puodas ir kitų smulkių keramikos fragmentų (I-IV a.). Piliakalnyje užfiksuotas kultūrinis sluoksnis II-I a. pr. Kr. - I-III a.
Rimašių kaimas
Rimašių kaimavietės sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja jos vingį. Rimašiai minimi 1744 m. Kaimo žemė buvo suskirstyta į tris laukus, šie - į gabalus, o gabalai - į rėžius.
Jašiūnų dvaras
Jašiūnų gyvenvietė nuo 1402 m. priklausė Radviloms. 1811 m. iš nusigyvenančių Radvilų Jašiūnų dvarą pirko Ignacas Balinskis. 1820 m. jo sūnus Mykolas Balinskis vedė Sofiją Sniadeckytę, Jašiūnuose apsigyveno Sniadeckių šeima. J. Sniadeckio iniciatyva ir lėšomis 1824-1828 m. pastatyti puošnūs vėlyvo klasicizmo stiliaus rūmai. Vertingi ir kiti buvusio dvaro statiniai - oficina, arklidės su sodininko, girininko ir vežėjo gyvenamosiomis patalpomis. Jašiūnai buvo svarbus praėjusio amžiaus kultūros centras. Balinskiai rūpinosi ir pramonės plėtra, todėl XIX a. Jašiūnuose pradėtas medienos perdirbimas - veikė lentpjūvės, terpentino fabrikas, vėliaus pastatyta kalvė ir vario liejykla.
Taip pat skaitykite: Picerijų apžvalga Šalčininkuose: „Žaibo Pica“ vs. „Sava Pica“
Kultūros paveldas ir turizmas
Šalčininkų kraštas yra patrauklus turistams dėl savo gamtos grožio, istorinių paminklų ir kultūros renginių. Maršrutas „Nuo Medininkų kalvų iki Dieveniškių kaimų“ siūlo atrasti neįtikėtinas vertybes, pamaloninsiančias širdį, akį ir ausį. Šiame maršrute galima aplankyti Medininkų memorialą ir pilį, Aukštojo kalną, Tabariškių bažnytėlę ir Paulavos respublikos dvaro griuvėsius. Dieveniškių istorinis regioninis parkas išsaugojo etnografinius kaimus, kuriuose galima pajusti senąjį kaimo gyvenimo ritmą.
tags: #Šalčininkai #aukštis #virš #jūros #lygio