Šakočio kepimo technologijos: nuo tradicijų iki šiuolaikinių sprendimų
Šakotis - tai neatsiejama lietuviškų švenčių dalis, puošiantis stalus ir džiuginantis savo unikaliu skoniu bei išvaizda. Šis skarotas, į eglutę panašus desertas, kvepiantis vanile ir burnoje tirpstantis, yra ne tik skanus, bet ir simboliškas. Nenuostabu, kad Druskininkų rajone jam skirtas net muziejus. Šakotis laikomas vestuvine puošmena ir skanėstu, neatsiejama lietuvių šventinio stalo dalimi. Tai unikalus lietuvių tautos pasiekimas ir paveldo produktas.
Šakočio istorija ir kilmė
Šakočio pavadinimas „Baum kuchen“ išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „medžio pyragas“. Pasakojimai apie šakočius siekia XV a. Vakarų Europoje, kur vienuoliai pradėjo juos kepti ir ilgą laiką slėpė receptą. Iš viso žinoma apie 60 šakočių receptų. Tačiau dauguma vadinamųjų faktų apie šakočius iš tiesų yra gana prieštaringi.
Panašūs gardėsiai kepami Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje ir net Japonijoje, tiesa, skiriasi ragelių forma ir formavimo principas. Daug šalių norėtų pretenduoti į šalies, kurioje buvo iškeptas pirmasis šakotis, vardą. Ginčai šia tema vis dar vyksta. Lietuviai taip pat šakotį įtraukė į savo kulinarinį paveldą - juk daugiau niekas nemoka iškepti tokio gardaus ir tokios įdomios struktūros deserto.
Beje, savo istorinį pasakojimą apie šakočio kilmę lietuviai taip pat turi. Esą jis atsirado Barboros Radvilaitės laikais. Ruošdamasi puotai ji paskelbė gyventojams skaniausio pyrago konkursą ir pažadėjo nugalėtojui padovanoti žemės. Atėjo konkurso diena. Barbora ėjo pro sustatytus įmantriausius saldumynus ir pamatė paprastą vaikinuką Juozą. Jis nedrąsiai pasiūlė jai paragauti nematyto patiekalo - šakočio. Barbora paragavo ir susižavėjusi paskelbė vaikiną nugalėtoju.
Tačiau vietoj žemės jis paprašė Barboros Radvilaitės papuošalų, nes netrukus ketino pasipiršti ir norėjo, kad jo būsima žmona atrodytų taip gražiai, kaip tikra karalienė. Barborai patiko ši vaikino idėja: ji padovanojo jam papuošalų, ir pati atėjo į vestuves. Puotoje jie, žinoma, vaišinosi šakočiais. Nuo to laiko jie tapo tradiciniu vestuvių pyragu.
Taip pat skaitykite: Šakočio edukacinės programos Ignalinos regione: ką verta žinoti?
Iš tiesų ši istorija gana abejotina, vargu ar tais laikais buvo žinomas ypatingas šakočių kepimo būdas. Anekdotais apaugo ir kita, jau šių laikų, istorija. Prieš porą metų Kauno oro uoste moteris bandė įnešti į lėktuvą šakotį, skirtą užsienyje gyvenančiai dukrai. Oro bendrovės taisyklės draudė su savimi turėti kokių nors papildomų daiktų, išskyrus numatytą rankinį bagažą, tačiau keleivė tikino, kad jai gyvybiškai svarbu nugabenti šakotį. Deja, oro uosto personalo nepavyko įtikinti.
Tada moteris sumaniai prisitvirtino šakotį ant galvos. Ji teigė, kad tai esąs jos galvos apdangalas, stiliaus detalė, todėl ji turinti teisę taip „pasipuošusi“ lipti į lėktuvą. Pagaliau keleivei pavyko - ji sėkmingai išskrido su lauktuvėmis ant galvos.
Šakočio karaliaus paslaptys
Kas gali geriausiai žinoti paslaptis, susijusias su šakočiais, jei ne šakočių karaliumi vadinamas Romualdas Spulis, žmogus, kepantis juos jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus. „Nei vestuvės, nei krikštynos mūsų šalyje neįsivaizduojamos be tradicinio šakočio. Tai - ypatingas desertas, vaišių stalo puošmena. Šventei baigiantis taip smagu šakotį laužyti rankomis ir dalytis su artimaisiais, ar tai ne simboliška? Dažnai juo gardžiuojamasi ir per didžiąsias metų šventes - Kalėdas ar Naujuosius metus“, - tikino R.Spulis.
Tuometėje Žemės ūkio akademijoje inžinieriaus-mechaniko specialybę įgijęs verslininkas karjeros pradžioje dirbo kolūkyje, rūpinosi žemės ūkio technika. Vėliau Ignalinoje gamybą pradėjęs verslininkas prieš kelerius metus šalia Druskininkų, ant Ratnyčios upelio kranto, įsigijo šimtametį malūną, kurį supo didelė vaizdinga teritorija.
„Ilgokai ieškojau erdvės, kur galėčiau plėsti savo verslą, o Druskininkai - labai tinkama vieta, geresnės nerasi. Čia mažiausias sezoniškumas, - pasakojo jis. - Gal tik porą mėnesių žiemą turistų šiek tiek sumažėja.“ Buvusiame sename malūne verslininkas įkūrė viešbutį, restoraną (beje, jame sėdima ant rankų darbo masyvių ąžuolinių kėdžių).
Taip pat skaitykite: BAS 100: profesionalus šakočių kepimas
Pastarojo interjeras primena šakočius - nuo lubų nukarę milžiniški stilizuoti varvekliai. Čia nuolat rengiamos ir lietuviško kulinarinio paveldo pamokos - parodomasis šakočių kepimas. Per kelis mėnesius šalia malūno iškilo sodyba „Ignė“, kuriai vadovauja viena iš šakočių karaliaus dukrų.
Verslininkas pripažino, kad šis užsiėmimas nežada aukso kalnų, vis dėlto tvirtumo suteikia mintis, kad verslas yra pakankamai sunkus, nelabai pelningas, reikalaujantis daug rankų darbo, todėl didelės konkurencijos nėra. R.Spulis pasakojo, kad iš dešimties atėjusių kepėjų lieka tik vienas: „Pagrindinė priežastis - karštis. Kepėjui tenka nuolat būti prie įkaitusios krosnies.“ Įspūdingą rekordininką kepė geriausios kepėjos.
Šakočių muziejus Druskininkuose
Kad ir kaip būtų, su šakočiais likimą susiejęs šių desertų karalius pradėjo rašyti naują tikrą lietuvišką istoriją. Būtent jis įkūrė pirmąjį Šakočių muziejų, kuriame atkurtas visas šakočio kelias - nuo grūdų sėjos ir vištų auginimo iki iškepto gaminio. Tarp istorinių eksponatų, saugomų sodyboje, yra ir nuo 1923 m. veikianti šakočių kepimo įranga.
Beje, pačią muziejaus įkūrimo idėją padiktavo gana paprasta priežastis. Didžiausią pasaulyje šakotį iškepusi R.Spulio įmonė tiesiog neturėjo, kur jo padėti, ir šakočio rekordininko atsiradimo proga gimė muziejus. Tą dieną iškepto pagrindinio muziejaus eksponato aukštis - 3 metrai 72 centimetrai. Svoris - beveik 86 kilogramai.
Vienas eksponatų - sviestamušė. Pasak mus lydėjusio muziejaus darbuotojo ir tikro šakočių gerbėjo Edvino, čia eksponuojami įvairių formų ir dydžių šakočiai, tarp jų ir tokių formų , kurios populiarios tokiose šalyse kaip Vokietija, Austrija, Lenkija ir kitose. Galima susipažinti ir su jų receptūromis. Be šakočio lietuviškos virtuvės neįsivaizduojantis R.Spulis sako, kad jam smagu domėtis šio skanėsto istorija, paruošimo technologija ir savo žiniomis pasidalyti su kitais.
Taip pat skaitykite: Tradicinė šakočių kepimo įranga
R. Spulis „Man malonu, kai žmonės domisi šakočiais, o mes, lietuviai, galime pasigirti tokiu į nacionalinę virtuvę įsiliejusiu desertu, kurio gaminimas turi gana gilias tradicijas. Manau, kad ne gintaras yra tikrasis mūsų auksas, o šakotis“, - teigė verslininkas.
Šakočio gamybos technologija
Šakočio tešlos sudėtis labai paprasta - kiaušiniai, cukrus, miltai, sviestas, grietinėlė. Kiekvienas meistras dar gali sugalvoti, kaip savo patiekalą pagardinti - citrinos žievelėmis, šokolado glajumi ar kuo tik fantazija leidžia. Tačiau pasigaminti jo namuose nepavyks - pernelyg sudėtinga technologija.
Šakotis kepamas įkaitintoje krosnyje, pilant tešlą ant volo. Krosnį reikia kūrenti beržinėmis arba alksninėmis malkomis. Volas įkaitinamas ir ištepamas išlydytu sviestu. Tada vienas žmogus pila ant jo tešlą, o kitas tuo metu suka volą. Kuo greičiau suka, tuo ilgesni spygliai išeina. Kai tešla apkepa ir tampa gelsva, pilami kiti sluoksniai. Taip kartojama tol, kol šakotis tampa norimo storio. Visas procesas gali užtrukti net kelias valandas.
Pagrindiniai šakočių kepimo įrangos elementai
Šakočio kepimo įranga susideda iš kelių pagrindinių elementų:
- Veleno (iešmo): Tai ašis, ant kurios kepamas šakotis. Veleno ilgis ir skersmuo priklauso nuo norimo šakočio dydžio. Dažniausiai naudojami kvadratinio profilio velenai, užtikrinantys geresnį sukibimą su kepimo formomis.
- Kepimo formos (volai): Tai specialios formos, užmaunamos ant veleno, padedančios formuoti šakočio pagrindą. Formos gali būti įvairių dydžių ir formų, leidžiančios kepti skirtingo dydžio ir išvaizdos šakočius.
- Šilumos šaltinis: Tai gali būti atvira ugnis (tradiciškai), dujinė arba elektrinė kaitinimo sistema. Svarbu, kad šiluma būtų tolygiai paskirstoma aplink veleną.
- Variklis: Užtikrina tolygų veleno sukimąsi. Variklio greitis turi būti reguliuojamas, kad būtų galima kontroliuoti šakočio formavimosi procesą.
- Tešlos pilstymo įrankis (samtis): Specialus samtis su siauru snapeliu, skirtas tiksliai ir tolygiai pilti tešlą ant besisukančio veleno.
Šakočių kepimo įrangos tipai
Šakočių kepimo įranga skirstoma į kelis tipus, priklausomai nuo šilumos šaltinio ir konstrukcijos:
- Tradicinė įranga (kepimas ant atviros ugnies): Tai seniausias ir labiausiai tradicinis šakočio kepimo būdas. Įranga susideda iš metalinio stovo su besisukančiu velenu ir atviros ugnies židinio apačioje. Šiluma reguliuojama rankiniu būdu, keičiant ugnies intensyvumą ir veleno aukštį. Šis būdas reikalauja daug patirties ir įgūdžių, tačiau leidžia pasiekti autentišką šakočio skonį ir išvaizdą.
- Dujinė šakočių kepimo įranga: Dujinė įranga yra patogesnė ir lengviau valdoma nei tradicinė. Šiluma gaunama iš dujinio degiklio, kuris yra reguliuojamas, leidžiant tiksliau kontroliuoti kepimo temperatūrą. Dujinė įranga dažnai naudojama komerciniais tikslais, nes yra efektyvi ir patikima.
- Elektrinė šakočių kepimo įranga: Elektrinė įranga yra dar patogesnė ir saugesnė nei dujinė. Šiluma gaunama iš elektrinių kaitinimo elementų, kuriuos galima tiksliai reguliuoti. Elektrinė įranga dažnai turi automatines programas, palengvinančias kepimo procesą. Tai puikus pasirinkimas tiek namų, tiek profesionaliam naudojimui.
Renkantis šakočių kepimo įrangą, svarbu atsižvelgti į šiuos faktorius:
- Kepimo apimtis: Jei planuojate kepti šakočius tik retkarčiais namuose, pakaks mažesnės ir paprastesnės įrangos. Jei planuojate kepti šakočius komerciniais tikslais, reikės didesnės ir galingesnės įrangos.
- Šilumos šaltinis: Atsižvelkite į savo galimybes ir pageidavimus. Tradicinė įranga reikalauja daug įgūdžių, dujinė - patogesnė, o elektrinė - pati patogiausia ir saugiausia.
- Valdymo paprastumas: Įsitikinkite, kad įranga yra lengvai valdoma ir suprantama. Ypač svarbu, jei esate pradedantysis kepėjas.
- Patvarumas ir kokybė: Rinkitės įrangą iš patikimų gamintojų, pagamintą iš kokybiškų medžiagų. Tai užtikrins ilgą ir patikimą įrangos tarnavimo laiką.
- Kaina: Šakočių kepimo įranga gali būti įvairių kainų. Nusistatykite savo biudžetą ir rinkitės įrangą, atitinkančią jūsų finansines galimybes.
- Papildomos funkcijos: Kai kuri įranga turi papildomų funkcijų, tokių kaip automatinės programos, temperatūros reguliavimas, laikmatis ir kt. Atsižvelkite į šias funkcijas, jei jos jums svarbios.
Šakočių kepimo įrangos priežiūra
Kad šakočių kepimo įranga tarnautų ilgai ir patikimai, svarbu ją tinkamai prižiūrėti:
- Valymas: Po kiekvieno naudojimo kruopščiai išvalykite visus įrangos elementus nuo tešlos likučių. Naudokite šiltą vandenį ir švelnų ploviklį. Venkite abrazyvinių valiklių, kurie gali pažeisti paviršių.
- Tepimas: Reguliariai tepkite besisukančias dalis (pvz., veleno guolius) specialia tepimo priemone. Tai užtikrins sklandų ir tylų įrangos veikimą.
- Saugojimas: Kai nenaudojate įrangos, laikykite ją sausoje ir švarioje vietoje. Apsaugokite nuo drėgmės ir tiesioginių saulės spindulių.
- Techninė priežiūra: Jei pastebėjote kokių nors gedimų ar problemų, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Savarankiškas remontas gali būti pavojingas ir sugadinti įrangą.
- Kepimo formų priežiūra: Kepimo formas po kiekvieno naudojimo reikia nuvalyti nuo pridegusios tešlos. Jei tešla sunkiai valosi, formas galima pamirkyti šiltame vandenyje su plovikliu. Svarbu, kad formos būtų visiškai sausos prieš naudojant jas vėl.
Šakočio tešlos receptai ir ypatumai
Nors šis straipsnis skirtas įrangai, verta paminėti, kad tešlos kokybė taip pat labai svarbi galutiniam rezultatui. Yra daugybė šakočio tešlos receptų, tačiau visi jie turi keletą bendrų bruožų: didelis kiaušinių ir sviesto kiekis. Kiaušiniai suteikia tešlai elastingumo, o sviestas - riebumo ir skonio. Tešla turi būti tinkamos konsistencijos - nei per skysta, nei per tiršta. Per skysta tešla tekės per greitai ir nesuformuos gražių šakelių, o per tiršta - sunkiai tekės ir gali nesilieti į vientisą masę.
Šakočio kepimo patarimai
Štai keletas patarimų, kurie padės jums iškepti puikų šakotį:
- Naudokite kokybiškus ingredientus. Kuo geresnės kokybės ingredientai, tuo skanesnis bus jūsų šakotis.
- Laikykitės recepto. Tiksliai laikykitės recepto proporcijų.
- Reguliuokite šilumą. Stebėkite ugnies intensyvumą arba temperatūrą ir reguliuokite ją pagal poreikį.
- Būkite kantrūs. Šakočio kepimas reikalauja kantrybės ir atidumo. Nesistenkite pagreitinti proceso, nes tai gali pabloginti rezultatą.
- Eksperimentuokite. Nebijokite eksperimentuoti su skirtingais receptais ir ingredientais.
Alternatyvūs kepimo būdai
Nors tradiciškai šakotis kepamas ant atviros ugnies arba specializuotoje įrangoje, yra ir alternatyvių kepimo būdų. Pavyzdžiui, šakotį galima kepti orkaitėje, naudojant specialų kepimo stovą ir sukimo mechanizmą. Tačiau šis būdas nėra toks efektyvus ir reikalauja daugiau priežiūros. Taip pat galima kepti šakotį ant grilio, tačiau tai reikalauja daug patirties ir įgūdžių.
Šakočio kepimo įrangos ateitis
Technologijos nuolat tobulėja, todėl galima tikėtis, kad ateityje šakočių kepimo įranga taps dar patogesnė, efektyvesnė ir automatizuota. Galbūt atsiras įrenginių, kurie patys reguliuos temperatūrą, pils tešlą ir netgi dekoruos šakotį.
Rekordinis šakotis
Muziejuje stovintis svarbiausias eksponatas - didžiulis šakotis, sumušęs pasaulio rekordus ir įrašytas į Gineso knygą. Ligšiolinis šakočio aukščio rekordas (3,6 metro) nuo 1985 metų priklausė švedams. Sunkiausiu šakočiu galėjo pasigirti prancūzai - 2002 metais jų iškeptas pyragas svėrė 63, 8 kilogramo. Taigi lietuviškas šakotis pranoko ir prancūzų, ir švedų kepinius.
Dabartiniam Gineso rekordininkui iškepti panaudota:
- 1 700 kiaušinių
- 64 kilogramai miltų
- 45 kilogramai sviesto
- 48 kilogramai cukraus
- 29 kilogramai grietinės
- 3,2 kilogramo raudonojo palmių aliejaus
- Beveik ketvirtis kilogramo kvapiųjų medžiagų
Tokiam gigantui iškepti buvo pagaminta speciali įranga: 4 metrų ilgio malkomis kūrenama kepimo krosnis, daugiau nei 3,7 metro ilgio nupjauto kūgio metalinė forma, kurios skersmuo apačioje - 90, o viršuje - 40 centimetrų, šis kūgis svėrė 187,5 kilogramo. Taip pat buvo pagaminta 4 metrų ilgio ir apie 1,5 metro pločio skarda tešlai.
Milžiniško šakočio kepimas - sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas galėjo tiesiog subyrėti. Beje, nuo to buvo apsidrausta: tokiu atveju šakotis būtų kepamas iš naujo, tešlos tam buvo paruošta pakankamai. Gaminys keptas atsargiai ir kantriai. Užpylus vieną sluoksnį tešlos, laukta, kol dings blizgesys ir jis paruduos. Tai rodo, kad šis sluoksnis iškepė, jau galima pilti naują. Iš pradžių kepimo forma sukta lėtai, kad susidarytų tvirtas šakočio pagrindas, o vėliau kūgis buvo sukamas greičiau, kad susiformuotų pagrindinis šakočio ypatumas - rageliai.
Specialiai tai dienai buvo paruošta net 578 kilogramai tešlos, kuri buvo supilta į kibirus po 17 kilogramų.
Edukacinės programos ir tradicijų puoselėjimas
Įdomioje edukacinėje programoje, parodančioje, kaip kepamas šakotis, kuris laikomas tautiniu paveldu, dalyvavo Charkivo nacionalinio operos ir baleto teatro trupės nariai su šeimomis, gyvenantys VšĮ Daugų technologijos ir verslo mokykloje. Tikslas - sudaryti palankias sąlygas tautinio paveldo produkto (šakočio) kepimo tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui.
Dalyviai supažindinti žiniomis apie šakotį rašytiniuose šaltiniuose, kaip senovėje buvo kepami šakočiai, kokie populiariausi kepimo būdai menami, kas dažniausiai kepdavo šakočius ir kodėl jų receptai buvo laikomi paslaptyje, kada į Lietuvą atkeliavo šakotis ir kas pirmieji jį pradėjo kepti mūsų šalyje, papasakota apie skirtingų pasaulio šalių šakočių analogus, jų gaminimo ypatumus, panašumus ir skirtumus su tradiciniu lietuvišku šakočiu. Sužinota, kodėl šakotis Lietuvoje tapo pagrindine vaišių stalo puošmena.
Už edukaciją dėkingi Ilonai Zapolskienei. Pati Ilona apie šakotį žino daug daugiau, nei galėtume papasakoti. Kaip ji sako: „Daugai Dzūkijos regione nuo seno garsėja šakočių kepimu. Juos užsisakydavo žmonės iš įvairių miestų ir miestelių vestuvėms, krikštynoms ar kitoms didesnėms progoms. Tai aukštas, šakotas, tuščiaviduris, primenantis eglę konditerijos kepinys“.
Ilona būdama ketverių jau matė kaip šiuo amatu užsiima jos mama Genovaitė Zapolskienė. „Kadangi šakočius kepti vienam yra sudėtinga, pritrūksta daugiau rankų, nes ir varvinti tešlą, ir sukti volą rankomis reikia, tad paaugus jau padėdavau mamai“.
Ilonai teko ypatinga pareiga perimti šakočio kepimo tradicijas iš mamos ir naudoti gaminimo receptą, kurį paveldėjo iš ankstesnių kartų jos mama Genovaitė. Kaip sako Ilona: „Klaidų būti negali, šakočio receptūra nekito daugiau nei visą šimtmetį, toks palikimas, kitaip ir nemokėčiau“.
Ilona, padedant šeimos nariams, labai dažnai šiuo gardėsiu vaišina draugus ne tik Lietuvoje, bet jo ragavo gyvenantys ir Anglijoje, Norvegijoje, Gruzijoje. Ilonai Zapolskienei 2017 m. Parodomasis šakočio kepimas nepaliko abejingų, nes vyko ne tik saldi pramoga, bet ir galimybė įgyti naujų žinių apie Lietuvos kulinarinį paveldą.
Šakočio kepimo edukacinė programa patiko visiems jos dalyviams, be to, gerokai praplėtė žinias apie lietuvių tautinį kulinarinį paveldą. Labai smagu buvo patiems pabandyti kepti šį skanėstą!
Restoranas "Romnesa" ir parodomasis šakočio kepimas
Restorane "Romnesa" Druskininkai galite skanauti ne tik tradicinių lietuviškų bet ir įprastų europietiškų patiekalų. Restorano top'u jau tapusi vėgėlė nepalieka abejingų! Išskirtinė "Romnesoje" siūloma pramoga - "Parodomasis šakočio kepimas".
Šios programos metu, dalyviams pasakojama šakočio atsiradimo istorija, gamybos technologija ir daug kitų įdomių dalykų, tačiau svarbiausia, kad dalyviai patys gali išmėginti jėgas kepant šakotį židinio liepsnos kaitroje! Restorane "Romnesa" Druskininkai taip pat galite švęsti gimtadienius, krikštynas, vestuves ar kitas šventes.
UAB "Šakoleto" pavyzdys
Lietuviško tradicinio maisto puoselėjimas, tradicinio konditerijos paveldo išsaugojimas, plėtotė ir gyvosios tradicijos tęstinumas, tradicinio maisto gaminimo patirtis, skatina esamos ir naujos veiklos pramonės plėtrą, kurios pagrindas yra vietos maisto ištekliai ir tradicinė gamybos technologija.
UAB „ŠAKOLETA“ siekdama patenkinti vartotojų susidomėjimą tradiciniu maistu gamina, jau tradicine švenčių stalo puošmena tapusius, šakočius.
Darbo tikslas-išanalizuoti šakočių gamybos procesą, bei aprašyti, kokia gamybos technologija ir įrengimai yra naudojami jų gamybos metu.
UAB „ŠAKOLETA“ ištekliai
UAB „ŠAKOLETA“ ištekliai-tai tam tikrų veiksnių visuma, reikalingų kepinių-šakočių gamybai, t.y. materialūs, finansiniai, žmonių bei nematerialūs ištekliai.
- Materialius UAB išteklius sudaro gamybos metu naudojami įrengimai: kepimo krosnys, volas, maišymo mašinos, pakavimo įranga, kompiuterinė įranga, logistikai reikalingos priemonės: sandėlių įranga, transportas, pridėtinės išlaidos: elektra, patalpų šildymo ir vėdinimo sistemos.
- Finansinius išteklius sudaro pajamos, gautos už pagamintą ir parduotą produkciją, investicijos gamybos plėtrai ir modernizavimui, lėšos iš tradicinių verslų rėmimo fondo, išlaidos banko paskolai grąžinti.
- Žmonių išteklius sudaro bendrovėje dirbantys darbuotojai, jų kvalifikacija, žinios, gabumai, profesionalumas.
- Nematerialūs ištekliai-tai bendrovės įvaizdžio kūrimas, tradicinio produkto populiarinimas, prisidedant prie pačių tradicijų išsaugojimo (pvz., šakotis-aukuras, perduodamas vestuvių metu, kaip šeimos vertybių supratimo ir išsaugojimo simbolis), gaminių kokybė ir kūrybos įprasminimas-bendrovės reputacijos pagrindas.
Bendrovėje darbo jėgos imlumas tenka tiek fiziniam, tiek protiniam darbui. Fizinis darbas reikalingas sandėliuose pakuojant, perkraunant gaminius, kur reikalingas atsargumas nepažeisti gaminio išvaizdos, šakočių gamybos procese, nes ne visos gamybos stadijos automatizuotos ir kompiuterizuotos, kepinio puošybos ir kompozicijų kūrimo etape. Protinio darbo reikalauja:
- kūrybinis darbas-kepinio puošyba, patrauklumas, formos atitikimo suradimas ir pritaikymas atskiroms tradicijoms puoselėti ir masiniam vartojimui pritaikyti;
- finansinis darbas-optimalių sprendimų ieškojimas sudarant išlaidų ir pajamų balansą, siekiant maksimalaus pelno, kas užtikrina bendrovės gyvavimą ir plėtrą.
Bendrovės prioritetas modernizuoti ir kompiuterizuoti daug fizinės jėgos reikalaujantį gamybos procesą, įrengti inovatyvias gamybos linijas, leidžiančias didinti ir spartinti gamybos procesą ir apimtį, ieškoti individualių inžinerinių sprendimų modernizuojant įrenginius, pritaikyti juos konkrečiai įmonės veiklai-specifinei šakočių gamybai.
Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinis kapitalas yra 100 tūkstančių Eurų. Joje yra 3akcininkai.
Šakočio reikšmė Lietuvoje ir pasaulyje
Nors šakotis siejamas su Lietuva, panašūs kepiniai kepami ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, Lenkija, Švedija, Japonija ir kitos.
tags: #sakociu #kepimo #technologijos