Petro Klimo gyvenimas: nuo Vasario 16-osios signataro iki tremtinio
Petras Klimas - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, Vasario 16-osios akto signataras, diplomatas, teisininkas ir visuomenės veikėjas. Jo gyvenimas, paženklintas atsidavimo Lietuvai, politinių iššūkių ir tremties, yra svarbi mūsų tautos istorijos dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime P. Klimo biografiją, jo indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą ir jo patirtus išbandymus.
Petro Klimo vaikystė ir jaunystė
Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškiuose, Kalvarijos valsčiuje, pasiturinčių ir išsilavinusių ūkininkų Bernardo Klimo ir Elenos Rašytinaitės šeimoje. Tėvai jam skiepijo meilę Lietuvai ir rūpinosi jo išsilavinimu. P. Klimas mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, kur įsitraukė į tautinį išsivadavimo judėjimą. 1908 m. jis leido slaptą mokinių laikraštėlį, dėl kurio buvo persekiojamas žandarų.
Studijos ir veikla Pirmojo pasaulinio karo metais
1914 m. P. Klimas baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą ir liko jame dirbti. 1915 m. jis grįžo į Vilnių ir įsitraukė į Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti centro komiteto veiklą.
Dalyvavimas Lietuvos Taryboje ir Nepriklausomybės Akto signataro vaidmuo
1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusioje Lietuvių konferencijoje P. Klimas buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos sekretoriumi, vėliau generaliniu sekretoriumi. Šiame poste jis aktyviai dalyvavo rengiant Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą ir jį pasirašė.
Darbas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinė veikla
Nuo 1919 m. P. Klimas gyveno Kaune ir dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo viceministras, ministras. 1920 m. taikos derybose su Sovietų Rusija jis atliko sekretoriaus pareigas, o 1921 m. tarpininkaujant Tautų Sąjungai, kartu su kitais lietuvių delegacijos nariais derėjosi su Lenkija. 1922 m. vasario mėn. vedė Bronę Mėginaitę. Praėjus keliems metams po vedybų, P. Klimas tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje, vėliau - Prancūzijoje, kur gyveno iki pat 1943 m., kol buvo suimtas gestapo.
Taip pat skaitykite: Receptai: Rusiški vafliai
Kalinimas ir tremtis
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, P. Klimas buvo suimtas gestapo ir kalinamas Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Lenkijos kalėjimuose iki pat 1944 m. Repatrijuotas P. Klimas pasiprašė į Lietuvą. 1945 m. rugsėjo 19 d. jis buvo suimtas NKVD ir nuteistas už memorandumo prancūzų kalba rengimą, kuriame buvo keliama Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mintis. Grįžęs iš tremties Sibire 1954 m., P. Klimas apsigyveno savo žmonos sesers Barboros Lesauskienės namuose Kaune.
Gyvenimas po tremties ir mirtis
Po tremties P. Klimas gyveno nuolatiniame streso būvyje, prižiūrimas sovietinių saugumo tarnybų. Jam buvo uždrausta verstis, tad pragyvenimui jis gaudavo paramą iš šeimos Prancūzijoje ir Amerikos lietuvių. Petras Klimas mirė 1969 m.
Petro Klimo atminimo įamžinimas
Petro Klimo atminimas yra įamžintas jo darbais ir atsiminimais. Jo knyga „Iš mano atsiminimų“ yra svarbus istorinis šaltinis, atskleidžiantis politinę Lietuvos situaciją ir įvykius. Vasario 16-osios akto signatarų klubas, vadovaujamas R. Gulbino, aktyviai skleidžia informaciją apie P. Klimą ir kitus signatarus, rengia istorinę medžiagą ir bendradarbiauja su muziejais bei mokyklomis.
Asmeninis gyvenimas ir šeima
1921 m. liepos 7 d. Petras Klimas sukūrė šeimą, vesdamas Bronę Mėginaitę. Pasak R. Gulbino, jiedu susipažino dar 1917 m., sekretoriaujant Lietuvos Taryboje, kur sekretorės pareigas atliko ir B. Mėginaitė. Tačiau tuomet jausmai dar neįsižiebė. „Įdomu ir tai, kad Bronė Mėginaitė - Juozo Tumo-Vaižganto sesers Severijos dukra, o su rašytoju P. Klimas jau buvo pažįstamas iš anksčiau. Laimei, bent P. Klimo šeimą, žmoną Bronę ir du vaikus - Petrą ir Eglę, vokiečiai paliko ramybėje. Jie, 1941 m. iš Paryžiaus persikėlę į Grasą Pietų Prancūzijoje, ten ir liko, o P. Klimas Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos ir Lenkijos kalėjimuose buvo kalinamas iki pat 1944 m. Signataras taip niekad ir nebeišvydo nei žmonos, nei sūnaus. Žmona mirė dar 1956 m., Paryžiaus ligoninėje, atliekant operaciją. O sūnus nelaužė savo įsitikinimų ir į okupuotą Lietuvą kojos nekėlė, nors tai ir reiškė pasmerkimą niekuomet gyvai nebeišvysti ir nebeapkabinti savo tėvo. Į Lietuvą P. Klimas jaunesnysis atvažiuodavo atgavus nepriklausomybę. Šiuo metu su žmona Žiba Klimiene, ilgamete Lietuvos radijo korespondente Paryžiuje, gyvena senelių namuose. Tėvą reguliariai nuo 1963 m. Lietuvoje lankė tik dukra Eglė, kuri mirė 2008 metais. Į Lietuvą ji atvykdavo su diplomatiniu pasu, nes josios vyras ėjo prancūzų diplomato pareigas. Su mama aplankyti senelio atskrisdavo ir anūkė Dafnė, vienintelė P. Klimo vaikaitė.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti rusišką tortą
Taip pat skaitykite: Receptai skaniam tortui
tags: #rusisku #tortu #gamybos #ypatybes