Riešutų duona, kaimas ir Andrius su karve: receptai, atsiminimai ir gyvenimo skonis
Apie ką pagalvojate išgirdę žodžius "pranešimas" arba "žinutė"? Turbūt apie SMS, o gal apie mokytojo pranešimą tėveliams? Ar ilgai mąstote prieš rašydami žinutes tėvams, draugams, mokytojams? Kokias patys gaunate žinutes? O kaip apibūdintumėte receptą? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip receptai ir žinutės persipina su kaimo gyvenimu, atsiminimais ir net kino klasika.
Žinutės: nuo SMS iki paslaptingų ženklų
Pranešimas arba žinutė - trumpa žinia, perduodama vienų asmenų kitiems tam tikrais slaptais ar visiems suprantamais ženklais (garsais, judesiais, daiktais, piešiniais, žodžiais, raštu ar kt.), siekiant tam tikrų tikslų. Rašytinė žinia gali būti pranešama vienu žodžiu (taip, ne, šiandien…), vienu sakiniu (Svečiai jau Vilniuje.) ar keliais rišliais sakiniais (Sveikas, Sauliau. Jau laikas. Laukiu prie brastos. Vilius).
Žinutės gali būti įvairios:
- Slaptos žinutės: Kaip anksčiau žmonės susirašinėdavo? Pavyzdžiui, broliai, susitarę įsmeigti peilius į pušį, kad sužinotų, ar kitas gyvas. Arba sesuo, siunčianti žiedą su geguže, kad įspėtų apie pavojų.
- Mįslės ir iššūkiai: Žinutė gali būti mįslė, kaip užrašas "Salos šeimininkas" prie keistai susipynusios medžio šaknies. Arba iššūkis priešams, pranešantis apie puotą ir įspėjantis netrukdyti.
- Prašymai ir įspėjimai: Galime prisiminti skelbimus - viešoje erdvėje skelbiamus kreipimusis į visus asmenis, siekiant ką nors pranešti, įspėti, ko nors prašyti, organizuoti, kuriam gali būti būdinga ir tradicinė, ir originali forma bei turinys.
Receptas: daugiau nei tik ingredientų sąrašas
Receptas - tai gaminio pagrindinių sudedamųjų dalių (ingredientų) aprašymas ir nurodymai, iš ko ir kaip ką nors pagaminti ar veikti tam tikru atveju. Dalykinio recepto struktūra dažniausiai būna trijų dalių: pavadinimas, gaminio sudedamųjų dalių išvardijimas ir tiksli gaminimo instrukcija. Bet kai kurie receptai praplečiami grožinės literatūros intarpais, o kai kurie kuriami kaip perkeltinės prasmės tekstai - pvz., Laimės receptas, Geros nuotaikos receptas ir kt.
Receptai gali būti įvairūs:
Taip pat skaitykite: Kulinarija ir literatūra: "Riešutų duona"
- Paprasti receptai: Kaip sula, garinama iki sirupo, arba tešla, suvyniojama ant pagaliuko ir kepama virš ugnies.
- Paslaptingi receptai: Kaip nykštuko Beno vaistai nuo sąnarių skausmo, gaminami iš skruzdžių rūgšties.
- Perkeltinės prasmės receptai: Kaip receptas, paverčiantis asiūklį akmens anglimi per milijonus metų.
Sveikinimai: nuo judesių iki poezijos
Kada, kur, kodėl atsirado (pasi)sveikinimai - judesiais, šūksniais, žodžiais? Turbūt nuo pačių seniausiųjų laikų susitikdami žmonės jautė vieni kitiems įvairius jausmus, kuriuos iš pradžių išreiškė veido mimika ir garsais, paskui - kokias nors sutartiniais judesiais ir šūksniais, kol visa tai virto tam tikromis etiketo formomis: linktelėjimas galva, nusilenkimas, kepurės nukėlimas, rankos paspaudimas, glėbesčiavimasis, bučiniai, nosių trynimas… ir sveikinimosi posakiai (Ei!, Hei!, Hello!, Hola! Sveiki!, Labas!…) Paskui tam tikromis progomis (kalendorinių ir kitokių švenčių, vardadienių, gimtadienių, garbingų jubiliejų ir t. t.) atsirado tradicija rašyti pasveikinimus raštu.
Tačiau kartais norisi artimus ir tolimus žmones pasveikinti kitaip - vienus poetiškai (kaip gera atsiversti poezijos knygas arba sukurti patiems…), kitus humoristiškai (į pagalbą - savi ar kitų sugalvoti juokingi posakiai), trečius - su liūdesiu ar paslaptimi (praverčia skaitytų knygų aforizmai, lotyniški posakiai, citatos iš savų dienoraščių…), o kitus - dar kitaip, nes iš tikrųjų yra daugybė būdų, kaip išsakyti savo palinkėjimus.
Taisyklės: nuo riterių kodekso iki žygeivio patarimų
Atrodytų, sunku tas taisykles (pvz., rašybos, skyrybos ar mandagaus elgesio) suprasti, o ką jau bekalbėti apie jų laikymąsi… Pradėti aiškintis vertėtų nuo pavyzdžių.
Riteriai privalėjo laikytis daugiau taisyklių negu tu mokykloje. Tiesa, niekas jiems kvailai nedrausdavo: „Nelakstyk po koridorius“ ar „Nebadyk direktoriaus automobilio padangų“. Šiaip ar taip, taisyklių buvo… Kai kurių riterių taisyklių paisoma dar ir šiandien. Antai sakome: „Nespardyk gulinčio!“ Stačiai juokinga! Kodėl nereikia spardyti gulinčio? O kada nutaikysi geresnę progą žmogui įspirti? Spyręs stovinčiam, gali pats gauti nuo jo spyrį!
Žygyje dera laikytis žygeivio taisyklių. Jose nurodyta, kaip derėtų elgtis ir ko daryti negalima, kad ir po tavęs keliaujantys žmonės galėtų džiaugtis apylinkėmis ir gamta. Vieškeliu eik taip, kad mašinos važiuotų tau priešais. Šitaip ir vairuotojui bus lengviau tave pastebėti, ir tu matysi atvažiuojančias mašinas.
Taip pat skaitykite: Riešutų duona: patarimai ir gudrybės
Šv. Hildegarda Bingenietė: sveikata, dvasia ir mityba
Rugsėjo 17-ąją Bažnyčios kalendoriuje minima šv. Hildegarda Bingenietė, vokietė, benediktinų vienuolė, gyvenusi 1098-1179 m. Kur šv. Hildelgardos sveikatos ir ilgo gyvenimo paslaptis? Žinoma, visų pirma - tai Dievo planas ir malonė, antra - džiaugsmingas dvasinis gyvenimas, o trečia tikriausiai ir tai, kad Hildegarda, kuri turėjo daugybę Dievo dovanų bei leido joms išsiskleisti, gerai išmanė apie gamtą ir žmogaus kūną, kurį šios priemonėmis gydė.
Šv. Hildegardai fizinė sveikata, moralinės vertybės ir dvasinės patirtys buvo lygiai reikšmingos. Gydymas buvo ir medicininis, ir dvasinis, kur Dievo valia buvo svarbus elementas.
Labiausiai iš maisto produktų Hildegarda vertino speltą, valgomuosius kaštonus, pankolius ir avinžirnius. Spelta kūną ir kraują daro sveikus ir suteikia džiaugsmingą požiūrį į gyvenimą. Pasak šv. Hildegardos Bingenietės, pusryčiai turi būti šilti, kad sušiltų skrandis. Pirmą kartą valgyti reikėtų vėlyvą rytmetį, prieš pat vidurdienį ar vidury dienos. Hildegarda patarė gerti valgant, bet ne per daug, nes galite praskiesti savo geruosius kūno skysčius.
Moliūgai: ne tik Helovino dekoracija, bet ir vertingas maistas
Kai įsibėgėjus rudeniui parduotuvių lentynos mirga nuo oranžinių atspalvių moliūgų gausos, dažnai susimąstoma, ar verta neštis tokią sunkią daržovę namo. Vis dėlto, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad moliūgai yra labai maistinga daržovė, kuri gali būti vertinga mitybos raciono dalis. Juose mažai kalorijų ir gausu svarbiausių vitaminų, įskaitant vitaminą A, vitaminą C ir keletą B grupės vitaminų.
Moliūguose gausu maistinių skaidulų, ypač tirpių, kurios svarbios virškinimo sistemos sveikatai. Be jau minėtų vitaminų, veikiančių kaip antioksidantai, moliūgo minkštimas turtingas ir kitais stipriais antioksidantais: polifenoliais, triterpenoidais, flavanoidis, kumarinais ir kt.
Taip pat skaitykite: Šaltenio "Riešutų duona"
Išskaptavus moliūgą, yra daugybė kūrybiškų būdų, kaip panaudoti jo minkštimą. Pirmiausia neleiskite sėkloms nueiti perniek. Atskirkite jas nuo moliūgo minkštimo ir gyslų, nuplaukite ir sumaišykite su trupučiu aliejaus ir mėgstamais prieskoniais. Paskrudinkite sėklas orkaitėje: tai bus traškus ir maistingas užkandis. Tuo tarpu moliūgo minkštimas yra neįtikėtinai universalus. Supjaustykite jį gabalėliais, pašalinkite odelę ir virkite, kol suminkštės. Tada sutrinkite jį į vientisą tyrę.
Feta sūris: graikiškas skonis ir nauda sveikatai
Graikiška virtuvė yra ne tik paprasta ir elegantiška, bet ir laikoma viena sveikiausių pasaulyje. Gurmanų mėgstama feta, pasak dietologų bei gydytojų visame pasaulyje, yra bene sveikiausias sūris pasaulyje. Daugiausia iš avių arba ožkų pieno (dažnai derinamo) gaminamas sūris yra gausus tokių maistinių medžiagų, kaip baltymai, kalcis, B grupės vitaminai, fosforas ir kt. Iš fetos sūrio labai populiaru gaminti užtepus, kurios galima patiekti su įvairiais priedais. Tam puikiai tiks traškios daržovės (agurkai, morkos, salierai ar net paprika), marinuotos alyvuogės, duonos lazdelės, krekeriai, pita, skrudinta duona ar orkaitėje keptos bulvės.
"Velnio nuotaka": kino klasika ir literatūros interpretacijos
Pirmasis lietuviškas kino miuziklas „Velnio nuotaka“ - vienas ryškiausių Lietuvos kino filmų, o Vaivos Mainelytės Jurga ar Gedimino Girdvainio Pinčiukas - vieni ryškiausių vaidmenų. Aktoriai, nors ir vaidino pagal fonogramą, turėjo išmokti savo arijas, kad kuo natūraliau atrodytų kadre. Žebriūnas įsiminė ir visuotinį entuziazmą, ir tai, kad „labai ilgas, sunkus periodas paruošti muzikinę juostą. Keistų, dažniausiai nemaloniai keblių dalykų nutiko kuriant tą filmą.
Tačiau filmas sukėlė ir nemažai diskusijų. Ypač piktinosi rašytojai. Vėl, kaip ir „Mažojo princo“ laikais, praėjus dešimtmečiui, kilo panašios diskusijos - ar režisierius turėjo teisę imtis garsaus kūrinio, branginamos klasikos, kaip jis galėjo „darkyti“ literatūrą!
Nepaisant visų nutolimų nuo apysakos, filme išliko, o vietom net sustiprėjo liaudiškas sąmojis, tas poezijos kupinas, iš liaudies pasakų ir legendų atgimęs pasaulis, kurį, tiesa, K. Boruta vaizdavo labiau tragiška gaida, o A. Žebriūnas - linksmiau.
Grikinės babkos: dzūkų duona ir kulinarinis paveldas
Dzūkijoje, garsėjančioje savo smėlynais, visais laikais geriausiai užderėdavo grikiai, todėl neatsitiktinai šie javai buvo vadinami dzūkų duona. Iš grikių pagaminti patiekalai tikdavo ir šventiniam stalui, ir alkio numalšinimui lauko darbų metu.
„Dzūkai nuo senų laikų kepdavo dviejų rūšių grikines babkas - saldžias ir riebias, pasirinkimas priklausydavo nuo to, kokiam tikslui ji buvo kepama. Saldžią kepdavo kaip šventinį arba apeiginį patiekalą, kada atvažiuodavo svečių, o riebią, su spirgučiais, kepdavo tada, kai reikėdavo sotesnio maisto dirbant laukuose.
"Riešutų duona": meilės ir atsiminimų skonis
1978 m. sukurtas filmas „Riešutų duona“ laikomas pirmąja lietuviška tragikomedija, anot kritikų, tai yra lietuviško kaimo Romeo ir Džuljetos istorija. Tai jautri ir lyriška istorija, kurioje svarbiausias dėmesys skiriamas žmonių santykiams, gyvenimui ir vaikystei kaime bei pirmajai meilei - tyrai ir naiviai, padedančiai įveikti sunkumus, kvepiančiai riešutų duona, kuria vaikystėje Liuka pavaišino sergantį Andrių, įsirėžiančiai į sąmonę kaip ryškiausias vaikystės prisiminimas.
Po 42-ejų metų šis filmas aktoriams svarbus, o peržiūra kelia jaudulį. E. Piškinaitei-Latėnienei Liukos Kaminskaitės vaidmuo buvo pirmasis. A. Latėnas sakė, kad tiek tada, tiek dabar renkantis vaidmenis jam svarbu, jog tai atrodytų reikalinga žmonėms, kad personažas žiūrovams pasakytų kažką svarbaus ir kad filmas arba spektaklis išliktų žiūrovų atmintyje.
Raugo duona: tradicija ir nauda sveikatai
Nuo seno tiek kasdienis, tiek šventinis lietuvių stalas neįsivaizduojamas be šviežios, kvapnios duonos. Pastaraisiais metais ypač populiari tapo ir namuose kepta raugo duona, kurią sudaro vos keturi ingredientai: natūralus raugas, miltai, vanduo bei žiupsnelis druskos. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad raugo duona sveikatai daug palankesnė nei iškepta su mielėmis.
„Raugo duoną galima priskirti prie sveikatai palankesnių kepinių. Joje gausu kalcio, kalio, magnio, folatų, niacino. Duona su raugu taip pat yra puikus antioksidantų šaltinis. Reguliarus raugo duonos valgymas, lyginant su balta ar mieline duona, taip pat gali padėti išlaikyti pastovesnį cukraus kiekį kraujyje.
tags: #riesutu #duona #kaimas #andrius #su #karve