„Riešutų duona“: lietuviško kino klasika vėl atgimsta

Lietuviškos kino klasikos gerbėjai turėjo išskirtinę galimybę pasinerti į jausmingą ir nostalgišką kelionę, stebėdami restauruotą Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duona“. Šis filmas, sukurtas pagal Sauliaus Šaltenio romaną, pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. 1978-aisiais sukurtas filmas - išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos. Kultinė Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno herojų Liukos bei Andriaus meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų.

„Lietuviško kino naktis“ suvienijo žiūrovus

Rugpjūčio 5 d. „Kino po žvaigždėmis“ organizatoriai surengė filmo „Riešutų duona“ peržiūrą - tuo pačiu metu filmas buvo rodomas daugiau nei 20 Lietuvos ir užsienio miestuose. Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė, tačiau šią kino klasiką tuo pačiu metu buvo galima žiūrėti Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Nidoje ir daugelyje kitų vietų. Žiūrovams pateikta restauruota filmo versija su angliškais titrais, tad lietuviško filmo klasika džiaugtis galėjo ir kitakalbiai.

„Pernai Vilniaus Katedros aikštėje surengę nemokamą Raimundo Banionio „Vaikų iš Amerikos viešbučio“ seansą įsitikinome, kad žmonės yra išsiilgę lietuviškos kino klasikos. Svarstėme, kaip šią emociją galėtume padovanoti dar didesniam ratui žmonių. Taip gimė ši idėja vieną naktį suburti visus kartu žiūrėti lietuvišką filmą,“- „Lietuviško kino naktį“ pristato „Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė.

„Lietuviškos kino nakties“ seansai vyko ne tik didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ar Alytuje. Prie iniciatyvos jungėsi ir Druskininkai, Palanga, Jurbarkas, Raseiniai, Anykščiai, Pasvalys, Kupiškis, Neringa, Žiežmariai, Baisiogala, Nida, Gelgaudiškis, Žemaičių Kalvarija, Salos. „Lietuviško kino naktį“ rengti jau sutiko daugiau nei 20 miestų ir miestelių, organizatoriai laukė visų norinčiųjų - nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.

„Lietuviško kino naktis“ rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru, kuris jau ne vienerius metus rūpinasi paveldo restauravimu ir grąžinimu visuomenei. „Didieji Europos miestai kaip Londonas ar Paryžius kine po atviru dangumi nuo seno rodo savo kino klasiką. Smagu, kad klasika vėl yra žiūrima Lietuvoje ir kad galime pristatyti svarbiausius filmus aukščiausioje kokybėje, - teigia Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė. - Vyresnės kartos žiūrovus su legendiniais lietuviškais filmais sieja glaudus emocinis ryšys. Tačiau ne mažiau svarbu su jais supažindinti ir jaunąją kartą. „Lietuviškos kino nakties“ metu pamatysite filmą, jaudinantį visus. Labai kviečiu jį žiūrėti su visa šeima.“

Taip pat skaitykite: Kulinarija ir literatūra: "Riešutų duona"

Visi „Lietuviško kino nakties“ seansai - nemokami. Filmą buvo galima žiūrėti ir internetu: rugpjūčio 5 d. „Riešutų duona“ buvo nemokamai prieinama namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ visame pasaulyje.

Utenos susitikimas su filmo kūrėjais

Uteniškiams peržiūra buvo išties išskirtinė: drauge pažiūrėti filmo atvyko pagrindinių vaidmenų atlikėjai Algirdas Latėnas, vaidinęs Andrių Šatą, ir Elvyra Piškinaitė-Latėnienė, įkūnijusi Liuką Kaminskaitę. Žiūrovus sveikino pagrindinių vaidmenų atlikėjai Pažiūrėti „Riešutų duonos“ susirinko daugybė uteniškių - žmonės sunkiai tilpo ant kultūros centro kieme sustatytų suolelių, tad apgulė estradą ir gėlynus, kai kuriems teko stovėti. Publiką pritraukė ne tik lietuviško kino klasika laikomas filmas, bet ir atvykę pagrindinių vaidmenų atlikėjai A. Latėnas ir E. Piškinaitė-Latėnienė.

Liukos vaidmens atlikėja stebėjosi žiūrovų gausa, pasak jos, tokio ažiotažo kaip šiemet filmas nesulaukė net per premjerą prieš 42 metus. „Galiu paliudyti, kad per premjerą viskas vyko daug ramiau, o čia toks įvykis. Vakar vakare internete perskaičiau, kad filmas bus rodomas nuo Čikagos iki Atėnų, ir apėmė toks siaubas. Atrodo, Viešpatie, tiek žmonių žiūrės šitą filmą, o kuo dėti mes? - kalbėjo aktorė uteniškiams ir pridūrė, kad, priešingai nei teigia žiniasklaida, jos ir A. Latėno meilė užsimezgė ne „Riešutų duonos“ filmavimo aikštelėje, o po poros metų. - Bet kažkokie gražūs santykiai iš to laiko įsiminė, jei jie paskui ėmė staiga ir išlindo, ir štai jau šitiek metų mes kartu.“

„Na ką, palikom nelaimingus Čikagoje, Los Andžele, Australijoj, sakom, ne, mes vis dėlto net į savo sostinę nevažiuosim, o važiuosim į savo gimtuosius kraštus šitos pasaulinės peržiūros pažiūrėti, - juokavo aktorius A. Latėnas. - Juokai juokais, bet tikrai labai malonu su savo krašto žmonėmis dar kartą pažiūrėti šitą filmą. Jis man svarbus, nes veiksmas vyksta mūsų jaunystės miesteliuose, vietose, apie kurias kiekvienas prieš užmigdamas pagalvoja, prisimena, kaip ten buvo gera, kai visai kitaip ir duona, ir gėlės kvepėjo, ir tėvai visai kitaip kalbėjo. Pabūkim kiekvienas šį vakarą savo vaikystės kraštuose, tegul primena šis filmas mūsų gero krašto geras vieteles.“ Išsakęs šiltus linkėjimus aktorius priminė, kad pats esąs iš Zarasų, jo žmona ir partnerė „Riešutų duonoje“ - iš Širvintų, o visa Aukštaitija, anot jo, kvepia riešutų duona.

Filmo svarba aktoriams ir žiūrovams

Po filmo namo skubantys aktoriai rado laiko pabendrauti su žiūrovais, o paskui - pasidalyti įspūdžiais su „Utenio“ skaitytojais. A. Latėnas ir E. Piškinaitė-Latėnienė sakė, kad ir po 42-ejų metų šis filmas jiems svarbus, o peržiūra kelia jaudulį. E. Piškinaitei-Latėnienei Liukos Kaminskaitės vaidmuo buvo pirmasis. pasidomėjus, kaip anuomet jautėsi, aktorė prisiminė: „Labai sunku buvo. Aš buvau studentė, varžiausi, nes dauguma aktorių jau buvo žinomi, vieni mažiau, kiti net labai, ir man atrodė, kad aš nieko nemoku. Bet po truputį pamačiau, kad niekas nesikandžioja, visi jie žmonės, visi nori padėti, ir viskas susitvarkė.“

Taip pat skaitykite: Riešutų duona: patarimai ir gudrybės

A. Latėnas sakė, kad tiek tada, tiek dabar renkantis vaidmenis jam svarbu, jog tai atrodytų reikalinga žmonėms, kad personažas žiūrovams pasakytų kažką svarbaus ir kad filmas arba spektaklis išliktų žiūrovų atmintyje. „Šiame filme užkabinta daug svarbių momentų, visa šeimos grandinė parodyta - seneliai, tėvai, vaikai, anūkai, jų gražūs santykiai. Parodyti gyvenimiški, svarbiausi žmogui momentai“, - sakė aktoriai paklausus, juo jiems reikšminga „Riešutų duona“.

Filmo siužetas ir jo reikšmė

Filme pasakojama apie mažame Lietuvos kaime gyvenančias konfliktuojančias Šatų ir Kaminskų šeimas. veiksmas vyksta apie 1950 m. Didžioji nesantaika tarp šeimų prasidėjo, kai Andriaus Šato senelis Kaminskams pardavė karvę, kuri netrukus nugaišo. Tiesa, ne visi šeimų nariai pykstasi: vaikai - Andrius, Liuka ir Peliūkštis - žaidžia vaikiškus žaidimus ir tėvų konfliktai jiems nė motais. Tarp Andriaus ir Liukos nuo mažų dienų užsimezga ypatingas ryšys. Tai jautri ir lyriška istorija, kurioje svarbiausias dėmesys skiriamas žmonių santykiams, gyvenimui ir vaikystei kaime bei pirmajai meilei - tyrai ir naiviai, padedančiai įveikti sunkumus, kvepiančiai riešutų duona, kuria vaikystėje Liuka pavaišino sergantį Andrių, įsirėžiančiai į sąmonę kaip ryškiausias vaikystės prisiminimas.

Ne vienam čia nusifilmavusiam aktoriui tai buvo vienos pirmųjų patirčių kine. Vos pasirodęs filmas buvo apdovanotas XI sąjunginio kino festivalio Jerevane prizu vaikų ir jaunimo filmų kategorijoje, o 1997 m. kino forume „Dešimt“ renkant visų laikų geriausią lietuvišką filmą „Riešutų duonai“ skirta dešimtoji vieta.

„Riešutų duona“ - emocinis užtaisas

„Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė sakė, kad renkantis festivalio atidarymo filmą iš anksto buvo aišku, koks tai turėtų būti filmas. „Riešutų duona“ yra filmas, kuris jaudina ir po daugelio metų, filmas, kurio eilutes, dainas, nutikimus žmonės ir toliau perkelia į savo kalbą. „Riešutų duona“ turi stiprų emocinį užtaisą. Todėl mums nekilo nė menkiausios dvejonės, ką rodyti. Ir iš to, kaip žmonės reaguoja, panašu, kad tai buvo teisingas sprendimas“, - kalbėjo ji prieš filmą transliuotame vaizdo įraše ir interviu portalui 15min.lt.

Kino teatro „Virinta“ Alantoje istorija

Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis prisiminė kino teatro „Virinta“ įkūrimo istoriją. Iš senųjų Alantos dvaro rūmų mokyklai persikėlus į naują pastatą, kilo idėja įrengti ir atskirą kino teatrą. Sumąstėm, kad kino teatrą reikia įrengti buvusioje dvaro ansamblio karvidėje. Kino teatrą atidarėme 1988 m. birželio 16 d. Iki Atgimimo 275 vietų salė buvo pilna, kartais net nebūdavo, kur atsisėsti. Vėliau, kai technologijos tobulėjo, žmonių vis mažėjo.

Taip pat skaitykite: Šaltenio "Riešutų duona"

Kino teatras virto sendaikčių sandėliu. Tačiau vieną dieną iš Sankt Peterburgo atvyko simfoninis orkestras - 70 žmonių! Susidomėję tuo pastatu, jie manęs paprašė jį parodyti, o užėję į vidų pliaukštelėjo delnais sakydami, kokia puiki ten akustika. Tą patį vakarą jie ten susiorganizavo repeticiją. Taip ta erdvė atgijo ir kaip kino, ir kaip koncertų salė.

Nuo 2007 m. Alantoje vykstančio „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo organizatoriai taip pat pradėjo domėtis šia erdve. Pavyko atnaujinti ir likusias 140 kėdžių.

V. Pusvaškis prisiminė filmavimo darbus Alantoje: „Manau, kad visiems šio krašto žmonėms, o ir man, savotiškai brangus „Tadas Blinda“. Šiandien iš mokyklos trečio aukšto matosi tas kalnas, į kurį filme šuoliavo žirgai. „Riešutų duoną“ taip pat puikiai atsimenu. Kai orkestras vedė tą karvę, kaip tik važiavau į Alantą, kur tuo metu turėjau vesti paskaitą. Palaukiau, kai pravedė - pravažiavau. Balys Bratkauskas yra aktorius ir režisierius, kilęs iš šito krašto. Jis mėgdavo čia, savo tėviškėj, ką nors sukurti.“

Kino teatras buvo paverstas sendaikčių sandėliu, tačiau iškaba nebuvo nuimta. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas - mums nekilo minčių jo privatizuoti.

Kulinariniai eksperimentai įkvėpti filmo

Šeštadienį TV3 žiūrovus žadins ir kartu rytą pradėti kvies kulinarinių pokalbių laida „Virtuvės istorijos“. Dėl susiklosčiusios padėties šalyje bei siekiant laikytis visų saugumo reikalavimų, projektą kurianti prodiuserinė kompanija „TV Topas“ pakoregavo laidos konceptą, tad karantino laikotarpiu į azartišką dvikovą dėl geresnio kulinaro vardo stoja ne žinomi žmonės, o laidos vedėjai, šefai Ilona Juciūtė-Čibirkienė ir Dilanas Dampella Gamage. Nuspręsti, kuris iš jų yra geresnis kulinaras tenka kviestinei žvaigždei, kuriai šefų pagaminti patiekalai pristatomi tiesiai į namus.

Laidos vedėjai šį šeštadienį gamins legendinį gardėsį, vieną skaniausių lietuviškų saldumynų - tinginį. Ilona jį gardins baltuoju šokoladu, o Dilanas gamins pikantišką, juoduoju šokoladų kvepiantį tinginio tortą. Įvertinti kulinarinių sugebėjimų ir išrinkti, kuris skanėstas gardesnis, teks aktorei Justei Zinkevičiūtei, kuriai tinginio gabalėlius į namus, tiesiai iš laidos studijos, pristatys „Belmonto“ maisto pristatymo komanda.

Justė Zinkevičiūtė džiaugiasi, galėdama įkvėpimo semtis iš aplink ją supančių žmonių, naujų patirčių ir stiprių draugysčių. Tiesa, pasaulį sukausčius viruso pandemijai, daugelis moters darbų ir projektų sustojo, tačiau Justė tikina neliūdinti ir šį laikotarpį išnaudojanti naujų talentų savyje paieškoms. „Aš kartais pajuokauju - kai Dievas dalino tą talentą moteriai gebėti gaminti, aš, matyt, stovėjau kažkur kitose eilėse. Tačiau gera žinia ta, jog per karantiną supratau, jog maisto gaminimas yra moters prigimtyje. Praėjusią dieną kepiau duoną ir ji puikiausiai man gavosi. Ką begaminčiau - namiškiai giria, o aš, tų komplimentų įkvėpta, net imu eksperimentuoti virtuvėje. Maisto gaminimas šiuo karantino laikotarpiu yra vienas įdomiausių užsiėmimų“, - sakė Justė.

Tinginio receptai

Tinginys su baltu šokoladu

Gaminimui reikės:

  • 100 g baltojo šokolado;
  • 100 g 82% riebumo sviesto;
  • 200 g kondensuoto pieno;
  • 300 g sausainių su spanguolėmis „Gaidelis“;
  • 50 g džiovintų spanguolių;
  • 50 g graikinių riešutų;
  • Aviečių dribsnių papuošimui.

Rankomis susmulkiname sausainius iki mažų gabalėlių ir į masę įdedame mirkytų džiovintų spanguolių bei graikinių riešutų. Garų vonelėje ištirpdome sviestą, įmaišome kondensuotą pieną, sudedame šokolado gabalėlius ir maišome tol, kol viskas išsilydys iki vientisos masės. Paruoštą baltojo šokolado masę supilame ant sutrupintų sausainių, viską gerai išmaišome, sudedame į formą, papuošiame aviečių dribsniais ir dedam į šaldytuvą, jog sustingtų. Skanaus!

Pikantiškas tinginio pyragas

Gaminimui reikės:

  • 2 pak. šokoladinių sausainių „Gaidelis“;
  • 200 g sviesto;
  • 300 g „Pergalė“ juodojo šokolado;
  • 300 g grietinėlės;
  • 50 g kedrinių pinijų;
  • 1 v. š. medaus;
  • 1 apelsino;
  • 1 citrinos;
  • 1 a. š. cinamono;
  • 0,5 a. š. čili pipirų;
  • Aviečių bei šilauogių papuošimui.

Dalį sausainių susmulkiname iki mažų gabalėlių rankomis, o kitą dalį - smulkintuvu. Garų vonelėje ištirpiname šokoladą su grietinėle ir sviestu, pagardiname masę medumi bei apelsinų sultimis, apelsino ir laimo žievelėmis. Išmaišę masę įdedame į ją čili pipirų bei cinamono. Paruoštą šokolado masę sumaišome atskiromis dalimis su trupintais sausainiais bei pasiliekame šokolado torto apliejimui. Gerai išmaišę sausainius su šokoladu, formoje suformuojame torto sluoksnius: dedame rankomis trupintus sausainius, apibarstome juos kedrinėmis pinijomis ir ant viršaus - smulkintuvu trupintus sausainius. Apliejame visą tortą šokoladu, dedame į šaldytuvą, jog sustingtų, o vėliau dekoruojame avietėmis bei šilauogėmis. Skanaus!

Velykiniai kepiniai

Įvairiausi velykiniai kepiniai ne ką mažesnę vietą užima ir ant lietuvių šventinio stalo. Populiariausi iš jų: pyragai, pynės, ar velykinės „bobos“ - tai aukštas pyragas, sietinas su mitologine būtybe Velyke. Ne ką mažiau populiarios ir įvairiausios pynutės. Tam, kad pynės būtų itin purios, joms kepti dažniausiai naudojamos mielės. Žinoma, šis skanėstas neapsieina ir be kitų tradicinių ingredientų, naudojamų kepiniams: kiaušinių, miltų, pieno, sviesto, cukraus. Jeigu norite šį tradicinį desertą paversti dar išskirtinesniu - galite naudoti ir įvairiausius smulkintus riešutus, džiovintus ar liofilizuotus vaisius, uogas, šokoladą, įvairiausias uogienes, džemus, netgi riešutų sviestą. „Velykos - tai šeimos šventė, todėl skirkite šiek tiek laiko ir paverskite pynės kepimą šeimos ritualu. Procesas tikrai patiks vaikams, o rezultatas - visiems susirinkusiems prie šventinio stalo“, - sako T. Lauvray ir dalijasi net trimis tradicinių, tačiau kiek patobulintų ir sumodernintų velykinių kepinių receptais - nuo Velykų „bobos“, pynės iki Prancūzijos įkvėpto krafino.

Velykų „boba“

Reikės:

  • 2-3 v. š. medaus
  • 1 v. š. citrinos žievelės
  • 2 v. š. smulkinto imbiero
  • 2,5 a. š. citrinos sulčių
  • 1 a. š. cinamono
  • 1 a. š. ciberžolės
  • Aguonų
  • Smulkintų abrikosų

Mikrobangų krosnelėje ar ant viryklės ištirpinkite sviestą, į jį pilkite medų, po vieną įmaišykite kiaušinius, jogurtą, berkite citrinos žievelę, smulkintą imbierą, supilkite sultis ir viską gerai išplakite. Kitame inde sumaišykite persijotus miltus, kepimo miltelius, cinamoną, ciberžoles, druską. Sausus ingredientus įmaišykite į šlapius - taip viskas tolygiau išsimaišys ir neliks gumulėlių. Į tešlą suberkite aguonas, susmulkintus abrikosus ir dar kartą išmaišykite. Masę supilkite į sviestu išteptą kepimo indą ir kepkite 180 ºC temperatūroje 40 minučių.

Velykinė pynė

Reikės:

  • 1 v. š. mielių
  • 1 v. š. cukraus
  • 1 a. š. vanilės ekstrakto
  • Riešutų

Gilesniame inde sumaišykite miltus ir žiupsnelį druskos, per vidurį padarykite nedidelę duobutę, į ją įpilkite šilto pieno, suberkite mieles, cukrų ir viską išmaišykite. Šis „duobutės metodas“ padės išvengti tešlos gumulėlių. Toliau į tešlą įmaišykite sviestą bei kiaušinį ir kokias geras 5 minutes intensyviai minkykite. Tešlą apie valandą palaikykite uždengtą maistine plėvele, kol ji iškils. O kad tešla besiplečiant nepriliptų prie kraštų, indą prieš tai ištepkite aliejumi. Kai tešla pakils maždaug dvigubai, plonai ją iškočiokite į stačiakampio formą, ištepkite sviestu, apibarstykite cukrumi, riešutais ir palei ilgąją kraštinę suvyniokite į pailgą suktinuką. Kraštus sujunkite, kad gautųsi apvalus pyragas, perkelkite jį į kepimo popieriumi išklotą skardą, uždenkite virtuviniu rankšluosčiu ir dar apie pusvalandį kildinkite. Galiausiai pašaukite būsimą gardėsį į orkaitę ir kepkite apie 40 minučių 180 °C temperatūroje. Į nedidelį puodą supilkite vandenį, medų, suberkite cukrų ir kaitinkite, kol cukrus visiškai ištirps. Tada įmaišykite citrinos sultis ir vanilės ekstraktą, dar minutėlę pakaitinkite ir nukelkite nuo kaitros.

Prancūzijos įkvėptas krafinas

Reikės:

  • 1 a. š. druskos
  • 1⁄4 a. š. muskato
  • 2 a. š. razinų
  • Spanguolių

Kiaušinių trynius sumaišykite su cukrumi ir išplakite elektriniu plaktuvu. Sumaišykite miltus, mieles bei druską ir į sausą masę supilkite išplaktus kiaušinius. Įmaišykite likusius ingredientus ir išminkykite tešlą. Minkyti gali tekti kokias 10 minučių - ji turi išeiti tampri ir glotni. Uždenkite ją maistine plėvele ir palikite iškilti maždaug 2 valandoms. Iškilusią tešlą perkelkite ant miltais apibarstyto stalviršio ir padalinkite į 2 lygias dalis. Vieną dalį plonai iškočiokite, ištepkite puse turimo sviesto, apibarstykite razinomis, spanguolėmis bei muskatais. Tešlą suvyniokite į pailgo cilindro formą. Susuktą tešlą išilgai pjaukite pusiau, vieną galą palikdami neperpjautą. Tešlos kasas supinkite taip, kad pjūvio pusė liktų viršuje. Pynę susukite ir įdėkite į 10-12 cm skersmens formelę, išklotą kepimo popieriumi. Taip pat paruoškite ir likusią tešlą. Abu pyragėlius uždenkite ir palikite iškilti maždaug valandai. Abu pyragėlius pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C, ir kepkite 35-40 minučių.

tags: #riešutų #duona #receptai #filmavimas

Populiarūs įrašai: