Raugas Vilkas Draugas Mitologija: Žvilgsnis į Santuoką, Šeimą ir Dvasinį Apsivalymą
Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs santuokos, šeimos ir dvasinio apsivalymo aspektai, remiantis religiniais tekstais ir filosofinėmis idėjomis. Straipsnyje analizuojama, kaip santuoka suprantama kaip dviejų kūnų ir sielų sąjunga, kokia yra šeimos svarba ir kokie dvasiniai keliai gali padėti žmogui tobulėti.
Santuoka: Dviejų Kūnų ir Sielų Sąjunga
Santuoka traktuojama kaip šventas ir beveik mistinis dviejų žmonių susijungimas. Jėzus pabrėžia, kad santuoka yra ne tik kūniškas, bet ir dvasinis ryšys tarp vyro ir moters. Ši sąjunga yra neperskiriama ir nedaloma, o vyras ir moteris tampa vienu kūnu. Šis požiūris atspindi Senojo Testamento idėją apie santuoką kaip vienybę.
Svarbu paminėti, kad santuoka turi būti pagrįsta abipusiu sutarimu, pasiaukojimu ir švariomis aistromis. Vieša ir šventa priesaika patvirtina šios sąjungos amžinumą. Pasirinkimas tuoktis yra nebeatšaukiamas, aistra patvirtinta, o priesaika amžina. Santuokoje susijungia ne tik du kūnai, bet ir dvi sielos, kurios meilėje pasižįsta.
Tačiau santuoka gali būti sudrumsta svetimoteriavimo ir persiskyrimo. Svetimoteriavimas yra klastingas vienybės griovimas, o persiskyrimas ją galutinai pamina. Jėzus smerkia tiek svetimoteriavimą, tiek persiskyrimą, nes jie pažeidžia santuokos šventumą.
Šeima: Netobula, Bet Reikalinga Draugija
Šeima ir valstybė yra netobulos draugijos, palyginti su dangiškojo gyvenimo palaima. Tačiau jos yra reikalingos laukiant žemiškojo Rojaus. Kol jos yra reikalingos, jos privalo bent būti švaresnės ir tobulesnės.
Taip pat skaitykite: Vištų mėšlas daržui
Jėzus teigia, kad kraujo ryšiai neturi savo reikšmės, jeigu jie dvasia nėra pagrįsti. Jo šeima yra tie, kurie aplinkui jo sėdi ir klauso jo žodžių. Dvasinis įsūnijimas naujoje išgelbėjimo taupmenoje praneša ir pereina kūniškojo įsikūnijimo ribas.
Meilė sau turi užleisti vietą visuotinei meilei. Šeima išnyks, kai žmonės dangiškame gyvenime taps geresni už žmones. Dabar ji kliudo kai kuriems savo sielą dangaus gyvenimui paruošti.
Tėvystė: Didesnė Prievolė Vaikams
Jėzus pabrėžia, kad tėvai turi daug didesnių prievolių vaikams, negu vaikai turi tėvams. Senasis įstatymas tik šias pastarąsias pareigas ir težinojo. Tėvai privalo duoti: duoti nešykštaudami, nuolatos duoti. Nors vaikai ir blogi būtų, nors ir apleistų savo tėvą, nors paviršutinėje pasaulio nuomonėje jie ir būtų niekam verti.
Jeigu vaikai apleidžia savo tėvus, pasiduodami įvairiems paklydimams, jiems reikalinga dovanoti kai sugrįžta, kaip buvo dovanota sūnui palaidūnui. Tačiau visais atžvilgiais tėvai yra skolingi. Turi būti įvykdyta tai, ką ryžosi prisiimti, duodami naujoms būtybėms gyvybę. Šituo atveju jie panašūs į vienintelį Tėvą, kurs yra danguose, turi duoti tiems, kurie jų prašo ir tiems, kurie tyli; tiems, kurie nusipelnę, ir tiems, kurie yra neverti; tiems, kurie susėda prie šeimos stalo, ir tiems, kurie klajoja po pasaulį; geriems ir blogiems, pirmiems ir paskutiniams.
Dvasinis Apsivalymas: Kelias į Tobulumą
Jėzus mylėjo savo jautria širdimi vaikus ir pilna pasigailėjimo širdimi - nusikaltėlius. Nekaltybė ir smukimas, jo akimis žiūrint, buvo išganymo laidas. Nekaltybė todėl, kad jai nereikalingas nusivalymas; smukimas todėl, kad tuo labiau jaučiamas reikalingumas nusivalyti.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti sausą ruginį raugą duonai
Jėzus teigia, kad jeigu nepasikeisite ir netapsite mažutėliais, neįeisite į Dangaus Karalystę. Kas nusižemins, kaip šitas mažutėlis, tas bus didžiausias Dangaus Karalystėje. Dideli turi imti pavyzdį iš mažutėlių, senesnieji amžiumi turi stengtis patapti mažutėliais, tėvai turi sekti vaikų pavyzdžiu.
Jėzaus apreiškimas suprantamas tik nekaltoms sieloms remiasi tik nusižeminimu, skaistybe ir pasigailėjimu. Bet augdamas žmogus pradeda gesti, išpaiksta, susibičiuliauja su baisia keršto aistra. Kasdieną tolsta nuo rojaus, kas kart darosi bejėgesnis jį atrasti.
Skaistybė ir Atsiskyrimas: Pašventimas Dideliam Darbui
Moterystė yra nusileidimas žmogaus prigimčiai ir nuolatiniam gyvybės palaikymui. „Ne visi sugeba" gyventi skaistybėje, nekaltybėje, atsiskyrę - „bet tik tie, kuriems tai yra duota". Kas trokšta visą savo meilę pašvęsti kokiam dideliam darbui, tas privalo pats save paaukoti nekaltybei. Negalima tuo pačiu laiku tarnauti visumai ir vienetui.
Žmogus, kurs privalo atlikti sunkų uždavinį, kuriam reikalinga pašvęsti visas, ligi paskutinės, dienas, negali susirišti su moterimi. Moterystė reikalauja atsidavimo vienai kuriai būtybei - bet gelbėtojas privalo visiems lygiai aukotis. Neužtenka jam dviejų sielų vienybės; tai būtų tik apsunkinimas, o gal net nenugalima kliūtis jungtis su visomis kitomis sielomis.
Didvyris visuomet būna viengungis. Vienuma yra jo pasiaukojimas ir jo didybė. Jis pats atsisako nuo moterystės, meilės džiaugsmų, bet meilė, kuri jame liepsnoja, daugėja, kad pasiektų visus žmones, skaidrėdama pasiaukojimu, kuris praneša visas žemės gėrybes.
Taip pat skaitykite: Raugas ar salyklas: ką pasirinkti?
Ateities Vizija: Dangaus Karalystė
Ateis diena, sako Jėzus, kalbėdamas apie dangiškąjį gyvenimą, kurią vyrai neves moterų, bet ligi to laiko moterystė privalo būti tiek tobula, kiek leidžia jos netobulumas. Dangaus Karalystėje bus panaikintas ryšys tarp vyro ir žmonos, nors ir pašventintas moterystės amžinumo dėsniu. Pagrindinis jos tikslas yra naujos padermės kūrimas, tačiau tuo metu mirtis jau bus nugalėta, ir nuolatinis naujos kartos atnaujinimas jau bus nebereikalingas.
Drauge su amžinojo gyvenimo laimėjimu ir angeliškosios būsenos pasiekimu - šitais dviem Kristaus pažadais ir užtikrinimu - tai, kas pakenčiama atrodė, tampa neįmanoma; tai, kas atrodė skaistu, tampa gėda; tai, kas buvo laikoma šventa, tampa netobula. Aname aukštajam pasauly visi žmogaus giminės bandymai jau bus išpildyti.
tags: #raugas #vilkas #draugas #mitologija