Rankų darbo kvepalų receptas: natūralių aromatų kūrimo paslaptys

Kvepalų gamyba namuose - tai kūrybinis procesas, leidžiantis ne tik atrasti unikalius aromatus, bet ir giliau pažinti gamtos dovanas. Šiame straipsnyje pasidalinsime įvairiais būdais, kaip pasigaminti rankų darbo kvepalus, naudojant natūralius ingredientus, pradedant nuo eterinių aliejų išgavimo iki kietųjų kvepalų kūrimo.

Įvadas į natūralių kvepalų gamybą

Prieš kelerius metus pradėjau savo asmeninį projektą - kvepalų gamybą iš Lietuvoje augančių augalų. Per tuos metus pagaminau daugiau nei 100 skirtingų augalų ekstraktų, tinkamų kvapo suteikimui. Augalus merkiau į aliejų, alkoholį, gliceriną, distiliavau. Tai leido dar geriau pažinti augalus ir jų savybes. Kai kurie eksperimentai nepavyko, o kai kurie nustebino, nes galutiniame rezultate suteikė tokius pat kvapus kaip brangiausios pasaulio medžiagos. Kol kas šių eksperimentų rezultatus pasilieku sau, bet didele dalimi informacijos dalinuosi kvepalų gamybos užsiėmimuose.

Eterinių aliejų distiliavimas: alembiko magija

Pirmiausiai, kalbant apie kvapus ir jų išgavimą, žinoma, visi pagalvojame apie eterinių aliejų gamybą su alembiku - distiliavimo aparatu. Varinis, nuostabaus grožio indas, kuriame patalpinami kvapnūs gėlių žiedai (liepžiedžiai, rožės, erškėtrožės, ramunėlės, jazminai), augalų šaknys (ajerai), mediena, žoliniai augalai. Išties, dar mokydamasi mokykloje su savo geriausia drauge, su kuria kartu ir stojome studijuoti chemijos mokslų, buvome sugalvoję distiliuoti ir tinktūruoti augalų lapus ir žiedus ir taip gaminti kvepalus. Išbandėme, bet tai atlikome netinkamai ir rezultatais nebuvome patenkintos. Baigusi mokyklą pradėjau domėtis aromaterapija ir kosmetikos gamyba namuose, pati gaminau eterinių aliejų kvepalus (bent jau taip tuos mišinius tada gaminau). Dar po kelerių metų - įsigijau alembiką ir atvėriau kelius į nesibaigiančius eksperimentus. Daugelis mano, kad eterinių aliejų iš Lietuvoje augančių augalų išgauti neįmanoma. Turiu paprieštarauti - įmanoma, tik tam reikia šiek tiek žinių, tinkamos talpos alembiko, tinkamai surinktų augalų ir prižiūrimo distiliavimo proceso. Jei Jūsų alembikas 3 l - net ir iš aromatingiausio augalo, kuris pasižymi gan dideliu kiekiu eterinių aliejų didelio jų kiekio neišgausite. Didėjant alembiko talpai, didėja ir galimybės. O Lietuvoje turime daug aromatingų augalų, vieni savo kvapus atskleidžia net arbatoje, o kitų ekstraktus prireikia brandinti iki pusės metų ar daugiau, kad bent jau kvapo užuominos atsirastų. Erškėtrožių distiliavimas kvapniam hidrolatui.

Absoliutai: koncentruoti aromato esencijos

Absoliutai yra naudojamos parfumerijoje medžiagos, jie gaminami ektrahuojant tirpikliu, dažniausiai iš gležnų gėlių žiedų. Rinkoje galite įsigyti grynų absoliutų, kurie dažnai yra kietos arba tąsios, klampios konsistencijos medžiagos, bet dažniausiai tai, ką perkame specializuotose parduotuvėse būna jau skiesti absoliutai, 5, 10 ar 40 procentų. Atkreipkite dėmesį, ar absoliutas tirpintas aliejuje, ar alkoholyje ir kokiu kiekiu, dažnai tai būna nurodoma gamintojo etiketėje. O jei jau turite gryną, kietą absoliutą, Jums reikės paruošti tirpalą, tinkamą kvepalų gamybai. Prieš gamindami absoliuto tirpalą, pasidomėkite ar jis tirpus aliejuje, ar alkoholyje ir kokiu santykiu šias medžiagas geriausiai naudoti. Rinkoje galite įsigyti rožių, jazminaičių, labdano, frangipani, vanilės ir kitų absoliutų, kurie praturtina komponuojamų parfumerinių produktų aromatus ir suteikia savitą charakterį.

Gėlių vaškai: aromato intensyvumas ir natūralumas

Bičių vašką žinome visi, o štai gėlių vaškai gali būti ir negirdėti. Rožių vaškas, jazminaičių ar mimozų vaškas, nuostabiai kvepiantys, įkvepiantys kurti kvapnias kompozicijas ir praturtinantys aromatą intensyvia nata. Gėlių vaškus naudojame tepamų (sausų) kvepalų gamybai. Dažnai gėlių vaškai išgaunami tirpikliu iš konkreto, kai absoliutas ir gėlių/augalų/vaisių vaškai atskiriami. Kai kur tai vadinama absoliutų šalutiniu gamybos produktu, bet užuodus šiuos vaškus ir panaudojus tinkamą jų kiekį, abejingų nepalieka. Argi mes negalime pasigaminti gėlių ar vaisių vaško, derinant kvapniausias gėles su karštu bičių vašku? O Jūs tik pabandykite. Šį būdą išbandysime pavasarinių Botaninės parfumerijos mokymų metu.

Taip pat skaitykite: Molėtų tortų apžvalga

CO2 ekstraktai: tikrasis augalo kvapas

CO2 ekstraktai išgaunami superkritinės anglies dvideginio ekstrakcijos metu, kai anglies dvideginis virsta vadinamuoju superkritiniu skysčiu ir veikia kaip tirpiklis. Tokie ekstraktai labai artimi tikrajam augalinės žaliavos kvapui, skirtingai nuo absoliutų ar kitų ekstraktų (dažnai tikimės, kad iš augalo išgautas ekstraktas turės būdingą tam augalui kvapą, bet realybėje būna kitaip - kvapas kinta, nes šiaip ar taip kiekvienu ekstraktų išgavimo metodu mes išgauname naują produktą).

Parfumerinės tinktūros: kvapo esmė

Vaistinių ištraukų turbūt yra gaminę daugelis augalų pasaulio gerbėjų, o ar esate gaminę parfumerinę tinktūrą, kai vietoje augalų savybių mums tereikia KVAPO? Šioms tinktūroms kvapniausi gėlių žiedai dedami į stiklinę tarą be žaliosios dalies (ji sumažina kvapo išgavimo tikimybę ir suteikia žalio atolo, karčios žolės kvapo, neleisdama tikrajam gėlių žiedų svaiguliui persismelkti į tirpiklį). Gėlių žiedai užpilami spiritu arba stipriu alkoholiniu gėrimu ir laikomi papurtant stiklinę tarą nuo kelių minučių iki kelių dienų (priklausomai nuo augalo), vėliau skystis panaudojamas naujam žiedų sluoksniui užpilti ir tai kartojama iki norimo rezultato. Prireiks tikrai daugelio tokių mirkymų, kad išgauti gėlių aromatą, užgožiant alkoholio tvaiką, bet bandymai verti sugaišto laiko, nes kartais net nesitiki kokius stebuklus mes patys galime pagaminti, tereikia tik visiems brangaus laiko, brangesnio už pinigus. Tikrai labai smagus užsiėmimas, leidžiantis dar labiau pažinti augalų pasaulį. Žinoma, viską galima įsigyti, sakysite. Galima. Hiacintai netinkami ilgam tinktūravimui. Mirkykite juos iki keliolikos minučių, pakeisdami žiedus ne mažiau nei 10 - 20 kartų. Tinkamai parinktos natos, baigiamoji kvapo mintis ir Jūsų pagaminti kvepalai gali tapti tikru šedevru. Eksperimentuokite, pabandykite patys pagaminti tinktūrą ar išdistiliuoti eterinį aliejų - tokie eksperimentai leis dar geriau įsigilinti į kvapo kūrimo subtilumus, net eidami pamiške jausite, kurios žolelės ar augalai būtų tinkami kvapo išgavimui, o su kuriais net neverta prasidėti. Labiau pažinsite gamtą ir tobulėsite kaip kūrėjai.

Rankų darbo dovanos: asmeninis prisilietimas

Artėjant mano mylimiausioms žiemos šventėms kiekvienais metais pradedu iš anksto galvoti kokias dovanas gaminsiu savo mylimiausiems. Net ir nupirkus dovaną kitur prie jos pridedu nedidelę, bet su meile gamintą rankų darbo dovanėlę ir visada pagalvoju kas konkrečiam žmogui patiktų (kremas,muilas, aliejus, namų kvapas, vonios burbulas,lūpų balzamas, žvakė, kosmetika ar asmeniniai kvepalai). Visada pagalvoju ir apie ingredientus, kuriuos naudoju. Pavyzdžiui, jei žmogų gerai pažįstu, galiu jam sukurti aromaterapinių savybių turinčią priemonę, kuri neabejotinai pagerins savijautą ir nuotaiką. Pritaikius visų sričių žinias dovana ne tik džiugina, bet ir atitinka dovanos gavėjo stilių, charaktėrį, pomėgius. Personalizuotos dovanos mano mėgiamiausia sritis, tuo turėjote įsitikinti, jei kada nors buvote mano vedamose dirbtuvėse, kiekvienuose mokymuose taip pat skatinu ir JUS būti kūrybingais. Šiame įraše surinkau kelis receptus, kurie nesudėtingi ir garantuoja puikų rezultatą, tad savo rankų darbo dovana nudžiuginkite savo artimuosius, net ir be progos. O dar smagiau surengti kokias dirbtuves šventės metu. Tokias dovanas galite gaminti ir likus keletui valandų iki šventės, nes jos nesudėtingai pagaminamos, o ypatingo įpakavimo joms ir nereikės - lininiu siūlu apriškite eglės šakelę ar cinamono lazdelę, apriškite ryškiu kaspinėliu ir dovana jau paruošta. Žiemos šventės jau netrukus, tad noriu Jums palinkėti gražiausių akimirkų su savo artimaisiais. Užuot pirkę dovanas, pabandykite jas pasigaminti patys arba surenkite kosmetikos gamybos šventę namuose. Receptai, kuriais dalinuosi yra nesudėtingi, labai paprasti, gamybos procesas tinka ir mažiausiems šeimos nariams (išbandyta su mano dukra Mėta. Mėgiamiausias Mėtos užsiėmimas - muilo ir spalvotų lūpų balzamų gamyba).

Kietieji kvepalai: paprastas receptas, unikalus aromatas

Šiuolaikinėje epochoje kietieji kvepalai vėl išgyvena renesansą. Viena iš priežasčių - 2006 m. Pasaulinė natūralių kvepalų rinka šiandien vertinama apie 10 mlrd. Senovės Egipte aromatai buvo daugiau nei tik kvapas - jie buvo svarbi religinio ir socialinio gyvenimo dalis. Senovės Graikijoje ir Romoje kietieji kvepalai buvo vertinami kaip kasdienės higienos dalis. Viduramžių Europoje kietieji kvepalai įgavo kitokią prasmę. Įdomu tai, kad XVIII a. Prancūzijoje, aromatai tapo tikru gyvenimo būdo simboliu. Kvapų turėjimas ir naudojimas buvo aristokratijos privilegija, o kišeniniai kvapų indeliai buvo madingi tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų. Renkantis tarp kietųjų ir skystųjų kvepalų, svarbu suprasti esminius jų skirtumus. Ilgesnis išsiskleidimas: dėl vaško pagrindo kvapas iš odos garuoja lėčiau, leidžiant aromatui išlikti ilgiau. Greitesnis išgaravimas: ypač šiltoje aplinkoje kvapas gali greitai išnykti. Norite sužinoti, kurie kvepalai ilgiau išlieka? Norite sukurti unikalų ir išskirtinį kvapą? Kietieji kvepalai, kaip ir bet kuris natūralus produktas, reikalauja šiek tiek rūpesčio. Jei pastebite šiuos požymius, kvepalai jau gali būti nebetinkami naudoti. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje „Kietieji kvepalai paseno? Rūta Daunoravičienė, 2023 m.

Kietųjų kvepalų receptai

Atrask rankų darbo ekologiškus kietuosius kvepalus, kurie sukurti iš natūralių augalinių aliejų, sviestų ir eterinių aliejų.

Taip pat skaitykite: Rankų darbo muilo receptai

  • Kietieji kvepalai "Alpis":
    • Pagrindinės natos: prieskoniai, levanda, gintaras, citrina.
    • Vidurinės natos: šalavijas, rožė, jazminas.
    • Apatinės natos: sandalmedis ir žievės.
  • Kietieji kvepalai "Geiša":
    • Viršutinės natos: avietės, persikas, anyžius.
    • Vidurinės natos: juodieji serbentai, rožė, žibutė.
    • Šie kietieji kvepalai - tai jaunatviškos energijos pliūpsnis, tarsi barbarisinių saldainių skonio sprogimas burnoje.
  • Kietieji kvepalai "Lolita":
    • Viršutinės natos: persikas, pipirmėtė, gvazdikėlis, cinamonas, snaputis.
    • Vidurinės natos: rožė, jazminas, pakalnutė, frezija, žibutė.
    • Apatinės natos: vanilė, vilkdalgis, medus, baltasis muskusas.
  • Kietieji kvepalai "Mona":
    • Viršutinės natos: saldus šieno aromatas.
    • Vidurinės natos: vanilė.
    • Pagrindinės natos: sandalmedis, kedras.
  • Kietieji kvepalai "Velvet":
    • Natos: Damasko rožė, agarmedis, riešutų pralinė, gvazdikėliai.
    • Moteriškas rožių aromatas, praturtintas prieskonių subtiliu dvelksmu, lydi visą moteriškumo įvairovę…

Enfleražas: senovinis kvapo išgavimo metodas

Kiek kartų, įkniaubusi nosį į kvepiančius gyvus žiedus sau kartojai „o dievai, tai patys geriausi kvepalai! O kad galėčiau būti jais apsigobusi nuolat…“ ? Enfleražas (pranc. enfleurage) yra laiko patikrintas ekstrahavimo ir parfumerijos metodas, kai iš šviežių (gėlių) žiedų šaltu būdu nekaitinant išgaunami kvapnūs kietieji riebalai, vadinami pomada. Enfleuražo būdu pagaminti kvepalai užburia savo realistiškumu, jie perteikia tikrąjį gyvo žiedo aromatą ir puikiai išlaiko subtilias viršutines kvapo natas (headspace), kurios prarandamos žiedus distiliuojant ar ekstrahuojant kitais būdais. Enfleražo metodas praktikuojamas nuo senųjų Egipto, Indijos civilizacijų laikų, o XVIII -XiX a.

Enfleražo procesas

  1. Pomados pagrindas (pranc. corps): augalinio aliejaus (sviesto), pvz., rafinuotų sviestmedžių, kokosų, kakavos sviestų ir simondsijų aliejaus mišinio; mišinys turi būti pakankamai kietas, kad neištirptų jūsų darbo aplinkos temperatūroje. Karštomis dienomis tai nemažas iššūkis, - tuomet pomados pagrindui naudokite vien sviestus be simondsijų aliejaus.
  2. Mediniai rėmai su stiklais (pranc. chassis): apie 5 cm aukščio šonais (tinka viengubi ar dvigubi mediniai nedažyti langų rėmai ir pan.).
  3. Žiedų rinkimas: Į plačiadugnę pintinėlę prisirinkite geriausių žiedų ar pumpurų, kai jie yra pačiame šviežumo ir aromatingumo apogėjuje. Gėlių kvapas turės tiesioginės įtakos galutiniam kvepalų aromatui, todėl skinkite sveikus, pačius šviežiausius, ir būtinai - sausus. Idealiu atveju žiedai turi būti negavę lietaus maždaug savaitę. Atkreipkite dėmesį, kuriuo paros metu jūsų pasirinktos gėlės kvepia stipriausiai - skinkite prieš prasidedant didžiajam kvepėjimui.
  4. Žiedų dėjimas ant pomados: Ant stiklinio padėklo dugno tolygiai paskirstykite sluoksnį bekvapio pomados pagrindo. Žiedus atsargiai sudėkite ant išteptos pomados vienu sluoksniu taip, kad jų žiedlapiai kuo didesniu plotu kontaktuotų su riebalais, tačiau „nepaskandinkite“ giliai, žiedus turi būti lengva nuimti be riebalų nuostolių. Aromatinės žiedų molekulės gana lengvai tirpsta riebaluose, bekvapis pomados pagrindas pamažu prisisunks žiedų aromato.
  5. Žiedų keitimas: Kelias savaites žiedus kasdien pakeiskite šviežiais. Stenkitės pirštais neliesti riebalų, ir jų neužteršti, naudokite pincetą.
  6. Pomados surinkimas: Proceso pabaigoje nurinkite paskutinius žiedus, su mentele surinkite visą gautą pomadą į nerūdijančio plieno ar karščiui atsparaus stiklo indą - dabar reikės pašalinti likusias smulkias žiedų daleles.

Spiritinių kvepalų gamyba iš pomados

Iš kvapiosios pomados galite pasigaminti ir spiritinius kvepalus. Eteriniams aliejams iš riebalų išgauti galite naudoti maistinį spiritą. Kvapų prisisunkusios pomados riebalus sumaišykite su spiritu ir atsargiai kaitinkite. Eteriniai aliejai ištirps alkoholyje ir susidarys aromatinga tinktūra. Tinktūrą nupilkite į butelį ir leiskite jai keletą savaičių bręsti. Šio brandinimo proceso metu kvapiosios molekulės „tuokiasi“ su alkoholio molekulėmis ir kvapas tampa harmoningesnis, susilpnėja alkoholio priekvapis.

Patarimai

  • Riebalų konsistencija: Netinkamos konsistencijos riebalai, per skysti riebalai lydosi, per daug prilimpa prie žiedų ir jų per daug prarandama su nuimtais žiedais; jei riebalai per kieti, žiedai neprilimpa.

Natūralūs oro gaivikliai: kvapas ir sveikata

Kiekvienas bent kartą esame nusipirkę oro gaiviklį, kuris žadėjo kalnų gaivos, miško ar gėlių aromatą, o realybėje paaiškėjo, kad tikrasis kvapas labai sintetinis bei savo namų juo purkšti nebesinori. Lyg to būtų maža, daugybė parduodamų gaiviklių turi kenksmingų sveikatai sudedamųjų dalių. Jie sukelia alergijas, galvos skausmą ir kvėpavimo takų ligas. Tad nei aromatas malonus, nei naudoti sveika. Ką gi daryti, jei visgi norisi pakvėpinti namus, o aromatinės lempos ar žvakės tinka ne visur (pvz., jas nepatogu naudoti tualete)? Atsakymas paprastas - pasidaryti sveiką ir natūralų oro gaiviklį patiems! Gaminame natūralų oro gaiviklį su eteriniais aliejais!

Natūralūs lūpų balzamai: dovana sau ir artimiesiems

Nesvarbu koks metų laikas už lango, lūpas saugoti privalome visada. Vasarą jas išdžiovina saulė, o dabar kanda šaltukas bei neigiamai veikia temperatūrų pokyčiai. Todėl geras balzamas privalo būti pasiekiamas ranka: ant darbo stalo, automobilyje, rankinėje… Jokių "pamiršau"! Mes siūlome pasigaminti jį patiems. Sau, šeimos nariams ir draugams, nes su meile gamintas rankų darbo produktas visada yra puiki dovanos idėja.

Kalėdiniai kvapai: sukurkite šventinę atmosferą

Oficialiai skelbiame Kalėdų laukimą! Kakava vakarais, jaukios knygos, vilnonės kojinės, margos pižamos ir filmai apie Harį Poterį. Ir dar dovanų pakavimas, kalėdinių melodijų niūniavimas bei karštas obuolių gėrimas su cinamonu… Kvepia Kalėdomis? Vis dar ne? Šitą padėtį galima lengvai ištaisyti - dalinamės net 11 mūsų išbandytų ir pamėgtų kalėdiškų kvapų receptų iš natūralių eterinių aliejų. Artėja Kalėdos - dovanų metas! Ir jų reiks visokių: po Kalėdų eglute, į advento kalendorių, slapto draugo žaidimuose ir kolektyvų dovanėlių traukimuose.

Taip pat skaitykite: Raminančios pasakos kūdikiui

Papildomi receptai ir patarimai

Mūsų kūrybingoji Dalia padės atsikratyti įkyrių uodų. Vieną vakarą Biokosmetikos akademijos merginos kibo į darbą ir paruošė Jums mokomąjį filmuką apie natūralios plaukų kaukės gamybą namuose. Pabandykite patys pasigaminti natūralų plaukų šampūną namuose.

Jurga: aistra kvepalų kūrybai

Jurga juokiasi, kad yra iš tų žmonių, kurie vis išbando save įvairiausiose srityse. Bet nebūtinai visos prilimpa. Concordios universitete Taline baigusi tarptautinio verslo ir rinkodaros specialybę, grįžusi į Klaipėdą, ji buvo įsteigusi sraigių ūkį, bet ilgainiui suvokė, kad nemato savęs visą gyvenimą guminiais batais braidžiojančios po pievas, kuriose knibžda sraigės. Ji buvo pirmoji Klaipėdoje įrengusi „burgerinę“ ant ratų, tačiau ir šiuo verslu ilgai nesidžiaugė. „Mano pagrindinė misija ir pareigos dabar yra mamos. Man svarbi ne tik mano vaikų fizinė būklė, bet ir emocinė. Tad visos mano veiklos, kurias būdavo sunku suderinti su vaikų auginimu, greitai atsisijodavo“, - pradėjo pasakoti Jurga, kai susėdome pokalbio jos jaukiuose namuose. Kalbantis prieš akis vis šmėžavo didžiulė senovinė spinta, prikrauta Jurgos kuriamų kvepalų, buteliukų, kolbelių, menzūrėlių…

Kaip Jurga atrado kvepalų pasaulį?

- Jurga, papasakokite, kaip atėjote į kvepalų pasaulį? - Įsivaizduoju, kad pirmosios užuomazgos prasidėjo dar paauglystėje. Aš niekada nesipurkšdavau tik vienu kvapu, visuomet mėgdavau miksuoti kelis kvepalus. Nes vieni kvepalai man atrodydavo per saldūs, kiti pernelyg gėliniai, treti per sunkūs, bet juos sumaišius pavykdavo išgauti tinkamą aromatą. Man iki šiol patinka vyriški sunkūs kvapai. Pamenu, tėtis parvežė man ir broliui kvepalus. Savųjų kvapo net nepamenu, bet greičiausiai jie buvo lengvi, mergaitiški, tad aš dar „pasiskolindavau“ ir sodresnio kvapo brolio kvepalus. Kartu juos sumaišius kvapas būdavo pats tas. Žinoma, tuomet net jokių minčių nebuvo apie parfumerio amatą. Net niekada nebuvome girdėję, kad baigęs mokyklą galėtum rinktis tokią specialybę.

Nuo sraigių ūkio iki parfumerijos

- Baigusi studijas turėjote sraigių ūkį, paskui dirbote konsultante diegiant kokybės vadybos aplinkosaugos, darbų saugos standartus, taip pat vystėte ir mėsainių verslą… Kada išdrįsote išbandyti parfumerio duonos? - Visai neseniai, vos prieš penketą metų. Prekybos centre ėjau pro kvepalų parduotuvę ir pamačiau, kad vyks natūralių kvepalų kūrimo mokymai. Labai susidomėjau ir nusprendžiau pabandyti. Buvau labai jautri kvapams, tad per tuos mokymus nebuvo lengva susikaupti. Prie stalo sėdėjome apie 10 moterų, tad iš visų pusių sklido įvairūs aromatai. Nepaisant to, man jau patį pirmąjį kartą pavyko sukurti tokius kvepalus, kuriuos labai myliu iki pat šiol. Tą pirmąjį buteliuką labai saugau ir kvepinuosi tik ypatingomis progomis. Po to lankiau dar ne vienus kursus, žinias ir įgūdžius gilinau ir Anglijoje, nes kurį laiką ten gyvenau. Buvo labai įdomu tyrinėti kvapus, suvokti, kaip juos derinti tarpusavyje.

Nišiniai rankų darbo kvepalai

- Kodėl pasirinkote kurti nišinius rankų darbo kvepalus? - Per tuos penkerius metus išsigryninau, kur aš einu ir ką noriu kurti. Iš pradžių tas perfekcionizmas vedė mane iš proto. Milijoną kartų norėjau viską mesti ir galvojau, kad man niekas nepavyks. O labiausiai į neviltį varė mintys, ar mano sukurti kvepalai kam nors patiks. Iš aplinkinių prisiklausydavau šimtus komentarų. Vieniems per saldu, kitiems per sunku, tretiems per lengva. Pamenu vienos draugės įvertinimą: „O kada tu pagaminsi normalius kvepalus?“ (kvatoja) Nors persiplėšk. Galų gale suvokiau, kad kvepalai negali patikti visiems. Supratau, kad negaliu kiekvieno žmogaus pomėgių priimti asmeniškai. Juk ir gyvenime vienam patinka medus, o kitas jo nekenčia. Pavyzdžiui, aš mirštu dėl krevečių, bet žinau ir tokių, kurie nuo jų žiaugčioja. Tai kodėl mums visiems turėtų patikti toks pat kvapas? Atrodo, viskas paprasta, bet tos kūrybinės kančios mane ilgai varė iš proto. Jei tik kas nors pasakydavo, kad kurie nors mano sukurti kvepalai nepatinka, man prilygdavo lyg sakytų, kad kuris nors mano vaikas labai negražus… Ilgainiui tas suvokimas, kad mes visi labai skirtingi, išlaisvino. Kvepalai labai subtilus dalykas. Kadangi esu vieniša, be poros, kai susipažįstu su vyru, neretai sužinoję, kad kuriu kvepalus, jau į antrąjį pasimatymą atsineša visus savo kvepalų buteliukus ir teiraujasi, kurie geresni. Bet nėra atsakymo. Geriausi yra tie, su kuriais tu pats geriausiai jautiesi. O man gali nepatikti visai ne kvepalai, o, pavyzdžiui, kito žmogaus kūno aromatas… Bendrauju su vienu rumunu, kuris savo šalyje turi nišinių kvepalų parduotuvę. Jis mane atrado per užsienio influencerius, kurie buvo susipažinę su mano kuriamais kvepalais ir juos pareklamavo socialiniuose tinkluose. Pas jį ekspozicijoje yra dveji mano kurti kvepalai, sulaukiu gerų atsiliepimų. Beje, jo parduotuvėje yra ir tokių kvepalų, kurie kitiems tikrai gali dvokti. Jis man atsiuntė keletą mėginukų. Net ir aš buvau nustebusi. Bet juk lygiai tas pats ir su menu. Jei kūrinys nesužadina visiškai jokių emocijų, kad ir neigiamų, ko jis tuomet vertas? Įdomu yra tai, kad įdomiuose kvepaluose, ypač tuose, kurie laikomi feromoniniais, turi būti nors lašelis smarvės. Juk ne veltui kuriant kvepalus naudoja ir iš gyvūnų analinių liaukų išgautą kvapą. Jei jį pauostytum vieną patį - dvokia, bet kai jo yra nedaug ir subalansuota su kitais kvapais, tai tampa sunkiai žodžiais paaiškinama trauka. Matyt, tai yra instinktyvūs dalykai. Jei kvepėsi vien apelsinais ir ananasais, gal ir „faina“, bet nebus tos nenusakomos traukos.

Kvepalai, skirti ne tik malonumui, bet ir sveikatai

- O kokį tikslą kėlėte sau - sukurti tokius kvepalus, kurie patiktų būtent jums, ar tokius, kurie įtiktų masėms ir juos pirktų? - Kadangi aš naudojau daugiausia natūralias medžiagas, man buvo labai svarbi aromaterapinė vertė. Abejoju, ar kas norėtų kvepėti vien čiobreliais ar eukaliptais, kaip kokia „bobulencija“, strėnas prisitepusi (kvatoja). Nors tai ir natūralūs kvapai, bet nebūtinai gerai nuteikiantys. Išgauti aromaterapinį efektą ir sykiu sukurti gerus kvepalus - užduotis ne iš lengvųjų. Išsikėlusi sau tokį uždavinį pasmerkiau save nemenkoms kūrybinėms kančioms. Dabar galiu džiaugtis, kad turiu ir tokių kūrinių. Mano manymu, tikroji nišinė parfumerija - tik rankų darbo kvepalai.

Kūrybinės nesėkmės

- O būna, kad nepavyksta? - Žinoma. Nemažai sukurtų kvepalų iškeliavo į šiukšlinę arba sunaudojau žvakėms kurti. Kartais tikrai taip nutinka, kai ant popieriaus juostelės sudėliojus kvapus atrodo, kad viskas gražiai dera, bet kai sumaišai visus ingredientus, staiga ima kvepėti kokiais krapais iš raugintų agurkų stiklainėlio (juokiasi). Ačiū Dievui, jau pasiekiau tokį lygį, kad į bet kurią nesėkmę reaguoju ramiai.

#

tags: #rankų #darbo #kvepalai #receptas

Populiarūs įrašai: