Radviliškio duonos kepykla: istorija, tradicijos ir dabartis

Šiame straipsnyje pasinersime į Radviliškio duonos kepyklos istoriją, apžvelgsime jos tradicijas ir dabartinę veiklą. Keliausime po Radviliškių kaimą, susipažinsime su Audrone ir Albinu Kisieliais, kurie jau daugiau nei du dešimtmečius puoselėja meilę duonai ir gimtajam kraštui. Taip pat panagrinėsime duonos kepyklų istoriją Lietuvoje ir Radviliškio verslo kontekstą.

Radviliškių kaimas: prisiminimai ir paveldas

„Sveiki atvykę į Panevėžio rajono pakraštį, tačiau patį Lietuvos vidurį“, - taip pasitinka Audronė Kisielienė savo sodyboje, kurioje įsikūrusi Radviliškių kaimo kepykla. Už poros kilometrų - Kėdainių rajonas. Atvykote į Radviliškių kaimą, kurio Lietuvos žemėlapyje turbūt jau nebėra - virto Linkaučiais. Šis kaimas Kisielių šeimai yra ypač brangus, nes tai Albino gimtinė, kurioje gyveno jo proseneliai, seneliai ir tėvai.

Audronė, du dešimtmečius dirbusi mokykloje, pasakoja, kad kadaise čia buvo didelis kaimas - apie 80 sodybų. Tačiau gyventojai išmirė, išvažiavo į Krekenavą, Ramygalą ar išsikėlė į Linkaučius. Liko vos 3 sodybos. Norėdami išsaugoti kaimo atminimą, Kisieliai savo kepyklą pavadino Radviliškių kaimo vardu.

Sodyboje, kurioje dabar veikia kepykla, kadaise buvo tvartas. Po anytos mirties, Audronė ir Albinas svarstė, ką daryti su žeme. Nuspręsta iškasti tvenkinį, supilti pylimą, kuris dabar pasitarnauja Šv. Agotos skulptūrai. Už tvenkinio - Albino pomėgiai: auga daug riešutmedžių ir 4 tūkst. obelaičių sodas. Obuoliai parduodami, džiovinami ar panaudojami duonai. Ganosi ir apie 100 avių.

Viskas, kas daroma šioje sodyboje, yra susiję su lietuvių liaudies tradicijomis ir senojo duonos kepimo amato puoselėjimu. Ant idealios vejos įrengtas skulptūrų parkas, kuriame atvaizduojami darbai, kuriuos turi atlikti žmogus, kol duona atkeliauja ant mūsų stalo. Meno kūriniai padeda Audronei apie tą kelią papasakoti vaikams.

Taip pat skaitykite: Stručių kiaušiniai: ūkis Radviliškio rajone

Duona - didžiulė vertybė

Kisielių šeima kepyklą valdo jau 26 metus. Tikisi, kad verslą perims vaikai. Štai vienas sūnus darbuojasi kartu jau 6 metus - kasdien iš Vilniaus 130 km važinėja. Verslą su vyru jie pradėjo nuo dviejų rūšių duonos ir batono. Dabar asortimente - apie 70 pavadinimų: ne tik duonos kepamos, bet ir sausainiai, šimtalapiai, šakočiai. Vis dėlto populiariausiu gaminu išlieka tradicinė duona.

Per dieną šioje kepykloje iškepama apie porą tonų duonos. Kepalai dideli - sveria po 3-4 kg. Dirbama viena pamaina nuo 8 iki 17 val. Vakarinio ir naktinio darbo nėra. Kepyklos produkcija iškeliauja ir į Angliją, Belgiją, dalyvauja Kisieliai dažnai tarptautinėse parodose. Iš viso Albinas su Audrone yra pasamdę 49 darbuotojus. Yra tokių, kurie kartu - visus 26 metus.

Duonos kepimo tradicijos

Duonos kepimas, anot Audronės, buvo šeimos moters ne tik pareiga, bet ir garbė. Duoną įprastai kepdavo šeštadieniais, nes pirtį tuo metu kūrendavo. Tą rytą, kai būdavo kepama duona, šeimos moteris visuomet švariai apsirengdavo, užsirišdavo švarią prijuostę ir skarelę, - duoną, kaip ir žmogų, reikia sutikti švariai.

Lietuvoje gaji tradicija - duonos kepalas, kaip padėkos ženklas, dažnai teikiamas garbiems svečiams. Duoną, kaip teigė kepyklos savininkė, anksčiau kepdavo įvairiai: tai ant akmenų įkaitintų, tai žarijose, pelenuose, duobėse. Vėliau žmogus sugalvojo molinę krosnį. Duona, pasak jos, įprastai guldoma ant ližės. Kepama ji gali būti ant kopūstų lapų, ajerų, klevų lapų.

Šimtametis raugas - skonio paslaptis

Radviliškių duonos kepyklos, kuri yra gavusi apdovanojimą kaip labiausiai Panevėžio rajoną garsinanti įmonė, duona - tradicinė, sertifikuota. Raugui, su kurio ji pagaminama, daugiau nei 100 metų.

Taip pat skaitykite: Apie Radviliškio krašto duoną

„Mano krikštamotė Petronėlė Kurulienė iš Nibragalio kaimo duoną puošdavo „katės pėdutėmis“. Jau treji metai jos nebėra gyvos. Mirė būdama 95-erių. Iš jos motinos seno ąžuolinio duonkubilio paimtas raugas atėjo į jos namus, po to savo raugą ir pamokas ji atnešė ir į mūsų kepyklą. Atsidėkodami už tai Petronėlei, tą rankomis visuomet minkomą duonelę pavadinome jos vardu. Priskirta ji tautiniam paveldui“, - tradicinės duonos skonio paslaptį atskleidė Audronė.

Edukacinės programos ir duonos šventė

Radviliškių kaimo kepykloje vyksta edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems. Kiekvienas, čia atvykęs, turi galimybę ne tik stebėti duonos gimimo procesą, bet ir pats prie jo prisiliesti, minkyti tešlą, įkvėpti duonos raugo kvapo, susiformuoti savo kepalėlį, pašauti į pečių, o iškeptą išsinešti kaip suvenyrą.

Sodyboje vyksta ir kasmetinė duonos šventė, į kurią susirenka tūkstančiai žmonių.

Radviliškio duonos kepyklos istorija

Jau prieš 15 000 metų iš grūdų masės buvo kepami kieti kepiniai. Prieš 5000-6000 metų senovės Egipte mokėta duonos tešlą kildinti rauginimo būdu. Pramoninėse kepyklose duona pradėta kepti 19 a. Lietuvoje pirmosios kepyklos kūrėsi prie dvarų. Paprastai tai būdavo atskiri pastatai su rankinėmis girnomis, grūdų grūstuvais, žarijų krosnimis. Kepėjai minimi 16 a. dvarų inventorių knygose.

20 a. 3 dešimtmetyje amatininkų kepyklos sparčiai kūrėsi mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Didesniuose miestuose imta steigti mechanizuotas kepyklas. 1931 Kaune įsteigta Paramos kooperatyvo kepykla turėjo automatinę konvejerinę krosnį ir iškepdavo iki 45 tonų duonos per parą. 1936 pastatyta Šiaulių Bangos kepykla iškepdavo apie 10 tonų duonos per parą. 1940 pradžioje Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) buvo 1150 kepyklų.

Taip pat skaitykite: Radviliškio duonos tradicijos

Atkūrus nepriklausomybę valstybiniai duonos gamybiniai susivienijimai ir duonos kombinatai tapo akcinėmis bendrovėmis, priklausančiomis Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai (iki 2000), o Lietkoopsąjungos įmonės - uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. 21 a. pradžioje Lietuvoje veikė apie 40 didelių duonos pramonės įmonių (didžiausios - Vilniaus duona, Klaipėdos duona) bei apie 2000 nedidelių privačių kepyklų.

Radviliškio verslo kontekstas

Radviliškis, nors ir nėra didelis miestas, turi savo unikalią istoriją ir kultūrą, kuri atsispindi ir vietos versluose. Tarp jų - kepyklos, kurios kasdien tiekia šviežią duoną ir kitus kepinius miesto gyventojams. "Statybų Duona" Radviliškyje - viena iš tokių kepyklų, turinti savo nišą ir klientų ratą.

Klientų atsiliepimai yra labai svarbūs vertinant bet kurio verslo, įskaitant ir kepyklos, veiklą. Atsiliepimai padeda potencialiems klientams susidaryti nuomonę apie produkcijos kokybę, aptarnavimą ir kitus svarbius aspektus.

Norint suprasti "Statybų Duona" vietą Radviliškio verslo kontekste, svarbu įvertinti konkurenciją, rinką, vietos ekonomiką ir reguliavimą.

tags: #radviliskio #duonos #kepykla #istorija

Populiarūs įrašai: