Pusryčiai, pietūs, vakarienė: istorija ir reikšmė

Maistas - neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, turinti gilią istoriją ir kultūrinę reikšmę. Jis ne tik aprūpina mus energija, bet ir atspindi mūsų tradicijas, socialinį statusą ir netgi emocijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime pusryčių, pietų ir vakarienės istoriją, jų svarbą mūsų sveikatai ir kultūrai bei kaip maistas atsispindi literatūroje.

Maistas literatūroje

Maistas dažnai atlieka svarbų vaidmenį literatūroje, atspindėdamas herojų charakterius, socialinį statusą ir vidinę būseną. Nuo Mikės Pūkuotuko meilės medui iki Alisos išprotėjusios popiečio arbatėlės, maistas literatūroje gali būti daugiau nei tik maitinimosi priemonė.

Pavyzdžiui, meksikiečių autorės Lauros Esquivel romane „Kaip vanduo šokoladui“ maistas tampa pagrindine heroės Titos emocijų išraiškos priemone. Kiekviename romano skyriuje rasite receptą - tradicinį, perduotą iš kartos į kartą ir kupiną jausmų. Tita visą savo meilę, aistrą, pavydą, ilgesį ir neapykantą perkelia į gaminamus patiekalus.

Kitoje knygoje - Joannes Harris „Šokoladas“ - kakava, cinamonas ir vanilė kuria romantišką, šiltą ir kvapnią istoriją, puikiai tinkančią šaltam vakarui. Elisabeth Gilbert romane „Valgyk. Melskis. Mylėk“ herojė Liz apkeliauja Italiją, Indoneziją ir Indiją, o maisto įvairovė šiose šalyse tampa svarbia kelionės dalimi.

Anthony’o Burgesso distopijoje „Prisukamas apelsinas“ kokteilis Moloko Plus įsimena kaip simbolis, nors maistas ir nėra pagrindinis knygos akcentas.

Taip pat skaitykite: Mitybos patarimai lieknėjimui

Dizainerė Dinah Fried knygoje „Išgalvoti pietūs“ kūrybiškai pažvelgė į maisto ir literatūros temą. Ji sukūrė penkiasdešimt literatūrinių maisto scenų fotografijų, šalia jų rasite ir fotografiją įkvėpusią citatą, taip pat smagių faktų ar anekdotų apie knygos autorių(-ę) bei jų mėgstamus patiekalus. Dinah Fried teigia: „Skaitymas ir valgymas yra neatsiejami kompanionai - jie turi labai daug bendra. Skaitymas yra vartojimas. Valgymas yra vartojimas. Abu jie maitina, suteikia jėgų, atpalaiduoja ir dažniausiai būna malonūs.“

„Penguin“ leidyklos redaktorius Penas Vogleris knygoje „Vakarienė su ponu Darsiu“ sudarė receptų rinkinį, įkvėptą Jane Austen kūrybos. Receptai atspindi ne tik Jane Austen epochą, bet ir jos sugebėjimą kurti atmosferą pasitelkiant maistą.

Pusryčių istorija ir svarba

Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgiu, tačiau jų istorija ir suvokimas apie jų svarbą keitėsi bėgant laikui.

Pusryčių praleidimo dilema

Nors apie 15 proc. žmonių JAV reguliariai praleidžia pusryčius, daugelis vis dar mano, kad tai yra svarbiausias dienos maistas. Pusryčiai organizmui suteikia svarbių maistinių medžiagų, kad dieną pradėtume energingai ir sočiai. Daugelis taip pat mano, kad tai gali skatinti svorio metimą. Bet ar pusryčiai iš tiesų yra svarbiausias dienos maistas? Kaip ir daugumoje mitybos dalykų, atsakymas sudėtingas.

Pastaruosius penkis dešimtmečius kur kas dažniau tiek suaugusieji, tiek vaikai pradėjo nevalgyti pusryčių. Šiuo metu literatūroje nurodoma, kad maždaug trečdalis suaugusiųjų ir tiek pat vaikų Europoje ir JAV nepusryčiauja. Dažniausiai nurodomos priežastys, kodėl nevalgoma pusryčių, - laiko trūkumas, nenoras priaugti svorio, alkio nebuvimas ar pykinimas rytais.

Taip pat skaitykite: Greiti pusryčiai

Moksliniai tyrimai apie pusryčių naudą

Mokslinių tyrimų duomenimis, pusryčių praleidimas dienos valgymo režime tiesiogiai susijęs su didesniu kūno masės indeksu, t. y. didesne rizika vystytis nutukimui, o savo ruožtu nutukimas sąlygoja širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų ligų atsiradimą. Priešingai, tų asmenų, kurie valgo pusryčius, kūno masės indeksas yra mažesnis.

Pusryčių valgymą mokslininkai sieja su didesniu valgymo dažniu, o tai aktyvina termogenezę (šilumos generavimą valgio metu) ir medžiagų apykaitą organizme. Tyrimų duomenimis, nutukę žmonės linkę praleisti pusryčius, o tai lemia didesnį kalorijų suvartojimą vakare. Tuo tarpu normalaus svorio žmonės tą patį kalorijų kiekį paskirsto per visą dieną. Būtent nesudegintos kalorijos vakare paverčiamos į kūno riebalų atsargas.

Pusryčių praleidimas taip pat siejamas su prastesniais maitinimosi įpročiais, t. y. didesnėmis porcijomis, nesuplanuotu didelės energinės ir mažos mitybinės vertės užkandžių valgymu, dideliu kiekiu gyvūninių riebalų ir mažu vaisių bei daržovių suvartojimu. Pastebėta, kad tie, kurie nevengia pusryčių, dažniau renkasi sveikesnį maistą - suvalgo daugiau daržovių, išgeria daugiau pieno ir mažiau gaiviųjų gėrimų, yra fiziškai aktyvesni.

Tiriant vaikus ir paauglius nustatyta, jog pusryčių valgymas susijęs su geresne atmintimi, aukštesniais rezultatais ir mokyklos lankomumu, geresne nuotaika.

Taigi galbūt pusryčiams ir nereikėtų klijuoti pagrindinio valgymo etiketės, bet, remiantis moksliniais tyrimais, tai yra lyg geras startas tolesniems sveikiems suaugusiojo, vaiko ar paauglio dienos raciono pasirinkimams. Yra nustatyta, jog pusryčių valgymas susijęs ne tik su geresniais mitybos įpročiais, bet ir su kitų valgymų (pietų, vakarienės bei užkandžių) raciono didesne maistine verte.

Taip pat skaitykite: Ar verta pusryčiauti „Palanga Spa Hotel“?

Patarimai, kaip pradėti valgyti pusryčius

Jeigu jaučiate, kad jums reikia pradėti valgyti pusryčius, štai keletas patarimų:

  1. Gerai išsimiegokite.
  2. Rinkitės kuo įvairesnius pusryčius ir atraskite mėgstamiausius patiekalus.
  3. Neprisivalgykite vakare.
  4. Mankštinkitės prieš pusryčius.
  5. Skirkite pakankamai laiko pusryčiams.
  6. Jeigu rytais jaučiate šleikštulį, išgerkite šviežiai spaustų vaisių sulčių.
  7. Neužkandžiaukite prieš miegą ar naktį.
  8. Jeigu esate užkietėjusi „pelėda“ ir niekaip negalite atsikelti anksčiau pasigaminti pusryčių, paprašykite, kad artimieji jums pagamintų pusryčius, o už tai jūs jiems mainais pagaminsite vakarienę.
  9. Keiskite aplinką.
  10. Jeigu esate užkietėjęs rūkalius ar kavos mėgėjas, pirmiausia pavalgykite.
  11. Atminkite, kad praleisdami pusryčius neišlaikysite dailių kūno linijų.

Greiti ir kokybiški pusryčiai

Maisto planuotoja atskleidė, kad už greitį dažnai tenka susimokėti brangiau: „Norint itin greitai apsisukti, kumpį ir sūrį reikėtų pirkti supjaustytą riekelėmis, pirkti vartoti jau paruoštus salotų lapelius. Jeigu atkreipsite dėmesį, už patogumą visada sumokame brangiau.“

Pusryčių ruošą galima palengvinti ir pagreitinti parenkant skirtingus priedus baziniam produktui. Sumuštiniai - turbūt populiariausias pusryčių pasirinkimas Lietuvoje. „Ir ne veltui - sumuštinius labai mėgstu, - pripažįsta R. Juodkūnienė. - Nekalbu apie sovietinių darželių nostalgiją, kai sumuštinį sudarydavo „bulka“, sviestas ir „šlapianka“. Kokybiškas sumuštinis yra universalus patiekalas, tinkantis ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei.“

Duona sudaro apie 50 proc. sumuštinio šlovės, todėl labai svarbu rinktis geros kokybės duoną. Vienas iš kokybiškų pasirinkimų pusryčiams - sumuštiniai su raugo duona.

R. Juodkūnienė priduria, kad raugo duona puikiai tiks norint paruošti greitus ir nostalgiškus pusryčius - „pirato akį“. „Skrebutį reikia įdėti į keptuvę su trupučiu sviesto, išgremžti skylę per vidurį, įmušti kiaušinį. Gausime sotų sumuštinį, tinkantį net pietums“, - teigia R.

Pavyzdiniai pusryčiai

Kadangi, kol miegame, organizmas negauna jokių maisto medžiagų (maždaug 7-8 valandas!), todėl atsibudę turime pamaitinti organizmą ir suteikti jam energijos dienos darbams (reikia suvalgyti angliavandenių, baltymų ir riebalų). Taip pat prieš pusryčius (arba iškart pabudus) rekomenduojama išgerti 1-2 stiklines kambario temperatūros vandens, kad sudrėkintumėte organizmą po naktinės dehidratacijos.

Pavyzdys moterims: 3 kiaušiniai (iš kurių 1 su tryniu), 50 g košės (arba avižų, arba rudųjų ryžių). Pagardinkite košę riešutų sviestu, aliejumi ar kitais pagardais. Žalioji arbata su citrina.

Pavyzdys vyrams: 5 kiaušiniai (iš kurių 2 su tryniu), 100 g košės (arba avižų, arba rudųjų ryžių). Pagardinkite košę riešutų sviestu, aliejumi ar kitais pagardais. Žalioji arbata su citrina.

Tradišiniai angliški pusryčiai

Kaip teigia istoriniai šaltiniai, angliškų pusryčių idėja siekia 14-15 a. ir yra susijusi su „Gentry“, visuomenės sluoksniu, kuris laikė save tradicinio angliško kaimo gyvenimo būdo sergėtojais, šalies kultūros paveldėtojais bei puoselėtojais. Anglijos aukštuomenė laikė savo pareiga išlaikyti tradicinį anglosaksų gyvenimo būdą, vertybes, kultūrą ir virtuvę.

Karalienės Viktorijos laikais galingi kaimo dvarai dar laikėsi, bet jau kūrėsi naujas turtingų žmonių sluoksnis - pirkliai, verslininkai, pramonininkai. Nors jie buvo kitos ekonominės aplinkos atstovai, transformavę visuomenę, bet dvarų tradicijų jie neatsisakė ir angliški pusryčiai išliko kaip svarbus socialinis įvykis. Viktorijos laikų džentelmenai į šią tradiciją įnešė rafinuotumo bei elegancijos.

Karaliaus Edvardo era - 20 a. pradžia iki Pirmojo pasaulinio karo - buvo britų imperijos, kurioje niekada nenusileisdavo saulė, aukso amžius. Jokios skubos per pusryčius, nuolatinės arbatėlės, pasivaikščiojimai parkuose, sodo vakarėliai. Būtent tuomet standartizuoti angliški pusryčiai atsirado visos šalies viešbučiuose, traukiniuose ir susitikimuose. Tuomet tai buvo šoninė, kiaušiniai, dešra, kraujinė dešra (angl. black pudding), kepti pomidorai ir skrebučiai.

Angliški pusryčiai jau nebebuvo tik turtingųjų privilegija, nes tokį maistą galėjo įpirkti ir sparčiai augusi vidurinioji klasė. Atsirado ir praktinis aspektas: tai, kas Lietuvoje vadinama pietumis, Anglijoje yra vakarienė, o vidurdienį priešpiečiams daug dėmesio neskiriama, todėl sotūs pusryčiai buvo gera idėja vis mobilesnei ir aktyvesnei visuomenei.

Tradiciniai angliški pusryčiai neišnyko, ši tradicija gyva ne tik šeimų virtuvėse, bet ir viešbučiuose bei restoranuose.

Sudedamosios dalys būtinai turi būti vietinės kilmės, tačiau jos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo to, kurioje Didžiosios Britanijos vietoje esate. Įvairūs šalies regionai garsėja, pavyzdžiui, savo šonine, dešromis, kurios šimtmečius gaminamos pagal vietinius receptus. Pavyzdžiui, neatsiejamas tradicinių angliškų pusryčių ingredientas yra pakepinta kraujinė dešra (angl. black pudding), tačiau tai yra škotų išradimas, nors šis dešros tipas yra populiarus ir Anglijos šiaurėje. Tie regioniniai ingredientai gali būti airiška sodos duona, airiškas bulvių pyragas, kuris iš esmės yra įvairios variacijos bulvinių blynų tema, arba baltoji „kraujinė“ dešra.

Nereikėtų apsigauti, kai nuolat girdite ar skaitote žodį „pusryčiai“. Jis nebūtinai reiškia, kad tradiciniai sotūs angliški pusryčiai turi būti valgomi tik ryte. Tai toks patiekalas, kuriuo galima mėgautis bet kuriuo paros metu.

Angliški pusryčiai tradiciškai patiekiami ant šeimos stalo, per socialinius susibūrimus arba restoranuose. Net ir šiais laikais daug anglų dieną dažniausiai pradeda su laikraščiu, todėl kultūriškai yra leistina ignoruoti kitus prie stalo sėdinčius asmenis, jeigu jūs valgote ir tuo pat metu skaitote laikraštį.

Tikra nacionalinė vertybė jūsų pusryčių lėkštėje bus angliška šoninė (angl. bacon).

Pietų svarba

Pietūs - tai valgis, kurį valgome dienos viduryje, dažniausiai tarp pusryčių ir vakarienės. Tai svarbus valgis, kuris padeda palaikyti energijos lygį ir koncentraciją visą dieną.

Pietų pavyzdžiai

Pietų pavyzdys moterims: 100 - 120 g vištienos, kalakutienos, tuno ar kitokios žuvies + 50 - 100 g ryžių, virtų bulvių, makaronų arba grikių + daržovės + avokadas (arba aliejus ant daržovių).

Pietų pavyzdys vyrams: 150 - 200 g vištienos, kalakutienos, tuno ar kitokios žuvies + 100 - 150 g ryžių, virtų bulvių, makaronų arba grikių + daržovės + avokadas (arba aliejus ant daržovių).

Beje, maisto derinimo taisyklės teigia, kad geriau nevalgyti mėsos su angliavandeniais. Tad jeigu tokia kombinacija jus apsunkina, valgykite mėsą arba žuvį su avokadu (bei daržovėmis). O daugiau angliavandenių suvalgykite priešpiečių ar pavakarių metu.

Vakarienės istorija ir svarba

Vakarienė - tai paskutinis dienos valgis, kurį valgome vakare. Tai laikas atsipalaiduoti ir mėgautis maistu su šeima ar draugais.

Vakarienės pavyzdžiai

Vakarienę valgyti reikėtų būti ne vėliau nei 1-3 val. iki miego. Vakarienė neturėtų būti sunki, t. y. riebus kiaulienos kepsnys su bulvėmis nebūtų geras pasirinkimas vakarienei. Verčiau rinktis liesą mėsą ar riebią žuvį su daržovėmis, kiaušinius su salotomis, riešutus. Jeigu treniruotę baigiate vakare, rekomenduojama vakarienei suvalgyti ir angliavandenių (pavyzdžiui, basmati ryžių).

Avižinė košė vakarienei

Šiandien daugelis avižinės košės valgytojų vis dar klaidingai mano, kad pusryčiams paruošta košė gali būti tik saldi: virta piene, gardinama uogienėmis, medumi ar kitais saldžiais ingredientais. Tačiau metas pamiršti šią seną ir nusistovėjusią nuostatą, nes košė puikiai tinka sočiai ir sveikuoliškai vakarienei.

Avižų kruopos itin naudingos sveikatai, todėl pasitelkus tinkamus ingredientus ir pakeitus įprastus saldžius pagardus nesaldžiais ir labiau tinkančiais vakarienei, nustebsite!

Avižų kruopos - puikus pasirinkimas vakarienei, nes jos suteikia energijos organizmui ilgesniam laikui ir praturtina naudingosiomis maistinėmis skaidulomis - beta-gliukanais.

Beta-gliukanai taip pat skatina fermento peptido, atsakingo už maisto virškinimą skrandyje, išsiskyrimą, taip mažina suvartotų kalorijų kiekį, o tuo pačiu metu - nutukimo riziką. Be to, avižinių kruopų itin subalansuota maistinė vertė - palyginti su kitomis kruopomis, avižos pasižymi gera angliavandenių, skaidulų, baltymų ir riebalų koncentracija.

Tačiau vakarinės košės paruošimo principas toks pat paprastas, kaip ir pusryčių košės. Pagrindinis skirtumas - saldžiuosius priedus pakeisti ne tokiais saldžiais. Košę vakarienei galima paruošti kaip pagrindinį patiekalą su įvairiais priedais, tačiau ją galima ruošti ir kaip garnyrą prie mėsos, kepto kiaušinio arba tofu sūrio. Pakepinkite svogūnus, česnako skiltelę su druska ir pipirais. Pagardinkite kruopas įvairiais prieskoniais, pavyzdžiui, raudonėliais, petražolėmis, svogūnų laiškais.

tags: #pusryčiai #pietūs #vakarienė #istorija

Populiarūs įrašai: