Prieskoniai vaikų mityboje: nauda ir žala

Maisto priedai ir prieskoniai yra neatsiejama šiuolaikinės mitybos dalis. Vieni jų naudojami nuo seno, kiti atsirado sparčiai vystantis maisto pramonei. Svarbu suprasti, kokį poveikį jie daro vaikų organizmui, ir kaip tinkamai juos naudoti, siekiant išvengti žalos.

Maisto priedai: kas tai ir kam jie reikalingi?

Maisto priedai - tai natūralios arba sintetinės kilmės cheminės medžiagos, kurios dedamos į maisto produktus siekiant pratęsti jų galiojimo laiką, pagerinti išvaizdą ar sustiprinti skonį. Kai kurie maisto priedai naudojami nuo senovės, pavyzdžiui, konservavimui naudojamas actas, sūdymui - valgomoji druska, vyndarystėje - sieros dioksidas. Tačiau sparčiai vystantis maisto pramonei pradėta naudoti daug naujų, tiek natūralių, tiek sintetinių, maisto priedų.

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

Dažikliai

Dažikliai - tai viena iš dažniausiai naudojamų maisto priedų grupių. Jie suteikia maisto produktams patrauklesnę išvaizdą, tačiau kai kurie iš jų gali būti pavojingi sveikatai.

Nepavojingi dažikliai:

  • Kurkuminas (E100). Geltonas dažiklis, ekstrahuojamas iš kurkumos (ciberžolės) šaknies arba gaunamas sintezės būdu. Naudojamas garstyčiose, sūriuose, margarine, žuvies piršteliuose, saldumynuose, bulvių tyrėje.
  • Riboflavinas (E101). Geltonas, natūralus augalinis dažiklis.
  • Chlorofilai (E140). Žalias, natūralus augalinis dažiklis. Gaunamas ekstrahuojant dilgėles ir kitus žalius augalus.
  • Chlorofilinų vario kompleksai (E141). Žalias - alyvuogių spalvos. Natūralus augalinis dažiklis, sumaišytas su variu, kad spalva būtų patvaresnė.
  • Medžio anglis (E153). Juodas, natūralus dažiklis. Gaminamas iš augalų pelenų (durpių, kokoso kevalų).
  • Karotenai (E160a). Oranžinis, natūralus, bet šiandien daugiausia dirbtinai gaminamas dažiklis. Dažiklis kūne virsta vitaminu A.
  • Biksino, norbiksino (E160b). Raudonos spalvos. Oranžinis. Natūralūs aliejiniai ir vandeniniai ekstraktai iš Bixa orellana L. Naudojamas kaip kūno dažai, gamybiniai dažai, taip pat virškinimo procesui pagerinti.
  • Paprikos ekstraktas (E160c). Oranžiniai raudonas kvapiųjų ir dažomųjų junginių derinys (natūralus augalinis dažiklis), iš paprikos ekstrahuotas aliejais arba leidžiamais tirpikliais.
  • Likopenas (E160d). Raudonas.
  • Beta-apo-8'-karotenalis (E160e). Oranžiniai raudonas. Dirbtinis dažiklis, panašios formos randamas ir gamtoje.
  • Beta-apo-8'-karoteno rūgšties etilo esteris (E160f). Oranžiniai raudonas.
  • Flavoksantinas (E161a). Oranžinis.
  • Rubiksantinas (E161b). Raudonas. Natūralus augalinis dažiklis, gaminamas iš raudonųjų burokėlių. Dažiklis jautrus šviesai ir karščiui.
  • Antocianinai (E163). Nuo raudonų iki mėlynai violetinių. Natūralus augalinis dažiklis iš vaisių ir daržovių.
  • Titano dioksidas (E171). Baltas. Dirbtinis, mineralinės kilmės. Naudojamas saldumynų dražė apvalkalas. Kaip maisto produktų dažiklis nekenksmingas.
  • Sidabro spalvos (E174). Sidabro pilkumo.

Pavojingi dažikliai (būtina vengti):

  • Tartrazinas (E102). Geltonas, dirbtinis azodažiklis. Kenkia žmonėms, alergiškiems aspirinui. Siejamas su skydliaukės navikais, urtikarija, chromosomų mutacija, vaikų hiperaktyvumu, agresija.
  • Chinolino geltonasis (E104). Geltonas, dirbtinis. Gali sukelti dermatitą.
  • Saulėlydžio geltonasis FCF (E110). Geltonas, dirbtinis.
  • Azorubinas (E122). Raudonas, dirbtinis azodažiklis.
  • Ponso 4R (E124). Raudonas, dirbtinis azodažiklis. Gali iššaukti astmos priepuolius, ekzemą, hiperaktyvumą, įtariamas kaip galimas vėžio sukėlėjas.
  • Allura raudonasis AC (E129). Raudonas, dirbtinis azodažiklis.
  • Patent mėlynasis V (E131). Mėlynas, dirbtinis.
  • Indigotinas (E132). Mėlynas, dirbtinis. Reikia vengti vartoti kartu su natrio nitritu.
  • Briliantinis mėlynasis FCF (E133). Mėlynas, dirbtinis.
  • Juodasis briliantinis BN (E151). Juodas, dirbtinis dažiklis.
  • Rudas HT (E155). Rudas, dirbtinis dažiklis. Gaminamas iš įvairių azodažiklių.
  • Litolrubinas BK (E180). Raudonas. Dirbtinis azodažiklis.

Kiti pavojingi dažikliai:

  • Geltonasis 2G (E107). Geltonas, dirbtinis.
  • Eritrozinas (E127). Raudonas, dirbtinis azodažiklis. Suaktyvina skydliaukės hormonus. Gali sukelti jautrumą šviesai padidinti kraujospūdį. Naudojamas: Leidžiama vartoti tik kokteilių vyšnioms dažyti.
  • Raudonasis 2G (E128). Raudonas, dirbtinis. Atliekant tyrimus, sukėlė grsužikams vėžį.
  • Žaliasis S (E142). Žalias, dirbtinis.
  • Aukso spalvos (E175). Mineralinės kilmės.
  • Kantaksantinas (E161g). Raudonas. Dirbtinis azodažiklis.
  • Tannino rūgštis (E181). Bespalvis. Išgaunamas iš juodojo ąžuolo.Natūraliai atsiranda arbatoje.

Antioksidantai ir konservantai

Šios medžiagos naudojamos siekiant apsaugoti maisto produktus nuo gedimo ir prailginti jų galiojimo laiką. Tačiau kai kurie iš jų gali būti kenksmingi sveikatai, ypač vaikams.

Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui

Nepavojingi antioksidantai ir konservantai:

  • Sorbo rūgštis (E200). Dirbtinis konservantas. Yra šermukšniuose, kaip riebalų rūgšties įvairuose maisto produktuose, rūgštaus skonio.
  • Kalio sorbatas (E202). Dirbtinis konservantas. Sorbo rūgšties kalio junginys.
  • Kalcio sorbatas (E203). Dirbtinis konservantas. Sorbo rūgšties kalcio junginys.
  • Acto rūgštis (E260). Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Naudojamas marinuotose daržovėse, aštriuose padažuose, gatavose salotose. Actas yra natūralus produktas, bet kaip maisto priedas Naudojamas išimtinai sintetinis.
  • Natrio acetatas (E262). Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga.
  • Kalio acetatas (E261). Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga.
  • Kalcio acetatas (E263). Dirbtinė rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga.
  • Pieno rūgštis (E270). Iš krakmolo, panaudojant bakterijas, pagaminta rūgštingumą reguliuojanti ir konservavimo medžiaga. Kaitinant ir fermentuojant angliavandenius iš pieno išrūgų, bulvių, kukurūzų.

Pavojingi antioksidantai ir konservantai (būtina vengti):

  • BHA (E320). Dirbtinis konservantas.
  • BHT (E321). Dirbtinis konservantas.
  • Sieros dioksidas (E220). Dirbtinis konservantas ir antioksidantas, gali sukelti galvos skausmą, pykinimą ir astmos priepuolį. E 220-228 neigiamai veikia vitamino B ir B12 įsisavinimą iš maisto produktų.
  • Natrio sulfitas (E221). Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties natrio junginys.
  • Natrio bisulfitas (E222). Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties natrio vandenilio sulfato junginys.
  • Natrio metabisulfitas (E223). Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties natrio metabisulfito junginys.
  • Kalio metabisulfitas (E224). Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties kalio metabisulfito junginys.
  • Kalcio sulfitas (E226). Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties kalcio junginys. Naudojamas: Džiovintuose vaisiuose ir riešutuose, vaisių konservuose, paruoštuose krienuose, bulvių gaminiuose, vyne, kepimo milteliuose, dešroje, saldumynuose, aliejuje, aluje, gaiviuosiuose gėrimuose, acte.
  • Kalcio bisulfitas (E227). Dirbtinis konservantas. Sieros rūgšties kalcio vandenilio sulfato junginys.
  • Difenilas (E230). Dirbtinis konservantas.
  • Ortofenilfenolis (E231). Dirbtinis konservantas. Naudojamas: Leidžiama vartoti tik citrusinių žievelei arba jų pakuotės popieriui apdoroti.
  • Natrio ortofenilfenolis (E232). Dirbtinis konservantas.
  • Tiabendazolas (E233). Dirbtinis konservantas, naudojamas ruošiant žemės ūkio produkciją.
  • Nizinas (E234). Dirbtinis konservantas, pasižymintis antibiotiniu veikimu. Naudojamas: Pudinguose, brandintuose ir lydytuose sūriuose, pomidorų padaže, aluje. Tradicinėje medicinoje nizinas yra antibiotikas.
  • Natamicinas (E235). Dirbtinis konservantas, pasižymintis antibiotiniu veikimul, kartais naudojamas gydyti kandidozei. Naudojamas: Sūrių paviršiams apdoroti, džiovintoje ir sūdytoje mėsoje, saliamio dešroje, žvėrienoje.
  • Heksametilentetraminas (E239). Iš amoniako ir formaldehido susintetintas konservantas. Naudojamas: ES šalyse gali būti Naudojamas tik “Provolone” sūriuose.
  • Etilenglikolis (E249). Dirbtinis konservantas.
  • Natrio nitritas (E250). Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Pavojinga grandininė seka: nitratas, nitritas, nitrozaminai.
  • Natrio nitratas (E251). Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Pavojinga grandininė seka: nitratas, nitritas, nitrozaminai.
  • Kalio nitritas (E249). Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Pavojinga grandininė seka: nitratas, nitritas, nitrozaminai.
  • Kalio nitratas (E252). Dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Pavojinga grandininė seka: nitratas, nitritas, nitrozaminai.
  • Propiono rūgštis (E280). Dirbtinis konservantas, natūraliai aptinkamas sūriams bręstant. Naudojamas: Neleidžia susidaryti pelėsiams ant duonos, sausainių ir fasuotų kepinių.
  • Natrio propionatas (E281). Dirbtinis konservantas.
  • Kalcio propionatas (E282). Dirbtinis konservantas.
  • Kalio benzoatas (E212). Dirbtinis konservantas. Susintetinti benzoinės rūgšties kalio junginiai, truputį apmarinantys liežuvį.
  • Benzoatai (E210-E219). Dirbtiniai konservantai.
  • TBHQ (E319). Dirbtinis konservantas.

Kiti pavojingi antioksidantai ir konservantai:

  • Benzoinė rūgštis (E210). Natūralus junginys. Didelės jo koncentracijos susikaupia spanguolėse.
  • Natrio benzoatas (E211). Benzoinės rūgšties natrio junginys.
  • Dimetilpolisiloksanas (E900). Dirbtinis konservantas. Ženklinti nebūtina.
  • Citrinų rūgštis (E330). Gali būti genetiškai modifikuotas.

Svarbu pažymėti, kad daugelis pavojingų maisto priedų gali sukelti alergines reakcijas, astmos priepuolius, migreną, hiperaktyvumą ir kitus sveikatos sutrikimus. Todėl būtina atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir vengti produktų, kurių sudėtyje yra šių priedų, ypač jei jie skirti vaikams.

Cukrus: saldus priešas ar būtinas energijos šaltinis?

Diskusijose apie sveikatai palankią mitybą cukrus dažnai smerkiamas. Tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad cukrus, kaip ir kiti angliavandeniai, organizme skaidomas iki gliukozės, kuri yra greičiausias ir efektyviausias energijos šaltinis. Tiesa, stebėti suvartojamo cukraus kiekį, kad būtų išvengta jo žalos, būtina.

Paprastai cukrumi vadiname viską, kas saldu. Maisto produktuose gali būti pridėtinių cukrų, dažniausiai sudarytų iš vienos angliavandenių molekulės (gliukozė arba fruktozė). Pieno produktuose yra laktozės - cukraus, sudaryto iš disacharidų (dviejų angliavandenių molekulių). Stalo cukrus - maisto produktas, kurio sudėtyje yra 100 proc. angliavandenių. Tai iš dviejų molekulių, gliukozės ir fruktozės, sudaryta lengva įsisavinama maistinė medžiaga.

Svarbu žinoti skirtumą tarp natūralaus ir pridėtinio cukraus. Natūralus cukrus randamas vaisiuose (fruktozė) ir piene (laktozė). Šie produktai be natūralaus cukraus dar suteikia žmogaus organizmui ir kitų labai reikalingų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, skaidulų, vitaminų ir mineralų. Pridėtinis cukrus maisto produkte atsiranda dėl žmogaus veiklos, kai gaminamas maistas. Technologinių procesų metu cukraus pridedama ir dėl kitų priežasčių, ne tik norint išgauti saldų skonį.

Žmogaus organizmas reikiamą gliukozės kiekį puikiausiai gauna su kompleksiniais angliavandeniais, kuriais turtingi viso grūdo kruopų gaminiai, daržovės. Lengvai įsisavinamų angliavandenių turintis maistas, toks kaip vaisiai ar pienas, taip pat žmogui naudingi. Saldus skonis - malonumą suteikiantis pojūtis. Tačiau perteklinis cukraus kiekis malonumo jau nebesuteiks, mat angliavandenių perteklius organizme kaupiasi riebalinio audinio pavidalu. Stebimos aiškios sąsajos tarp nutukimo, dantų karieso vystymosi bei gausaus saldumynų vartojimo.

Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas

Patartina, kad cukraus nebūtų racione daugiau nei 5 proc. paros energijos vertės. Tai yra apie 3-6 arbatiniai šaukšteliai cukraus per dieną.

Pridedamo cukraus viršutinė normos riba skaičiuojama apie 5 proc. paros kalorijų normos, tai yra 15-25 gramai arba 3-6 arbatiniai šaukšteliai per dieną, įskaitant visus su maistu gaunamus pridėtinio cukraus kiekius. Renkantis produktus reikėtų ieškoti tų, kuriuose šimte gramų randama ne daugiau nei 5 gramai cukraus. Suaugę ir vaikai turėtų sekti ta pačia rekomenduojama suvartoti cukraus norma. Ta pati dienos kalorijų normos taisyklė pasirenkant pridedamo cukraus kiekį galioja ir fiziškai aktyviems žmonėms.

Cukrus slopina apetitą, tačiau nesuteikia ilgalaikio sotumo jausmo. Todėl valgant daug saldumynų greitai pasisotinama ir greitai praalkstama. Pastebėta, kad saldumynų mėgėjų racionas skurdus maistinių medžiagų atžvilgiu, mat nesuvalgomas kitas, sveikatai palankus maistas. Pastebima, jog daug cukraus vartojančio žmogaus racione dažniausiai yra per mažas vitaminų, antioksidantų, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis. Tad ne vien paties cukraus perteklius, bet visų naudingų medžiagų trūkumas yra nepalankus sveikatai ir ilgainiui gali padaryti žalos organizmui.

Norint išsirinkti aukštos kokybės cukrų, reikia nepatingėti ir užmesti akį į jo sudedamųjų dalių sąrašą - jis turėtų būti sudarytas iš vieno žodžio: „cukrus“. Venkite tokio produkto, kuriame yra priedų ir konservantų. Cukrų reikėtų laikyti sandarioje pakuotėje, kad nesugertų drėgmės ir nesuliptų į gumulėlius. Šio produkto normaliam išlaikymui būtina vėsi, sausa vieta, kuri būtų apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių. Žinoma, vis patikrinkite ir galiojimo laiką arba tinkamumo vartoti datą, kad įsitikintumėte, jog cukrus vis dar šviežias.

Prieskoniai: ne tik skoniui, bet ir sveikatai

Prieskoniai ne tik suteikia maistui spalvą ir skonį, bet ir yra maistingi, tūkstančius metų buvo neatsiejama žmonių mitybos dalis. Daugelis prieskonių turi antioksidacinių, priešuždegiminių ir antimikrobinių savybių.

Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos

Ciberžolė: prieskonis su gydomosiomis savybėmis

Ciberžolė daugeliui asocijuojasi su egzotika ir šiltaisiais kraštais, tačiau jau ne vienus metus ji yra atradusi savo vietą ir Lietuvoje, yra mėgstama ne tik sveiko maisto entuziastų, bet ir maisto pramonės gamintojų.

Ciberžolės yra imbierinių šeimos augalas, natūraliai augantis Pietų Azijos tropinėse srityse. Maistui naudojama jų šaknis, dažniausiai - susmulkinta į miltelius. Maltos ciberžolių šaknys vadinamos tiesiog ciberžole. Kadangi pagrindinė sudedamoji jų dalis kurkuminas išsiskiria ypač ryškia geltona spalva, nuo neatmenamų laikų šie augalai buvo naudojami ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip audinių dažiklis.

Ciberžolių nauda sveikatai žinoma jau daug metų. Labiausiai - dėl jų sudėtyje esančio kurkumino, kuris yra itin stiprus antioksidantas. Ciberžolės teigiamai veikia virškinimo sistemą, laikomos natūraliais antibiotikais, netgi manoma, kad gali užkirsti kelią tokioms šio laikmečio ligoms kaip vėžys, senatvinė dimensija ir kt. Ciberžolės veiksmingai šalina iš kūno toksinus, grybelį, stiprina imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą, turi antibakterinių savybių, todėl padeda kovoti ir su virškinimo sistemos infekcijomis. Tiesa, vartojant ciberžoles dideliais kiekiais, tos pačios medžiagos, kurios palaiko virškinimo sistemą, gali ją ir sudirginti.

Jei norime, kad ciberžolė būtų ne tik vaistas, bet ir maistas, siūlyčiau ją naudoti tik termiškai apdorotą. Šis prieskonis labai populiarus ir dėl to, kad suteikia maistui ryškią, geltoną, apetitą žadinančią spalvą, visi patiekalai su ciberžole atrodo tarsi švytinti saulė. Itin skaniai ja pagardinti atrodo ryžių patiekalai, bet ir kitur šis prieskonis puikiai tinka: varškės apkepai atrodo kaip naminių kiaušinių pridėti, o viso grūdo blynai tampa ne tamsūs, o geltoni. Kadangi ciberžolė sunkiau tirpsta vandenyje, geriausia, jei įmanoma, jos įberti, tarkim, kepinant daržoves. Jei gaminate plovą, šį prieskonį dėkite iškart, kai apkepinate svogūnus. Taip pat - ir į sriubas, troškinius. Jei gaminate maltinukus su daržovėmis, ir šias apkepinate prieš sumaišydami su mėsa, ciberžolės berkite į kepinamas daržoves. Beje, ar žinojote, kad visų mėgstamas karis yra prieskonių mišinys, kurio pagrindą sudaro būtent ciberžolė?

Dažniausiai kaip prieskonis yra naudojami ciberžolių šaknų milteliai. Maistui gardinti galima naudoti ir šviežias ekologiškas ciberžolių šaknis. Jų taip pat galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose. Jos yra imbierų formos, bet yra mažiau aitraus skonio.

Kurkuminoidai JAV buvo pripažinti kaip saugios ir toleruojamos medžiagos jas vartojant net nuo 4 iki 8 mg per parą (Hewlings et al., 2017). Atlikta daugybė tyrimų, siekiant ištirti kurkumino (pagrindinė ciberžolių sudedamoji dalis) prevencines savybes sergant neurologinėmis, žarnyno uždegiminėmis, širdies ir kraujagyslių, autoimuninėmis ligomis, medžiagų apykaitos sutrikimais bei kelių rūšių vėžiniais susirgimais (žr. 1 pav.). Tarp daugelio šiandien ištirtų natūralių priemonių kurkuminas išsiskiria savo ypatingomis vaistinėmis savybėmis (Prasad et al., 2014). Tai yra junginys, kuris turi antibakterinį, priešuždegiminį, antimikrobinį ir priešvėžinį poveikį (1 pav.) (Kunnumakkara et al., 2017).

Kurkuminas gali pašalinti sunkiuosius metalus iš organizmo, surišti potencialiai toksiškus metalus, geba selektyviai transportuoti metalą į ląstelės branduolį, padeda jam surišti DNR, taip slopindamas vėžinių ląstelių dauginimąsi (Zhang et al., 2010). Keli tyrimai parodė priešvėžinį ciberžolių poveikį kiaušidžių (Saydmohammed et al., 2010), gimdos (Kondo et al., 2013) ir gimdos kaklelio vėžio atvejais (Dang et al., 2015). Kurkuminu gydytos dvi prostatos vėžio ląstelių linijos (Du145 ir 22RV1). Rezultatai buvo in vitro proliferacijos ir invazijos slopinimas bei ląstelių ciklo sustabdymas (Dang et al., 2015).

Ciberžolės dėl jų priešuždegiminių ir antioksidacinių ypatybių gali būti naudojamos neurodegeneracinių ligų (Alzheimerio, Parkinsono ir kt.) prevencijai. (Karlstetter et al., 2011). Pastebėta, kad terapija kurkuminu pagerino depresija sergančių pacientų nuotaiką. Kurkumino poveikis buvo išbandytas pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis: ūminiu koronariniu sindromu, ūminiu miokardo infarktu ir dislipidemija. Kurkuminas slopina oksidacinį stresą, apoptozinį uždegimą ir turi kardioprotekcinį poveikį. Kurkuminas gali būti naudingas lipoproteinų metabolizmui, nes jis dalyvauja mažo tankio cholesterolio ir trigliceridų kiekio mažėjimo procesuose, taip pat prisideda prie didelio tankio lipoproteinų padidėjimo (Ganjali et al., 2017).

Diabetas ir nutukimas yra labiausiai paplitusios medžiagų apykaitos sutrikimų ligos, susijusios su dideliu kalorijų kiekiu ir (arba) prastos kokybės mityba ir sėsliu gyvenimo būdu. Kurkuminas vaidina svarbų vaidmenį gydant diabetą. Nustatyta, kad kurkuminas sumažina atsparumą insulinui bei lėtina hiperlipidemijos procesus. Žinoma, kad kurkuminas turi priešuždegiminį poveikį sergant osteoartritu, kai slopinami svarbūs uždegimo reguliatoriai, tokie kaip TNF-α, IL-1β, IL-6, MCP-1, prostaglandinas E2, ciklooksigenazė-II, baltymo aktyvatorius-1 ir kiti (Han et al., 2015). Kurkumino vartojimas naudingas gydant sisteminę raudonąją vilkligę (uždegiminė ir lėtinė autoimuninė liga).

Keletas tyrimų parodė, kad kurkuminas yra prastai absorbuojamas, greitai metabolizuojamas ir greitai išsiskiria; todėl jis turi ribotą sisteminį biologinį prieinamumą (Vareed et al., 2008). Taip yra todėl, kad kurkuminas blogai tirpsta vandenyje ir yra jautrus skilimui, ypač šarminėmis sąlygomis (Zhang et al., 2012). Tik maža dalis kurkumino absorbuojama žarnyne. Kepenys yra pagrindinis organas, atsakingas už kurkumino metabolizmą; sugertas kurkuminas greitai metabolizuojamas kepenyse ir plazmoje. Tam, kad būtų sustiprintas geresnis kurkumino įsisavinimas, naudojami adjuvantai, nanodalelės, liposomos, micelės ir fosfolipidų kompleksai.

tags: #prieskoniai #vaiku #mityboje #nauda #ir #žala

Populiarūs įrašai: