Prieskoniai aliejuje šaldyti receptai: išsaugokite vasaros skonius žiemai
Šiandien noriu pasidalinti įžvalgomis apie prieskonių ruošimą žiemai, įvairius konservavimo būdus ir netikėtus produktus, kuriuos galima užšaldyti. Nuo tradicinių metodų, tokių kaip džiovinimas ir marinavimas, iki šiuolaikinių, pavyzdžiui, šaldymo aliejuje, atrasime būdus, kaip išsaugoti vasaros skonius ir aromatą ilgam.
Grybų ruošimas žiemai: būdai ir patarimai
Kada pradėti?
Grybus ruošti žiemai reikia tada, kai jie dygsta. Ankstyvą pavasarį ruošiami bobausiai ir briedžiukai, vasarą - voveraitės ir kiti vasariniai grybai, o pagrindinis paruošimas vyksta rudenį. Net žiemą galima rinkti ir džiovinti gydomuosius grybus, augančius ant medžių.
Konservavimo būdai: marinavimas, džiovinimas, šaldymas ir kita
Grybus galima konservuoti įvairiais būdais: sūdyti, marinuoti, rauginti, džiovinti, šaldyti, užpilti aliejumi, sviestu arba net alkoholiu. Kiekvienas grybas turi skirtingą skonį ir tekstūrą, todėl reikia parinkti jam labiausiai tinkantį būdą. Svarbu pasiruošti tiek ir tokių atsargų, kurias galėtumėte suvalgyti per 1-2 metus.
Marinavimas: skonių įvairovė
Marinavimui tinka visi grybai. Jei mėgstate traškius grybus, rinkitės ūmėdes, kelmučius, voveraites, grūzdus, kalpokus. Jei mėgstate slidžią tekstūrą, rinkitės kazlėkus, baravykus, lepšius, šilbaravykius. Galima viską sumaišyti, kad vienoje vietoje būtų įvairių skonių bei tekstūrų.
Skaniausias marinavimo būdas priklauso nuo skonio. Vienas iš įdomesnių variantų - grybai marinuoti su egzotiškais rytietiškais prieskoniais saldžiarūgščiame marinate su imbieru, žvaigždanyžiumi, gvazdikėliais ir čili pipirais.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Marinuotus grybus rekomenduojama suvalgyti per metus.
Rauginimas ir sūdymas: tradiciniai metodai
Rauginimui ir sūdymui tinka visi grybai. Svarbiausia žinoti druskos kiekius, nes grybai baltymingas ir vandeningas produktas, todėl jiems reikia daugiau druskos nei agurkams ar kopūstams.
Rauginant ir sūdant, nuvalytus grybus sluoksniuojame su druska, prieskoniais (česnakais, pipirais, lauro lapais, gvazdikėliais, kmynų ar krapų sėklomis) ir taninų turinčiais priedais: ąžuolų, juodųjų serbentų, vyšnių, gervuogių, aviečių, vynuogių, krienų lapais ir šaknimis.
Raugiant grybus, kilogramui grybų imama 35-50 g druskos, o sūdant berkite kuo daugiau druskos, vis tiek juos teks išmirkyti prieš gaminant. Rauginant rauginį užkonservuoja pienarūgštės bakterijos, o sūdant - druska.
Skaniausias būdas - raugintos rudmėsės. Vėlų rudenį, kai paros temperatūra nusistovi apie 10 laipsnių, rudmėsės nuvalomos, bet neplaunamos. Į rauginimo indą berkite sluoksnį druskos, prieskonių, dėkite vieną sluoksnį rudmėsių kepurėlių, vėl berkite druską, prieskonius, lapus. Viską susluoksniuokite, paskutinis sluoksnis turi būti druskos ir lapų. Po dienos pamatysite, kaip visas rauginys atsidūrė po juodomis grybų sultimis. Po 2 savaičių ar mėnesio bus galima ragauti ryškiai oranžinius grybus.
Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas
Džiovinimas: aromato koncentracija
Džiovinimui tinka visi grybai. Bobausius, turinčius daug nuodingų medžiagų, reikia džiovinti 2 mėnesius. Džiovinti baravykai turi labai daug skonio, net daugiau nei švieži. Kai kurie džiovinami pajuoduoja, bet ir tamsūs gali būti labai gražūs.
Grybus įprasta džiovinti elektrinėje džiovyklėje, bet kokybiškai išdžiovintas grybas yra kuo mažiau pjaustytas. Taip džiovinti galima virš malkinės krosnies, virš viryklės, orkaitėje, arba net pirtyje. Vasarą reikia pasinaudoti saulės energija ir džiovinti saulėje, taip grybai prikaupia daugiau vitamino D.
Džiovinti produktai yra beveik amžini, juos ilgai galima laikyti ir saugu valgyti. Tik reikia kartas nuo karto patikrinti ar nesudrėko, nepradėjo pelyti, ar neįsiveisė maistinės kandys.
Šaldymas: greitas ir patogus būdas
Visus grybus galima šaldyti, bet prieš šaldant geriausia apvirti, kad užimtų mažiau vietos ir neapkarstų. Grybus trumpai apverdame pasūdytame vandenyje, nuvarviname skystį, atvėsiname, sudedame į šaldymo indus ir šaldome. Suvalgyti tokius grybus reikėtų per pusmetį.
Konservavimas aliejuje: itališkas akcentas
Italai mėgsta grybus, ypač mažus baravykus, konservuoti aliejuje. Iš pradžių grybai išverdami acto marinate, kad neatsirastų botulizmo bakterija, tada apdžiovinami per naktį ar kiek ilgiau, į stiklainį dedama citrinos žievelė, čiobrelio ar kitų žolelių šakelės, grybai ir viskas užpilama aliejumi. Tokį konservą galima laikyti kambario temperatūroje per žiemą.
Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos
Kiti būdai: alus, trauktinė, likeris ir cukatai
Jei verdate alų, į jį galima dėti įvairių grybų, augančių ant medžių, kurie suteiks alui specifinį skonį ir apsaugos nuo sugedimo. Galima tuos pačius grybus užpilti stipriu alkoholiu ir gausite trauktinę, biterį. Juo galima gardinti padažus, kokteilius, net desertus. Iš voveraičių galima pagaminti likerį arba cukatus.
Netikėti produktai, kuriuos galima užšaldyti
Avokadai: kreminė tekstūra
Galima užšaldyti sutrintą avokadą, įpylus citrinos sulčių, kad neprarastų spalvos. Supakuokite į oro nepraleidžiančią pakuotę ir laikykite šaldiklyje.
Bananai: ledų alternatyva
Supjaustykite bananus ir palaikykite bent porai valandų šaldiklyje. Po to įdėkite bananus į plakiklį ir patrinkite iki tirštos minkštos masės. Norite kietesnės konsistencijos ledų? Tuomet trumpam įdėkite išplaktus bananus į šaldymo kamerą.
Grietinėlė: riebumo išsaugojimas
40 ar net daugiau procentų riebumo grietinėlę taip pat galima užšaldyti. Iš pradžių pakaitinkite ją 15 minučių iki 80 laipsnių temperatūros, tada greitai atvėsinkite ir įdėkite į nepraleidžiančią oro pakuotę. Taip paruoštą grietinėlę galima laikyti daugiau nei du mėnesius. Vėliau pridėkite 0,75 dl cukraus litrui.
Kiaušiniai: be lukšto
Tik niekada nešaldykite jų lukštuose. Kiaušinius įmuškite į dubenį, suplakite ir tik tada sušaldykite. Geriausia šaldytus kiaušinius suvartoti per metus.
Česnakai: visada po ranka
Česnakai ypač tinkami šaldyti. Jūs galite šaldyti visą česnakų kekę, arba jau sutrėkštus ar supjaustytus česnakus. Bet jie visada turi būti įdėti į orui nepralaidžią pakuotę. Taip pat galima šaldyti į alyvuogių aliejų įpjaustytą česnaką.
Pienas: kepimui ir virimui
Jeigu pieno neplanuojate išgerti ir bijote, kad jis sugiš, tiesiog užšaldykite jį. Šaldytą pieną galėsite naudoti kepimui ar virimui. Ypač gerai užšaldyti pieną, kai galiojimo laikas jau yra besibaigiantis.
Ryžiai ir kiti grūdai: patogumas kasdien
Išvirkite didžiulį dubenį ryžių ar įvairių grūdų, o vėliau sušaldykite juos mažomis porcijomis, kad galėtumėte panaudoti, kada prireiks. Galite juos arba išimti iš pakuotės rytais ir atšildyti šaldytuve pietums, arba įdėti į mikrobangų krosnelę arba puodą su šiek tiek skysčio.
Makaronai: laiko taupymas
Jeigu išsivirėte per daug makaronų, galite juos tiesiog užšaldyti. Tiesiog išimkite makaronų perteklių iš puodo iki jiems visiškai išverdant, leiskite jiems atvėsti, o tada užšaldykite. Neišvirkite makaronų, kuriuos šaldysite, visiškai. Antraip jie pervirs, kuomet sumanysite juos vėl įdėti į puodą ir atšildyti.
Kepinių tešla: atsarga ateičiai
Pagaminote daugiau tešlos, nei norėjote? O gal nebeturite laiko ir noro panaudoti visą tešlą kepiniams? Tuomet geriausia tešlą užšaldyti. Padalinkite ją mažomis porcijomis, tada užšaldykite šiuos gabaliukus nepraleidžiančioje oro pakuotėje.
Prieskoninės žolelės: aromatas visus metus
Prieskoninės žolelės išsaugos savo skonį net ir užšaldytos, tad galėsite jas naudoti gamindami valgį. Tiesiog nuplaukite, išdžiovinkite jas ir sudėkite į oro nepraleidžiančią pakuotę. Jūs netgi galite pagaminti sviestą su supjaustytais prieskoniais.
Prieskoninių žolelių šaldymas: išsaugokite vasaros aromatą
Dauguma surauksite nosį, galvodami, kad žiemą jau geriau nusipirkti žolelių vazonėlį iš prekybos centro, kad ir koks jis pusiau gyvas būtų, nei išsitraukti iš šaldiklio tą beformę žolelių masę, kuri neverta net sriubos. Iki šiol ir mano bandymai užšaldyti žoleles patirdavo fiasko. Iki tol, kol sužinojau, kad šaldymo kameroje namų sąlygomis šaldomos žolelės tiesiog peršąla ir praranda tiek savo maistingąsias savybes, tiek ir skonį. Kad taip neatsitiktų, jas rekomenduojama tiesiogine to žodžio prasme užrakinti šaldytuose itin tyro (Virgen Extra) aliejaus kubeliuose. Būtent šis aliejus yra puikiausias konservuoto maisto kompanionas. Žolelės, panardintos aliejuje, neperšąla ir išlaiko savo kvapą skonį ir spalvą. Tiek žolelių, tiek ir Virgen Extra alyvuogių aliejaus užšaldymas nekeičia jų maistinių savybių. Dažniausiai aliejus pradeda tirštėti nuo +4 ºC, o pasiekus 0 ºC jame atsiranda gabalėliai, kurie ilgainiui sustingsta į vientisą masę. Tai visiškai natūralus procesas, kuriame nėra jokios rizikos. Užšaldymas neturi įtakos aliejaus sudėčiai, o jo nepakeičiamosios riebalų rūgštys ir antioksidantai išlieka puikios būklės. Lygiai taip pat ir žolelės - panardintos aliejuje jos neperšąla ir išlaiko savo kvapą skonį ir spalvą. Šie šaldyti žolelių ir aliejaus kubeliai puikiai tiks ruošiant skystos ar kreminės tekstūros patiekalus: daržovių ir mėsos troškinius, garnyrus, košes (bulvių košes), tyreles, sriubas. O ryte išėmus tokį kubelį iš šaldiklio jis puikiai pakeis sviestą ant duonos riekės. Į beveik pagamintą patiekalą įmestas aliejaus ir žolelių kubelis skoniais ir kvapais jūsų patiekalą praturtins dvigubai. Net didieji Ispanijos virtuvės meistrai užbaigdami savo patiekalus, kvapui ir skoniu stabilizuoti, užfiksuoti ir sustiprinti, niekad negaili kokybiškos itin tyro alyvuogių aliejaus čiurkšlės.
Receptas: Prieskoninių žolelių kubeliai
Ingredientai
- Prieskoninių žolelių pagal skonį: rozmarinas, čiobreliai, raudonėlis, pipirmėtė, šalavijas, pankolio lapeliai
- Kokybiško itin tyro (Virgen Extra) alyvuogių aliejaus
- Šaldymo formos
- Maistinės plėvelės
- Šaldymo maišelio
Gaminimas
- Žoleles susmulkiname žirklėmis arba paliekame nesmulkintas - pagal jūsų skonį. Sudedame jas į formą, užpildydami jomis du trečdalius. Likusią dalį užpilame alyvuogių aliejumi.
- Uždengiame formą dangteliu ar maistine plėvele ir laikome šaldiklyje, kol sustings.
- Po kelių dienų užšalusius kubelius ištraukiame iš šaldiklio, trumpai luktelime, kol bus galima juos lengvai išimti iš formos. Išimame atsargiai ir greitai, stengiamės kuo mažiau liesti pirštais, kad aliejus neištirptų.
- Sudedame kubelius į šaldymo maišelius ir atgal į šaldiklį.
Rekomendacijos ir variacijos
- Šiam šaldymo metodui geriausiai tinka žolelės su storesniais lapais. Pavyzdžiui, rozmarinas, šalavijas, čiobrelis ir raudonėlis. Baziliką, mėtas, ramunėles ir kiaulpienes visgi rekomenduojama naudoti šviežias.
- Prieš užpilant žoleles į aliejų galite įmaišyti mėgstamų prieskonių ir net druskos. Taip gausite žolelių-prieskonių-aliejaus mišinį, kurį galėsite praktiškai ir kūrybiškai naudoti savo patiekaluose.
- Kad žinotumėte tiksliai, kiek reikės aliejaus jūsų ledukų formoms užpildyti, pamatuokite jas pirma vandeniu. Formos atrodo vizualiai mažesnės, nei yra iš tiesų!
- Nepamirškite pažymėti ant kiekvieno maišelio kubelio pagaminimo datos ir sudėties.
- Atšildžius kubelį, jį suvartokite tą pačią dieną.
Kiti prieskoninių žolelių konservavimo būdai
Jei nutarėte suvartoti šviežias, yra keli būdai bent mažumėlę pailginti jų galiojimo laiką. Pirmasis: pamerkti žoleles į vandenį ir pastatyti į šaldytuvą. Jei maždaug kas dvi dienas keisite vandenį ir truputį pakirpsite kotukus, greičiausiai jūsų prieskoniniai augalai žaliuos gana ilgai. Antrasis būdas: sudrėkinkite žoleles, sudėkite į plastikinę ar stiklinę dėžutę ir sandariai uždenkite. Jei per dieną dvi nesuvartosite, vėl jas sudrėkinkite. Na, o jei norite patiekalus žolelėmis gardinti ir žiemą, teks rimčiau padirbėti. Kiekviena šeimininkė, ko gero, turi savo mėgstamų ruošimo būdų. Bet kad ir kaip būtų, ruošiant žolelių, kaip ir kitų gamtos gėrybių, atsargas dviračio iš naujo neišrasi. Joms galioja tie patys dėsniai: dažniausiai prieskoniniai augalai žiemai džiovinami arba šaldomi. Retkarčiais sūdomi ar konservuojami.
Džiovinimas: aromato išsaugojimas
Džiovinti galima daugelį prieskoninių žolelių, tačiau bene geriausiai sudžiovinti skonį bei kvapą išlaiko ar netgi dar geriau atskleidžia raudonėliai, mairūnai, mėtos, šalavijai, rozmarinai, čiobreliai. Pasak žinovų, prieskoniams skirtus čiobrelius geriausiai skinti prieš žydėjimą, nes tada lapeliai būna sukaupę daugiausia eterinių aliejų, t. y. aromatingiausi. Raudonėlių lapeliais gardinamas maistas, tad juos ir vertėtų džiovinti, bet neprašausite sudžiovinusi ir drauge su žiedais. Pastarieji vartojami ir kaip vaistažolė - tinka nuo galvos skausmo, nemigos, dantenų ligų ir kt. Jei ketinate susidžiovinti rozmarinų, geriausiai tam tinka jaunos šakelės. Jei nuskabius ir sudžiovinus lapelius liks kieti, netrumpi koteliai, jų neišmeskite. Galėsite panaudoti kaip iešmelius kepdama orkaitėje mėsą ar daržoves.
Džiovinti skirtas žoleles rinkite tik sausu oru ir tik tada, kai nuo jų būna visiškai nudžiūvusi rasa. Jei žiemai ketinate ruošti skirtingų žolelių, džiovinkite jas atskirai, kad nesusimaišytų aromatai. Džiovinti tinka ant tinklinio (ar lininio) audinio, sviestinio popieriaus. Tačiau geriausiai surišus į ryšulėlius ir pakabinus žemyn lapeliais. Žinovų teigimu, taip lapeliuose išlieka daugiausia aromatų. Prieskoniniai augalai kaip ir vaistažolės turėtų būti džiovinami sausoje, šiltoje (30-35 laipsnių), gerai vėdinamoje ir nuo saulės spindulių apsaugotoje patalpoje.
Natūraliai džiovinti prieskoniai yra patys geriausi, bet jei gyvenate vidury miesto, bute, rasti džiovinimui tinkamą vietą gana keblu. Tačiau ir tokiu atveju galima rasti išeitį. Prieskoninius augalus galima išdžiovinti ir orkaitėje. Žinovai pataria džiovinti ne didesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje (jei mėginsite džiovinti aukštesnėje, prieskoniai ne išdžius, o iškeps), palikus praviras orkaitės dureles.
Žinoma, ne mažiau svarbu prieskonines žoleles ne tik gerai išdžiovinti, bet ir tinkamai laikyti. Išdžiūvusias jas sudėkite į švarias, sausas ir sandarias dėžutes arba drobinius maišelius. Geriausiai laikyti taip, kaip išdžiovinote: nesmulkinkite ir netrinkite į miltus, nes tada greitai išgaruos eteriniai aliejai ir žolelės taps bevertės.
Bazilikus, gelsves, krapus, petražoles taip pat galima džiovinti, bet klausimas, ar verta. Išdžiūvę jie praranda daug aromato. Taigi specialistai šiuos prieskoninius augalus siūlo verčiau užšaldyti.
Šaldymas: paprastas ir greitas būdas
Šaldyti galima įvairiai. Bene populiariausias būdas - susmulkintus augalus suberti į indelį ir sandariai uždengus pastatyti į šaldiklį. Bet galima ir kitaip: pavyzdžiui, susmulkinti, užpilti vandeniu ir užšaldyti ledukų formelėse. Tai gana patogus būdas - prireikus tik išimate iš šaldiklio reikiamą kiekį prieskoninių ledukų kubelių ir įmetate į sriubą, padažą ar troškinį. Dar vienas taip pat patogus būdas - prieskoninius augalus sutrinti smulkintuvu ir sumaišyti su šlakeliu aliejaus.
Sūdymas: senovinis metodas
Kai kuriuos prieskoninius augalus galima ir sūdyti, jie puikiai išlaiko savybes. Ruošti šiuo būdu bene tinkamiausia krapus bei petražoles. Sūdant reikėtų išlaikyti maždaug tokį prieskonių ir druskos santykį: 500 g prieskoninių žalumynų, 100 g druskos. Prieskoninius augalus nuplaukite, gerai nusausinkite. Žalius lapelius nuskinkite nuo stiebelių. Į paruoštą (išplautą soda ir gerai išdžiovintą) stiklainį sluoksniais dėkite žalumynus, pabarstykite druska ir gerai suspauskite. Paskutinis sluoksnis turėtų būti druskos. Tik neprikraukite stiklainio iki pat viršaus - turėtų likti kelių centimetrų tarpas. Taip susluoksniuotus stiklainius uždenkite dangteliais ir laikykite šaldytuve.
Provanso žolelių mišinys: aromatas iš Prancūzijos
Tikriausiai kiekviena šiuolaikiška šeimininkė savo prieskonių lentynėlėje turi dėžutę su vadinamuoju Provanso žolelių mišiniu arba bent jau ketina jo įsigyti. Kad neatsiliktume nuo mados, ir mes išmėginkime Provanso žolelių mišinio. Ir dar ypatingesnio - gaminto savo rankomis. Tik… nedidelė problema: kai pradėjome aiškintis šių žolelių receptą, paaiškėjo, kad tikslaus vienintelio net nėra. Variacijų begalė. Pasirausus dar giliau, paaiškėjo, kad šis pavadinimas tėra labiau simbolinis, nes tikros provansietės močiutės apie tokį mišinį nelabai ir girdėjusios. Visgi pernelyg nesivaikydamos autentiškumo, pamėginkime paruošti vieną iš Provanso žolelių mišinių variantų. Prieskonių žinovai nurodo, esą Provanso žolelių mišinį būtinai turėtų sudaryti šie prieskoniai: dašiai, čiobreliai, pankoliai, raudonėliai. Paprastai į vadinamąjį Provanso žolelių mišinį dar tradiciškai dedama laurų lapelių, rozmarinų, daržinių builių, mėtų, peletrūnų, mairūnų, bazilikų. Ir dar levandų. Nagi padarykite savo prieskonių kraitelėje reviziją. Jei neturite visų išvardytų žolelių, ne bėda. Likusiųjų galima nusipirkti ekologiškų prekių parduotuvėse. Bus puiki proga su jomis susipažinti, kiekvienos paragauti, įvertinti skonį. Taigi Provanso žolelių mišinio variantas.
Aromatinis aliejus: skonis ir grožis viename
Iš prieskoninių augalų galite pasigaminti puikių aromatinių aliejų, kurie yra ne tik puikus pagardas salotoms. Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad iš prieskoninių žolelių gaminami tikri aliejai. Jie nepaprastai naudingi organizmui, bet namų sąlygomis toks darbas beveik neįmanomas. Kad išgautum litrą žolelių aliejaus, reikia nuo keliasdešimties iki kelių šimtų kilogramų augalų. Įsivaizduokite, kiek jų reikėtų užauginti! Su keliais kerais čia neišsiversi…
Pirmiausia susiraskite gražų dekoratyvų butelį ar stiklinį ąsotėlį. Tik svarbu, jog tara būtų tokio dydžio, kad į ją sumestos žalumynų šakelės būtų visiškai apsemtos. Aromatiniam aliejui tiks pačios įvairiausios žolelės: bazilikai, rozmarinai, raudonėliai, krapai, vaiskiai mėlyni agurklių žiedeliai ir kt. Geriausiai rinktis tyrą alyvuogių aliejų. Žoleles taip pat gerai nuplaukite ir palaukite, kad visiškai nudžiūtų. Tada jas susmulkinkite ir sukiškite į butelį. Dėl grožio galite įdėti ir vieną nesmulkintą žolelę. Paprasto aliejaus butelis taps puošmena. Galite įdėti ir nebūtinai tos pačios rūšies šakelę (pavyzdžiui, su krapais ar raudonėliais kuo puikiausiai derės agurklės žiedelis). Tiesa, į aliejų mesti nebūtina žalias žoleles. Nepadauginkite prieskonių. Litrui aliejaus reikia daugių daugiausia saujos žolelių. Su žolelėmis į aliejų galite dėti ir kitokių pagardų: garstyčių grūdelių, cinamono lazdelių, česnako skiltelių apelsinų ar citrinų žievelių. Tuos pagardus, kurie gausiai išskiria sulčių (česnaką, citrusų žieveles), patartina prieš dedant į aliejų parą laiko pamirkyti acte (actas ištraukia vandenį). Užkimštą aliejaus butelį statykite į vėsią, tamsią vietą ir palikite ramybėje bent dviem savaitėms.
Konkrečių žolelių konservavimo būdai
Bazilikas
- Džiovinimas: Nuskabytus, švarius ir sausus baziliko lapelius galima džiovinti orkaitėje ar specialiame džiovintuve, žemoje 30-40 laipsnių temperatūroje.
- Šaldymas: Šaldyti sveikus lapelius, prieš tai juos atitinkamai paruošus. Nuskabytus lapelius pirmiausia patariama porą sekundžių palaikyti verdančiame vandenyje, tuomet staigiai atšaldyti vandenyje su ledais. Gerai nusausinti ir dėti į šaldiklį, kiekvieną sluoksnį perdengiant kepimo popieriumi. Antrasis būdas - susmulkintą baziliką dėti į ledo formeles ir užpilti aliejumi ar vandeniu. Jei žalumynus kapojate virtuvės kombainu, skysčių galima įpilti smulkinant žoleles. Tinka šaldyti ir su žolelėmis sumaišytą ir į maistinę plėvelę susuktą sviestą.
- Kiti būdai: Pasigaminkite bazilikų pesto, sudėkite jį į sterilų stiklainį ir laikykite šaldytuve.
Rozmarinas
- Džiovinimas: Stori tvirti rozmarino lapeliai net ir džiovinti gerai išlaiko aromatą ir spalvą. Natūralus džiovinimas tamsioje gerai vėdinamoje vietoje, džiovinimas orkaitėje ar džiovintuve, net mikrobangėje - visi būdai tinka.
- Šaldymas: Smulkintus rozmarino lapelius galima šaldyti formelėse su aliejumi, sviestu ar vandeniu. Norint užsišaldyti sveikų šakelių, patariama jas sudėti ant kepimo popieriaus ir pora valandų palaikyti šaldiklyje. Sušalusius žalumynus perdėkite į sandarų maišelį ar plastikinį indelį.
- Kiti būdai: Įdėkite šakelę rozmarino į buteliuką acto ar aliejaus - bus salotoms pašlakstyti, marinatams ar kepamai mėsai patepti. Arba pasigaminkite rozmarinu kvepiančios druskos - susmulkinkite rozmariną ir sumaišykite su kokybiška druska. Dar daugiau aromato tokiai druskai suteiks žiupsnis tarkuotos citrinos žievelės.
Mairūnas
- Džiovinimas: Džiovintas mairūnas puikiai išlaiko aromatą.
- Šaldymas: Prieš šaldant mairūną reikia jį nuskabyti, nuplauti ir labai gerai nusausinti. Tinka šaldyti sandariuose maišeliuose, indeliuose. Smulkintą mairūną su trupučiu vandens galima užšaldyti ir ledo formelėse.
- Kiti būdai: Gerai išdžiovintą mairūną sugrūskite iki miltelių. Turėsite stipraus „nematomo“ aromato patiekalams paskaninti.
Raudonėlis
- Džiovinimas: Net ir išdžiūvęs raudonėlis lieka aromatingas. Jei šias žoleles džiovinsite kaip prieskonius, patogiau naudoti bus nuskabytus jų lapelius.
- Šaldymas: Kaip ir kitas žoleles, tinka šaldyti sveikus raudonėlio lapelius arba susmulkintus, su vandeniu ar aliejumi. Šaldyti tinka tik švarūs, visiškai sausi lapeliai.
- Kiti būdai: Nėra duomenų.
Mėta
- Džiovinimas: Tinkamai išdžiovinti mėtų lapeliai gana gerai išlaiko spalvą ir kvapą.
- Šaldymas: Jei mėgstate vieną kitą mėtos lapelį įmesti į geriamą vandenį ar kokteilį, ledo kubeliuose užšaldykite sveikus lapelius: įdėkite į formelę vieną-du ir užpilkite vandeniu. Jei naudosite mėtas padažams ar marinatams, vandenyje ar aliejuje gali užšaldyti ir kapotas žoleles. Šaldant lapelius paprastai, patariama laikytis tos pačios instrukcijos, kaip ir su kitomis žolelėmis: pirmiausia 2-3 val.
- Kiti būdai: Jei mėgstate mėtomis kvepiančius desertus ar gėrimus, pasigaminkite mėtinio cukraus. Nuskabykite keletą mėtos šakelių ir susmulkinkite lapelius virtuvės kombainu. Užpilkite juos stikline cukraus ir gerai sumaišykite. Laikykite sandariame inde vėsioje tamsioje vietoje.
Kalendra
- Džiovinimas: Kalendra - džiovinimui neskirtas augalas.
- Šaldymas: Tai vienas tinkamiausių būdų išlaikyti kalendros savybes, bet gležnų kalendrų netinka šaldyti taip pat, kaip tvirto rozmarino. Jei kalendrų stiebelius tiesiog sudėsite į maišelį ir įkišite į šaldiklį, rezultatas tiktai nenudžiugins. Šaldant kalendrų šakeles prieš tai jas patariama apvolioti aliejuje.
- Kiti būdai: Skintą kalendrą įmerkite į vandenį, užmaukite plastikiniu maišeliu ir padėkite į šaldytuvą.
#
tags: #prieskoniai #aliejuje #šaldyti #receptai
