Prieskoniai iš Pumpurų ir Žiedų: Gvazdikėliai ir Kitos Natūralios Skonio Bombos

Prieskoniai - tai neatsiejama kulinarijos dalis, suteikianti patiekalams išskirtinį skonį ir aromatą. Nors dažniausiai prieskoniais laikome džiovintas žoleles, šaknis ar sėklas, verta atkreipti dėmesį ir į prieskonius, gaunamus iš augalų pumpurų ir žiedų. Šie prieskoniai ne tik praturtina patiekalus, bet ir pasižymi naudingomis savybėmis. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą įdomiausių prieskonių, gaunamų iš pumpurų ir žiedų, ir aptarsime jų panaudojimo būdus.

Gvazdikėliai: aromatingas prieskonis iš pumpurų

Gvazdikėliai - tai džiovintos gvazdikmedžio (Syzygium aromaticum) pumpurų galvutės, plačiai naudojamos kaip prieskoniai kulinarijoje bei arbatos gamyboje. Nors gvazdikėliai pirmiausia žinomi dėl savo stipraus ir malonaus kvapo bei skonio, jie taip pat turi įvairių sveikatai naudingų savybių.

Kilmė ir istorija

Gvazdikėliai buvo naudojami jau tūkstančius metų, jų kilmė siejama su Malukų salomis Indonezijoje, kurios dažnai vadinamos „Prieskonių salomis”. Kinijoje gvazdikėliai buvo naudojami dar Han dinastijos laikais, o Romos imperijoje šis prieskonis buvo laikomas itin vertingu, dažnai naudojamas kaip dovanos imperatoriams. Viduramžiais gvazdikėliai buvo itin vertinami Europoje ir laikyti prabanga.

Naudojimas arbatoje

Gvazdikėliai puikiai tinka aromatizuoti įvairias arbatas. Dėl savo stipraus skonio jie dažnai naudojami chai arbatose bei įvairiuose žolelių mišiniuose. Be to, gvazdikėliai gali būti naudojami ruošiant šildančias žiemines arbatas, kuriose derinami su cinamonu, imbieru ir apelsinų žievelėmis. Toks derinys ne tik suteikia arbatai gilų ir šiltą skonį, bet ir padeda sušilti šaltuoju metų laiku.

Nauda sveikatai

Gvazdikėliai ne tik pagerina patiekalų ir gėrimų skonį, bet ir turi daugybę sveikatai naudingų savybių:

Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui

Antimikrobinės savybės: Gvazdikėliai turi stiprias antibakterines ir priešgrybelines savybes. Eteriniai aliejai, esantys gvazdikeliuose, gali padėti kovoti su bakterijomis ir grybais, todėl šis prieskonis dažnai naudojamas natūralioje medicinoje.
Skausmo malšinimas: Gvazdikėliai tradiciškai naudojami skausmui malšinti, ypač dantų ir dantenų skausmams. Gvazdikelio aliejus yra vienas iš populiariausių natūralių dantų skausmo malšintojų dėl savo nuskausminamųjų savybių.
Virškinimo sistemos gerinimas: Gvazdikėliai gali padėti gerinti virškinimą ir mažinti pilvo pūtimą. Jie stimuliuoja virškinimo fermentų išsiskyrimą, kas gali padėti palengvinti sunkumą skrandyje po valgio.
Antioksidantų šaltinis: Gvazdikėliai yra turtingi antioksidantais, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais organizme. Antioksidantai yra būtini siekiant apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris gali sukelti ląstelių pažeidimus.
Imuninės sistemos stiprinimas: Gvazdikėliai gali padėti stiprinti imuninę sistemą dėl juose esančių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas C ir eugenolis, kuris skatina imunitetą ir kovą su infekcijomis.

Naudojimas kulinarijoje

Gvazdikėliai plačiai naudojami kulinarijoje ne tik arbatos gamyboje, bet ir ruošiant daugelį patiekalų. Jie gali būti naudojami kaip prieskonis marinatams, padažams, troškiniams bei desertams. Gvazdikėliai dažnai dedami į tradicinius kalėdinius patiekalus bei gėrimus, tokius kaip glintveinas ar karštas vynas.

Be to, gvazdikėliai naudojami konditerijoje - jie pridedami į pyragus, sausainius ir įvairius kitus desertus. Gvazdikėliai puikiai dera su kitais šildančiais prieskoniais, tokiais kaip cinamonas, kardamonas ar muskatas.

Gvazdikelio aliejus

Gvazdikelio aliejus yra itin populiarus dėl savo daugybės gydomųjų savybių. Jis naudojamas ne tik dantų skausmui malšinti, bet ir masažams bei aromaterapijai. Aliejus padeda atpalaiduoti raumenis, gerinti kraujotaką bei sumažinti sąnarių skausmą. Aromaterapijoje gvazdikelio aliejus naudojamas kaip raminamoji priemonė, kuri gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.

Šafranas: brangiausias prieskonis iš žiedų purkų

Kroką pažįstame visi. Tačiau ar žinome, kad tai, ką vadiname šafranu, yra ne kas kita, kaip minėto augalo žiedų purkos. Tikrasis krokas priklauso vilkdalginių šeimai. Tai daugiametis svogūninis augalas. Aukštis - 10-30 cm. 1-5 violetiniai žiedai išmarginti tamsiomis violetinėmis gyslomis. Jų viduryje yra 3 raudonos su oranžiniu atspalviu purkos. Žydi rugsėjo - spalio mėn. Lapeliai siauri, tik kelių milimetrų pločio, ilgi.

Tikrasis krokas mėgsta užuovėją, saulėtą vietą, lengvą, nepiktžolėtą dirvą. Dauginasi svogūnėliais. Šafranas - turtingumo simbolis. Šafranas yra prieskonis, augantis prie Viduržemio jūros. Kiekvienas jo žiedas turi tik 3 purkeles, taigi 25g šafrano išgauti reikia daugiau nei 4000 žiedų. Žiedai renkami rankomis, taigi nenuostabu, kad šafranas yra brangiausias prieskonis pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas

Norint išgauti aromatingą šafrano masę, reikia padėti keletą šafrano gijų ant šaukšto ir kaitinti juos ant ugnies. Gijas susmulkinti specialiame inde ir užpilti keletu šaukštų šilto vandens, pieno arba sriubos. Palikite tai pabūti 5 min.

Legendos

Anot vienos senovės graikų legendos, Krokas buvo nuostabus jaunuolis. Dievas Hermis, jį įsimylėjęs, per kvailą atsitiktinumą nužudė. Kita legenda byloja, jog jaunuolis, vardu Krokas, pamilo nimfą. Įsimylėjėliai niekuomet nesiskirdavo. Tačiau vieną dieną dievams pabodo žiūrėti į laiminguosius.

Istorija

Šafraną galima priskirti prie pačių seniausių prieskonių. Artimuosiuose Rytuose krokas žinomas ir naudojamas labai seniai. 1500 metais pr. m. e. jis paminėtas egiptiečių medicininiuose tekstuose.
260 metais pr. m. e. kinų medicinos knygose buvo rašoma, kad šafranas suteikia energijos, skatina žmogų atskleisti meilės gabumus.
Romėnai šafranu gydė kataraktą. Turtingieji jo berdavo į vandenį, kad nuslopintų nemalonius kvapus. Vienas ekstravagantiškiausių Romos imperatorių maudydavosi šia medžiaga aromatizuotoje vonioje. Net manyta, kad šafranas įveikia nuodus.
Visur, kur kvepia pinigėliais, atsiranda avantiūristų, norinčių greitai ir lengvai pralobti. Taip nutiko ir šiuo atveju. Vietoje šafrano jie pardavinėjo kitas panašios spalvos ir svorio medžiagas. Vokietijoje apgavikai buvo deginami lauže arba uždaromi ligi gyvos galvos rūsyje.
Ispanai - pirmieji europiečiai, tikrąjį kroką pradėję auginti plantacijose. Į Ispaniją jis pateko iš arabų kraštų. Spalio pabaiga. Šafrano rinkimas dar tik prasidėjo. 20 ilgų dienų nuo pat ankstyvo ryto darbininkai rinks violetinį derlių. Vėliau, pradėjus kruopščiai iš žiedų pešioti purkas, dirbančiųjų pirštų spalva iš tamsios violetinės pasikeis į ryškiai geltoną. Vakare purkos bus džiovinamos. Kitą dieną varginantis darbas prasidės iš naujo. Tačiau jis atliekamas tik kartą per metus. La Mancha žmonės mano, jog jiems apsimoka rinkti brangiausią pasaulyje prieskonį. Ši vietovė yra Ispanijos centre. Dėl aukščio, kuriame yra plynaukštė, klimatas gana ekstremalus: vasarą sušyla iki 40°C, o žiemą dažnai apsilanko šalnos. Krokams laukai ruošiami pavasarį. Kadangi derliaus nuėmimo periodas trumpas, o plantacijos - nedidelės, šafrano auginimas daugiausiai yra šeimos verslas. Paprastai prie stalo sėda ir iš žiedų vertingąsias purkas traukia moterys. Purkos metamos į baltas lėkštutes. Tušti žiedai išmetami. Vėliau purkos supilamos ant cedazo - apvalaus medinio rėčio. Šis dedamas ant medinių grotelių, esančių virš žarijų pilno kibiro. Kartais pamaišoma. Po pusvalandžio žaliava išverčiama į kitą rėtį (kad išdžiūtų kita pusė) ir “kepinama” dar 30 min.

Gydomosios savybės

Seniau manyta, kad šafranas tonizuoja, turi raminamųjų savybių. Juo gydytos ginekologinės ligos, hemorojus, stiprūs kosulio priepuoliai, slopinti spazmai.
Labai didelės šafrano dozės gali sukelti persileidimą.
Šio prieskonio kvapas stiprus, skonis - truputį kartokas, aštrokas.
Tinka sriuboms, padažams, ryžių, vištienos, avienos patiekalams, žuviai, kepiniams, sūriui, sviestui paskaninti. Gerai dera su pomidorais ir šparagais.

Šafrano pakaitalai

Indijoje vietoj šafrano dažnai naudojama ciberžolė. Pas mus auginami anksti pavasarį žydintis pavasarinis ir rudenį žydintis puošnusis krokas.

Gokul arbata

Šafranas - pagrindinė šios arbatos sudedamoji dalis. Jos skonis yra pabrėžtinai aštrus, karstelėjęs arba saldžiai vėsinantis. Ši vaistažolė veikia visus organizmo audinius, o ypač kraują, kraujo apytaką, virškinimo sistemą, nervų sistemą. Tinka vartoti esant nereguliarioms ir skausmingoms mėnesinėms, per menopauzę, nuo impotencijos, nevaisingumo, isterijos, depresijos.

Kiti prieskoniai iš žiedų

Be gvazdikėlių ir šafrano, yra ir kitų prieskonių, gaunamų iš augalų žiedų:

Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos

Vaistinė česnakūnė: Nuostabus augalas, kurio lapelius galima naudoti salotoms, česnako kvapo, turi šiokio tokio kartumo (galima iš vakaro užpilti citrinos sultimis ar obuolių acto šlakeliu, tai ištraukia kartumą ir tuomet į salotas). Prancūzijoje šios vaistažolės ugliukų dedama į salotas gurmanų restoranuose.
Meškinis česnakas: Lapai panašūs į pakalnutės, bet stipriai kvepia česnaku. Nuostabi priemonė organizmo valymui. Renkama pavasarį. Man asmeniškai skaniausi žiedai į salotas. Žydi kaip tikras česnakas tik baltai ir pagal išmieras mažesnis.
Raudonieji dobilai: Juose yra tam tikros medžiagos kurios skatina lastelių regeneraciją, atsinaujinimo procesus, dėl šios priežasties jie vadinami jaunystės eleksyru. Vasaros metu valgome tiesiog pievoje, turiu bičiulį kuris jų valgo su viskuo deda į sriubą, į grikius žodžiu viską ką valgo :)
Klevų žiedai ankstyvą pavasarį: Saldūs ir skanūs labai, kas deda į salotas į košes. Pati labiau mėgstu kokteilį kartu su bruknėmis.

tags: #prieskoniai #iš #pumpurų #ir #žiedų #rūšys

Prieskoniai iš pumpurų ir žiedų: gvazdikėliai ir kitos natūralios staigmenos