Prieskoniai, auginami Amerikoje: nuo tradicijų iki šiuolaikinių ūkių
Prieskoniai nuo seno vaidina svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje, ne tik kaip maisto skonį ir aromatą praturtinantys ingredientai, bet ir kaip vaistai, kosmetikos priemonės ar net valiuta. Daugelis vertingų prieskonių atkeliavo iš tolimų kraštų - Indijos, Kinijos, Indonezijos. Tačiau ir Amerikos žemyne auginama nemažai prieskoninių augalų, kurie yra svarbūs tiek vietinei, tiek pasaulinei rinkai. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos populiariausius prieskonius, auginamus Amerikoje, aptarsime jų istoriją, auginimo ypatumus, panaudojimą ir naudą sveikatai.
Gvazdikai: "Dievo gėlės" aromatas
Nors gvazdikėliai dažnai siejami su nusibodusiomis gėlėmis, botaninis jų pavadinimas „dianthus“ (iš graikų kalbos - „dievo gėlė“) atspindi senovinį šių augalų vertinimą. Gvazdikinių šeima yra labai gausi - daugiau kaip trys šimtai rūšių vienmečių, dvimečių ir daugiamečių žolinių augalų ir krūmokšnių.
Gvazdikai yra kilę iš Europos ir Azijos, tik viena ar trys rūšys savaime auga Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Vienas iš populiariausių - rožinis gvazdikas, kilęs iš Viduržemio jūros regiono, auginamas visame pasaulyje jau du tūkstančius metų. Tai žolinis daugiametis augalas, išstypstantis iki 80 centimetrų aukščio, o žiedyne išskleidžiantis iki 5 labai saldžiai kvepiančių žiedų. Gėlininkai išaugino daugybę sukultūrintų šios rūšies gvazdikų rūšių, kurių žiedai - raudoni, balti, geltoni, žali ir net mėlyni.
Citrinžolė: Azijos aromatas Amerikoje
Komerciniais tikslais citrinžolė auginama Pietvakarių Azijoje, Indijoje, Afrikoje, Brazilijoje, Gvatemaloje, Amerikoje. Motininis keras paprastai gyvena 3-4 metus. Stiebai pjaunami tris kartus per metus. Lietuvoje citrinžolė auginama šildomuosiuose šiltnamiuose, oranžerijose ar kambariuose. Žemiausia patalpos temperatūra turi būti 10 °C šilumos. Šis augalas dauginamas sėklomis, kurių galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Jos sėjamos anksti pavasarį (tinkamiausia oro temperatūra - 13-18 °C). Pavasario pabaigoje galima dauginti kero dalijimu.
Anyžiai: saldumo ir aromato harmonija
Anyžiai - vienmečiai prieskoniniai augalai, turintys plonas šaknis ir tiesų, 20-50 cm aukščio stiebą. Anyžiai žydi smulkių baltų žiedų skėtiniais žiedynais, skleidžiančiais malonų ir švelnų aromatą. Maistui vartojami jaunų augalų lapai, kuriais skaninami įvairūs patiekalai. Anyžių sėklos vartojamos kepant duoną, žuvies ir mėsos perdirbimo pramonėje bei konditerijoje. Anyžių sėklos ir jų eterinis aliejus dažnai vartojami medicinoje. Anyžiai - atsparūs šalčiui.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Eterinių aliejų aromatą (kurio kiekis džiovintuose vaisiuose siekia 3%) lemia anetolis, sudarantis maks. 90% aliejaus). estragolis (isoanetolis, 2%), anyžių aldehidas (p-metoksibenzaldehidas, mažiau nei 1%) ir terpenai (monoterpenai: pinenai, limonenai). 100 ppm koncentracijos anyžių aliejus visiškai sustabdo pelėsinio grybelio augimą. Taigi intensyviai trukdoma augti ir kitoms patogeninėms bakterijoms. Anyžiai yra vienmetė žolė, užauganti iki 50 cm aukščio. Skėtinis augalas su baltais žiedais. Žydėjimo laikas: nuo birželio iki rugsėjo. Anyžiams būdingas spazmus bei dujų susikaupimą virškinimo trakte, taip pat uždegiminius procesus mažinantis poveikis. Anyžiai populiarūs kaip virškinimo trakto veiklos gerinimo priemonė. Senovės Romoje po sočių pietų dažnai buvo valgomi anyžiniai pyragaičiai. Viduramžiais tais pačiais tikslais buvo vartojamos cukruotos anyžių sėklos.
Petražolė: vitaminų koncentratas
Petražolė sukaupia savyje daugybę naudingųjų medžiagų. Askorbino rūgšties (vitamino C) kiekiu ji lenkia daugumą vaisių ir daržovių. Šimte gramų jaunų žalių petražolių yra maždaug dvi vitamino C paros normos. Tai kone keturis kartus daugiau nei citrinose. Karotino kiekiu petražolė nenusileidžia morkai. Šimte gramų petražolių yra dvi provitamino A paros normos. Be to, petražolėje yra vitaminų B1, B2, folio rūgšties, kalio.
Valgomasis krienas: aštrus priedas
Krienams auginti tinka vidutinio sunkumo priesmėlio arba lengvo priemolio, humusinga, puri, giliai jdirbta dirva. Mėgsta tręšimą mėšlu. Dauginama rudenį paruoštais šaknų auginiais. Jei jie bus sodinami pavasarį(balandžio mėn.), per žiemą laikomi smėlyje. Vasarą dirva giliai purenama, kad mažiau išsivystytų šoninių šaknų. Šaknis kasant jų dalis pasilieka dirvoje, pavasarį atželia ir susidaro nauji kerai, todėl net nedauginant krienai toje pačioje vietoje auga daugelį metų.
Pipirnės: ant palangės užaugintas aštrumas
Visame pasaulyje auga apie 150 rūšių pipirnių. Iš 6 Lietuvoje rastų (savaime augančių ir auginamų) maistui vartojamos tik 2 rūšys. Sėjamosios pipirnės ( Lepidium sativum L.) - vienmetis, neaukštas augalėlis, turintis plunksniškai karpytais arba skiautėtais pamatiniais ir ištisiniais, linijiškais viršutiniais lapais. Žiedeliai, kaip ir daugumos bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos augalų, nedidukai, balti arba rožiniai, susitelkę kekėse. Sėklos mažos, truputį suplotos, gelsvai rudos, beveik lygiu paviršiumi.
Blakinė kalendra: aromatas nuo Viduržemio jūros iki Amerikos
Kalendra atkeliavo nuo Viduržemio jūros pakrančių - iš senojo Egipto, Sirijos, Palestinos - ir paplito po visą pasaulj. Lietuvoje ji auginama kaip prieskoninis bei vaistinis augalas darželiuose, soduose. Nuo aštraus blakinės kalendros kvapo iš savo urvelių pabėga net pelės. Blakinę kalendrą patariama sėti anksti pavasarį lysvių kraštuose. Šie augalai nebijo pavasario šalnų ir neišąla net ir esant -8 °C temperatūrai.
Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas
Bazilikai: Viduržemio jūros kvapas Amerikos soduose
Bazilikai(Ocimum basilicum L.) paplitę Azijoje, Afrikoje ir Vidurio bei Pietų Amerikoje, tačiau didžiausias jo rūšių spektras yra Afrikoje. Šiuo metu bazilikai auginami daugelyje Azijos šalių ir Viduržemio jūros srityje; didžiausios šalys eksportuotojos į Europą yra Prancūzija, Italija, Marokas ir Egiptas. Taip pat nemažai bazilikų auginama ir Kalifornijoje.
Bazilikai yra vienas maloniausiai kvepiančių prieskonių ir nepakeičiamas Viduržemio jūros šalių virtuvės priedas. Saldus ir aromatingas bazilikų kvapas ypač mėgiamas Italijoje. Labai garsus Italijoje ir už jos ribų yra patiekalas insalata caprese (Kaprio salotos), daromas iš pomidorų griežinėlių, Mozarellos sūrio ir bazilikų.
Cinamonas: saldumo ir šilumos prieskonis
Cinamono lapeliai gali būti naudojami kaip Indijos lauro lapelių pakaitalas. Iš cinamono lapelių ir šakelių gaunamas cinamono aliejus perdirbamas farmacijos pramonėje. Cinamonas skatina skrandžio, žarnyno ir liaukų veiklą, taip pat mažina vidurių pūtimą ir sulaiko kraujavimą. Moterys naudoja skausmui sumažinti sąrėmių metu.
Ciberžolė: auksinis prieskonis
Ciberžolėse yra maks. 5% eterinių aliejų. Svarbiausias iš jų tumeronas. Pagrindinis ciberžolių gamintojas šiuo metu yra Indonezija ir Kinija. Daugelyje kalbų ciberžolės pavadinimas turi tą pačią reikšmę: “geltonoji šaknis”. Šiandien ciberžolėmis dažoma medvilnė ir šilkas. Maisto pramonėje ciberžolėmis dažomos garstyčios, sviestas, padažai, sūriai ir likeriai.
Čiobreliai: aromatas ir vaistinės savybės
Čiobreliai, romėnų čiobrai(Thymus vulgaris L.) naudojami ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip antiseptinė priemonė - pavyzdžiui, čiobrelių aliejaus ekstraktu galima skalauti burną.
Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos
Šafranas: brangiausias prieskonis pasaulyje
Šafranas yra prieskonis, augantis prie Viduržemio jūros. Kiekvienas jo žiedas turi tik 3 purkeles, taigi 25g šafrano išgauti reikia daugiau nei 4000 žiedų. Žiedai renkami rankomis, taigi nenuostabu, kad šafranas yra brangiausias prieskonis pasaulyje. Šafraną galima priskirti prie pačių seniausių prieskonių. Artimuosiuose Rytuose krokas žinomas ir naudojamas labai seniai.
Dašis: nuo imperatorių stalo iki šiuolaikinės virtuvės
Net paprasčiausią bulvę žiupsnelis dašio lapelių pavers tikru skanumynu. Ne veltui senovės Romoje šis prieskoninis augalas su krapais, česnakais, petražolėmis ir kitais prieskoniais būdavo tiekiamas jau imperatorių stalui. Romėnai vartojo dašį taip, kaip mes dabar pipirus. Manoma, kad jie ir išplatino šį augalą Europoje. Viduramžių soduose dašis taip pat buvo auginamas kartu su juozažole, petražole, porais ir česnakais.
Kiti prieskoniniai augalai, auginami Amerikoje
Be jau minėtų prieskonių, Amerikoje auginami ir kiti vertingi prieskoniniai augalai:
- Kvapusis bazilikas - puikiai tinka auginti vazonuose kambaryje, balkonu loveliuose, pergolėse.
- Paprastasis pankolis (vaistinis krapas) - jo tėvynė yra Viduržemio jūros šalys.
- Daržinis dašis - jo tėvynė - Viduržemio jūros baseino pakrantės ir Artimųjų Rytų šalys.
- Citrinžolė - tvirtos visžalės daugiametės žolės, augančios kupstais. Aptinkamos Afrikos, Azijos, Amerikos subtropikuose ir atogrąžose, dažniausiai savanų pievose.
Prieskonių auginimas namuose: šviežumas ir nauda
Naminių prieskonių auginimas - lengvas būdas užsitikrinti prieskonių šviežumą ir kokybę, sutaupyti bei prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir netgi papuošti namus. Tinkamai prižiūrimi augalai gali augti kur kas ilgiau, nei kelias dienas ir reikalauja minimalios priežiūros.
Populiariausios prieskoninės žolelės, auginamos namuose: bazilikas, mėta, melisa, kalendra ir rozmarinas.
tags: #prieskoniai #auginami #amerikoje