Prieskoninių Augalų Auginimas ir Panaudojimas: Nuo Palangės Iki Virtuvės Šedevrų
Švieži prieskoniniai augalai - tai ne tik puikus būdas pagardinti patiekalus, bet ir galimybė turėti dalelę gamtos tiesiog savo namuose. Tinkamai prižiūrimi, jie gali džiuginti kur kas ilgiau nei kelias dienas, o priežiūra nereikalauja ypatingų pastangų. Tereikia saulėtos palangės ir šiek tiek vandens.
Pasak „Maxima“ Pirkimų departamento vadovo Mariaus Tilmanto, pirkėjai vis dažniau renkasi šviežias prieskonines žoleles, o atšilus orams, išauga ir sėklų pardavimai. Pernai populiariausias buvo bazilikas, taip pat mėgstamos mėtos, melisa, kalendra ir rozmarinas. Šiltėjant orams, asortimente atsiranda daugiau augalų sėklų, o pernai pirkėjai labiausiai domėjosi gražgarstės, laiškinių česnakų ir kalendros sėklomis. Vis dėlto, ne visi ryžtasi auginti prieskonius namuose, manydami, kad tai sudėtinga ir atima daug laiko.
Tinkama Priežiūra - Ilgaamžiškumo Paslaptis
„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė teigia, kad tinkamai prižiūrimos prieskoninės žolelės namuose gali gyvuoti kur kas ilgiau nei kelias dienas. Parsinešus augalą, reikėtų kuo skubiau jį ištraukti iš vazonėlio ir švelniai padalinti šaknis su žemėmis į 4-5 dalis, kad gautųsi keli maži krūmeliai. Šiuos krūmelius nedelsiant reikia persodinti į atskirus vazonus ir nepamiršti palaistyti. Auginti prieskonius iš sėklų dar paprasčiau, tačiau tai reikalauja daugiau kantrybės ir priežiūros. Šis metodas tinka beveik visoms žolelėms.
Populiariausi Prieskoniniai Augalai ir Jų Priežiūros Ypatumai
Bazilikas: Plačiai naudojamas Italijos ir Pietų Azijos virtuvėse. Ši žolelė turi vertingų geležies ir kalcio mineralų bei vitaminų A, K, C. Įrodyta, kad bazilikas gausus antioksidantais ir turi priešuždegiminių savybių. Bazilikai geriausiai auga saulėje, tad nusprendę jį auginti nepabijokite laikyti saulės atokaitoje. Bazilikai nėra lepūs, todėl žaliuoti ant palangės šildomame ir šviesiame kambaryje gali ir šaltuoju metų laiku. Jiems taip pat reikia nemažai drėgmės, tad itin svarbu nuolatos laistyti. Kuo dažniau skinsite viršutinius baziliko lapelius - tuo sparčiau jis augins naujus. Bazilikas puikiai tinka salotoms, makaronams ir troškiniams gardinti. Išmėginkite klasikines itališkas salotas „Caprese“, joms reikia tik šviežio baziliko, pomidoro ir mocarelos sūrio, apšlaksčius viską alyvuogių aliejumi bei pabarsčius druska ir pipirais. Bazilikas yra vienmetis žolinis augalas, pasižymintis pikantišku skoniu ir kvapniu aromatu. Bazilikas dera su česnakais ir petražolėmis. Maistui vartojami bazilikų lapai. Žalumynas gali būti išauginamas iš sėklų, arba iš vandenyje pamerktos ir taip sudaigintos šakelės, kuri vėliau perkeliama į indą su žemėmis. Augaluose kaupiasi fitoncidai, kurie turi insekticidinių savybių atbaidydami amarus, voratinklines erkutes. Naudojamas šviežias, karštuose patiekaluose įdedamas paskutinę minutę. Auginant baziliką, ypač svarbu sėjomaina, toje pačioje vietoje nerekomenduojama sodinti 10 metų, nes augalai gali masiškai susirgti fuzarioze.
Mėta ir melisa: Šios žolės išsiskiria ryškiu kvapu ir gali būti itin plačiai panaudojamos: arbatoms, vaisių kokteiliams, mėsos patiekalų pagardams, salotoms ir padažams bei desertams. Abi žolelės pasižymi raminančiomis savybėmis, gerina virškinimą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, tad šviežių lapelių arbata puikiai tiks prieš miegą. Mėta ir melisa auginamos taip pat, tačiau skiriasi jų skonis ir intensyvumas. Mėta ir melisa puikiai vešės netiesioginėje saulėje, o augalų žemė visada turi būti drėgna. Išlaikyti augalų drėgmę geriausia naudojant drenažą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad žemė būtų ne per daug šlapia, tai gali pakenkti. Jų lapelius, kaip ir baziliko, reikėtų skinti reguliariai - taip augalų šakelės tankės, bus išlaikyta norima forma. Mėta ir melisa šiltuoju metų laiku natūraliai sukrauna žiedus, tad jas geriausia auginti žiemą, kai maistingųjų medžiagų ir vandens nereikia eikvoti žiedų brandinimui. Melisai parenkama saulėta, šilta ir nuo vėjo apsaugota vieta. Vienoje vietoje gali augti iki 10 metų. Mėgsta būti auginama priemolingose arba priesmėlinguose derligose ribotai drėgnose dirvose. Galima sodinti tiek tiesiai į gruntą, tiek norint gauti ankstyvesnį derlių, auginti sodinukus namuose. Priežiūra nesudėtinga: šalinti piktžoles, purenti 3 - 4 kartus per vasarą, laistoma kartą per savaitę. Kelis kartus tręšiama karvės mėšlo tirpalu (1:10). Žaluma nuimama prieš žydėjima arba žiedelių atsiskleidimo periodu. Maistui naudojami lapeliai ir švieži ūgliai.
Taip pat skaitykite: Prieskoniniai augalai rudens sodinimui
Kalendra: Nepakeičiama savo maistinėmis ir vaistinėmis savybėmis. Auginti ją namuose paprasta ir naudinga, kadangi maiste naudojama kalendra saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio, mažina širdies ligų ir diabeto riziką, turi antimikrobinių savybių ir begalę vitaminų. Šviežia kalendra puikiai subalansuoja aštrių patiekalų skonį, todėl dažnai yra naudojama Pietų Amerikos virtuvėje. Kalendrai patinka saulėta palangė, jai reikia nuolatinės drėgmės, todėl auginti ją kartu su baziliku, mėta ir melisa itin patogu - galite visus augalus laistyti vienu metu. Kalendra pražysta atšilus orams, tad norint ilgiau džiaugtis derliumi reikėtų pradėti auginti šaltuoju sezonu. Užaugusius lapelius kirpkite prie pat šaknų, kad kalendra galėtų toliau vešėti ir sėkmingai augtų nauji ūgliai.
Rozmarinas: Nuo seno plačiai naudojamas ne tik virtuvėje, bet ir grožio sferoje - odos ir plaukų priežiūros rutinoje. Rozmarinas gausus antioksidantais, turi priešuždegiminių savybių, teigiamai veikia smegenų veiklą, atmintį, skatina tulžies gamybą, tad padeda kontroliuoti svorį. Šiam augalui ant palangės skirkite labiausiai saulės nušviestą kampelį, tačiau skirtingai nei anksčiau minėtus žalumynus, laistykite kur kas rečiau. Rozmarinas nemėgsta drėgmės, tad auginimui rinkitės vazonėlį su skylutėmis, kad vandens perteklius galėtų ištekėti į po juo padėtą lėkštutę. Rozmarino panaudojimas virtuvėje - itin platus, gardinkite šiuo prieskoniu mėsos patiekalus, daržoves, troškinius, sriubas ir naudokite duonos bei desertų kepimui.Rozmarinas labai didelis šilumos mėgėjas, tačiu jį galima auginti tiek lauke, tiek namų sąlygomis. Žiemai ar tikintis atšalimų, šį augalą reikėtų įsinešti į vidų. Sėjant sėklas, reikėtų jas negiliai įterpti į dirvą, nuolat palaikyti ją drėgną. Gruntas turėtų būti neutralus arba silpnai šarmingas. Dažniausiai rozmarinanas dauginamas auginiais. Auginius galima nusiskinti visais metų laikais, galima įkišti į gryną smėlį arba vandens indą. Išsodinami rozmarinai saulėtoje vietoje, lengvuose gruntuose. Paruošimui imami lapeliai iki žydėjimo ir tik nuo jaunų šakelių. Nors augalas labai atsparus karpymui, tačiau rudenį karpyti nereikėtų, nereikėtų liesti senųjų stiebų. Džiovinama tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje prie 30 - 35 laipsnių. Teisingai išdžiovinti lapeliai turėtų būti žaliai pilkos spalvos, turėti kaparinį aromatą ir kiek kartoką skonį.
Krapai: Neįsivaizduojama lietuviška virtuvė be krapų! Šie vienmečiai augalai vertinami dėl savo švelnaus, gaivaus anyžių primenančio aromato. Puikiai tinka agurkų rauginimui, varškės, bulvių, žuvies patiekalams, sriuboms, padažams gardinti. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną dirvą. Krapai mėgsta drėgmę, todėl būtina juos periodiškai laistyti.
Petražolės: Universalus dvimetis augalas, auginamas dėl lapų ir šaknų (šakninės petražolės). Lapai naudojami švieži arba džiovinti salotoms, sriuboms, troškiniams, padažams, mėsos ir žuvies patiekalams gardinti. Geriausiai auga saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, purioje, derlingoje dirvoje. Petražolės mėgsta drėgmę.
Laiškiniai česnakai: Daugiametis, svogūninių šeimos augalas, vertinamas dėl savo švelnaus svogūnų skonio ir ryškiai žalių, tuščiavidurių laiškų. Švieži laiškai puikiai tinka salotoms, kiaušinienei, varškei, sriuboms, sumuštiniams. Mėgsta saulėtą vietą, drėgną, bet nepermirkusią dirvą. Lengva auginti iš sėklų arba dalijant kerą.
Taip pat skaitykite: Tom Kha sriubos receptas
Mairūnas: Laukinėmis sąlygomis viduržemio jūros pakrantėje augantis mairūnas užauga 20-40 centimetrų aukščio, yra daugiametis. Turi stiprų, savotišką kvapą. Skonis silpnai deginantis, panašus į čiobrelį tik kiek saldesnis. Kulinarijoje labai paplitęs, ypatingai slovakų virtuvėje. Naudojami bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną, pridedama prie keptos kiaulienos, avienos ir veršienos, žuvies salotose, kai kuriuose sūriuose. Konservuojant agurkus ir pomidorus jis suteiks pikantišką skonį. Mairūnas naudojamas ir gydomosioms reikmėms. Mairūnas mėgsta purias, gerai drenuojams, derlingas dirvas. Gerai reaguoja į tręšimą. Optimali sėklų dygimo temperatūra 20 - 25 laipsniai. Sėjama kovo mėnesį į dėžutes, 0,5 - 1 centimetro gylyje. Sėjant ankstesniu periodu, reikėtų papildomo apšvietimo. Yra pakankamai atsparus dirvos išdžiūvimui, tačiau augimo ir vystimosi pradžioje gali neigiamai sureaguoti į drėgmės trūkumą. Tamsesnėje vietoje auginamas turės mažiau eterinių aliejų. Laukan daigai išsodinami praėjus šalnų pavojui, gegužės pabaigoje birželio pradžioje. Dirvą reikėtų paruošti iš rudens, gerai perkasant ir įnešant kibirą komposto 1 m2, 30 g superfosfato, kalio druskų 15 - 20 g. Sodinama saulėtoje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Prigijus daigams (po dviejų savaičių), mairūnus verta patręšti. Mairūnas nuimamas masinio žydėjimo pradžioje, sausu oru, nupjaunami paliekant 5-10 centimetrus nuo žemės. Iki rudens galima sulaukti antro žalumynų derliaus. Geresnis derlius, jei bus patręšta tokiu pat kiekiu trąšų kaip ir pavasarį. Džiovinami mairūnai tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje.
Čiobreliai: Čiobrelių yra apie 350 veislių, naudojamas ir kaip prieskonis, ir kaip vaistinis ar dekoratyvinis augalas. Lapeliai gali būti sidabriniai, tamsiai žali, geltoni su nedideliais violetiniais, šviesiai rožiniais ar rausvais žiedeliais. Čiobrelių šakelės dedamos į sriubas ir padažus, puikiai tinka mėsos ir paukštienos patiekaluose. Dera su aviena ir laukinių žvėrių mėsa. Puikia tiks marinuojant pomidorus, agurkus, aguročius, obuolius. Suteiks pikantiškus skonio atspalvius subproduktų patiekalams, paštetams. Dedama į tešlos kepinius. Švieži ir džiovinti lapeliai naudojami rūkytiems gaminiams ir dešroms, sūriams. Šakelė čiobrelio maloniai pakeis acto, aliejaus skonį. Čiobrelių arbata nuo seno vertinama kaip gydomoji priemonė. Čiobreliai sodinami saulėtoje vietoje, numatant, kad keletą metų bus nejudinami ir netrukdys kitų augalų sodinimui. Jie yra nereiklūs dirvai, užauginti galima ir indelyje, ir lauke. Auginimui reikalinga lengva ir sausa dirva, prieš tai patręšta gerai perpuvusiu kompostu. Čiobreliai sodinami kas 25 - 30 centimetrai, darant eiles kas 35 - 50 centimetrų. Geriausią aromatą čiobrelis turi prieš žydėjimą. Ruošiamas būtent šiuo periodu, skinant žydinčias viršūnėles, rečiau tik lapelius. Džiovinama esant nuolatiniam oro srautui prie 30- 35 laipsnių, periodiškai vartant. Namų sąlygomis džiovinama mažais pundeliais, pakabinus vėdinamoje ir tamsioje patalpoje. Skirtingai nuo daugelio prieskoninių augalų, čiobreliui atsiskleisti gaminant valgį reikia laiko.
Raudonėlis: Italijoje tikras pomidorų padažas ar Nepolitano pica būtų nevertinama be raudonėlio. Auginami kelių veislių raudonėliai, tačiau parastasis raudonėlis (Origanum vulgare) vienas iš geriausių kulinarijoje. Puikiai tinka kaip prieskonis salotose, bulviniuose, pupelių, mėsos patiekaluose, marinuojant ir rauginant agurkus. Suteikia kvapą rūkytiems gaminiams, dešroms, girai. Nesigailėsite įdėję raudonėlį į jūros gėrybių patiekalus, guliašą, kiaušinių patiekalus. Raudonėlis plačiai naudojams medicinoje gerinti virškinimą, šlapinimąsi ir prakaitavimą, skatina atsikosėjimą. Veikia kaip skausmą malšinanti priemonė, nervų sistemos raminančioji priemonė, kraujavimą stabdanti, dezodoruojanti priemonė. Augale daug askorbino rūgšties, eterinių aliejų. Dauginti raudonėlį galima sėjant sėklas į gruntą lauke, sodinant namų sąlygomis užaugintus sodinukus ir dalinant krūmą. Vietą raudonėliui parenka saulėtą, tačiau dalis dienos gali būti ir šešėlyje. Kulinarijoje naudojama žaluma, džiovinimui ir vaistinėms reikmėms naudojami žiedai kurie žydi liepos mėnesį. Pjaunama apie 20 centimetrų raudonėlio stiebai su žiedais saulėtą ir sausą dieną, džiovinama vėdinamoje stoginėje ant popieriaus ar drobės, periodiškai perverčiant. Temperatūra neturėtų būti aukštesnė nei 40 laipsnių, kad neišgaruotų eteriniai aliejai.
Šventagaršvė: Dvimetis arba daugiametis 100-250 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, mėsingas, aromatingas, su daugeliu pridėtinių šaknų; nulaužus išsiskiria baltos pieniškos sultys. Stiebas storas, status, apvalus, tuščiaviduris, dryžuotas, viršuje šakotas, apačioje plikas. Lietuvoje auga drėgnose pievose ir krūmynuose, šaltiniuotose upių pakrantėse, raistuose. Apyretis augalas. Šventagaršvę galima auginti. Jai parenkama priesmėlio ar priemolio humusinga dirva saulėtoje vietoje. Pirmaisiais metais augalai suformuoja 40-60 cm skersmens skrotelę, antraisiais dauguma augalų žydi. Norint gauti stambesnes šaknis, žiedstiebius reikia genėti. Kasmet ravimos piktžolės, purenami tarpueiliai. Vaistinė žaliava - šventagaršvių šakniastiebiai su šaknimis. Šaknys kasamos pirmųjų auginimo metų rudenį arba kitų metų ankstyvą pavasarį prieš augalams atželiant. Pavasarį ruošta žaliava būna geresnės kokybės. Šakniastiebiuose ir šaknyse yra 0,35-1,9% eterinio aliejaus, iki 30% gleivių, iki 2,0% raugų, krakmolo, dervų, iltosterinų, organinių rūgščių, iki 3,0% asparagino, mineralinių medžiagų, sacharidų; kumarinų, flavanono archangelenono, riebalų rūgščių. Kaip prieskonis vartojamos visos augalo dalys, tačiau dažniausiai šakniastiebiai ir šaknys. Jauni šventagaršvių lapai ir stiebai tinka salotoms, sriuboms, padažams bei konditerijos gaminiams aromatizuoti. Vaistinės šventagaršvės veikliosios medžiagos slopina depresiją, tonizuoja, ramina, normaliziioja centrinę ir vegetacinę nervų sistemos veiklą, turi antiseptinių savybių, stiprina imunitetą, stimuliuoja skrandžio ir žarnyno trakto sekreciją.
Prieskoninių Augalų Auginimo ABC
Auginti prieskoninius augalus namuose tikrai nesudėtinga. Žalumynų auginimui reikės nedidelių drėgmei pralaidžių indelių (vazonėlių), daiginimo mišinio ir augalų sėklų. Tam, kad prieskoniniai augalai greitai augtų ir ilgai vešėtų rekomenduojama naudoti sijotą gruntą ir kompostą. Didžioji dalis žalumynų mėgsta purią žemę, todėl į gruntą galima įsijoti smėlio. Prieskoniniai augalai mėgsta saulę ir šilumą, todėl jų auginimui reikėtų pasirinkti tą palangę, kurią dažniausiai apšviečia saulės spinduliai. Idealiausia, jei jūsų virtuvės langai eina į pietinę pusę, mat patalpa geriausia, nes joje daugiausia šilumos ir drėgmės. Žalumynai ir prieskoniniai augalai mėgsta gryną orą, todėl nesibaiminkite kartas nuo karto pravėdinti patalpos. Laistyti prieskoninius augalus periodiškai - 1-2 kartus per savaitę.
Taip pat skaitykite: Prieskonių mišinys iš Jordanijos
- Indai: Prieskoninėms žolelėms tinkami įvairūs indai, tačiau geriausia sodinti atskiruose indeliuose, nes kai kurios žolės gali nederėti tarpusavyje. Indas turėtų būti apie 10-15 centimertų aukščio. Indo apačioje dedamas drenažinis sluoksnis iš stambiagrūdžio žvyro ar duženų (apie 2-3 centimetrai).
- Dirvožemis: Naudojamos kokybiškas sijotas ir dezinfekuotas gruntas ir kompostas. Dauguma prieskoninių žolių mėgsta purią žemę, todėl į gruntą pridedama sijoto smėlio.
- Sėja: Prieskoninių augalų sėklos keletą minučių palaikomos kalio permanganato 1 procento tirpale, perplaunamos vandeniu. Sėjama vasario mėnesį, vėliau persėjama balandį, birželį, rugpjūtį. Balkone galima sėti nuo balandžio iki rugpjūčio.
- Apšvietimas: Vietą prieskoniams reikėtų parinkti ant labiausiai saulėto lango palangės. Dažniausiai tai būna pietinis arba vakarinis langas. Šiaurinio lango apšvietimo paprastai nepakanka, kad žolės augtų vešlios. Tamsesniais periodai vertėtų papildomai pašviesti dienos šviesos lempomis.
- Laistymas: Prieskonių neverta dažnai laistyti, užteks tai padaryti kartą per savaitę (kai pradžiūva žemės paviršius), tačiau gausiai. Jokiu būdu neperlaistykite, augalėliams kenkia ir sausra ir stovintis vanduo. Laistoma išlaikytu kambario temperatūros vandeniu.
- Tręšimas: Tręšti prieskonines žoleles reikia retai ir atsargiai.
- Derliaus nuėmimas ir džiovinimas: Daugumos prieskoninių žolių maistui gardinti naudojami žiedai, stiebai ir lapai. Ruošiant atsargas, prieskoniniai augalai surišami pundeliais, džiovinami gerai vėdinamoje ir mažai apšviestoje patalpoje.
Prieskoninių Žolelių Derinimas su Maistu
Tinkamai parinkti prieskoniai gali paversti bet kurį patiekalą šedevru. Štai keletas patarimų, kaip derinti prieskonines žoleles su skirtingais maisto produktais:
- Mėtos: Puikiai tinka desertams, gėrimams ir arbatai.
- Melisos: Tinka varškei, salotoms, veršienai ir sūriui.
- Levandos: Puikiai dera su žvėrienos patiekalais, marinatais ir padažais.
- Dašis: Tinka žvėrienai, kitai mėsai, kiaušinienei ir patiekalams iš ankštinių augalų.
Taip pat galima derinti kelis tarpusavyje tinkančius prieskonius: lauro lapus su mėtomis, peletrūnais ir gelsvėmis; bazilikus su krapais, mairūnais, čiobreliais, dašiais, petražolėmis ir rozmarinais. Svarbiausia - nepadauginti prieskonių, kad jie neužgožtų patiekalo skonio.
Prieskoniniai Augalai - Ne Tik Skoniui, Bet ir Sveikatai
Daugelis prieskoninių augalų pasižymi gydomosiomis savybėmis. Jie gali padėti pagerinti virškinimą, stiprinti imunitetą ir netgi palengvinti tam tikrų ligų simptomus. Pavyzdžiui, mėtų arbata padeda nuo pykinimo, čiobrelių - nuo kosulio, o ramunėlių - ramina.
tags: #prieskoniniai #augalai #auginimas #ir #panaudojimas