Ar žmogaus organizmas pritaikytas valgyti mėsą: moksliniai tyrimai ir mitybos rekomendacijos
Šiandieninėje visuomenėje nuolat vyksta diskusijos apie mėsos vartojimo naudą ir žalą žmogaus organizmui. Vis daugiau žmonių renkasi vegetarišką ar veganišką mitybą, tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia, kad mėsa gali būti svarbi mūsų sveikatai, jei vartojama saikingai ir tinkamai. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius mokslinius duomenis, įvairių specialistų nuomones ir pateiksime praktinių patarimų, kaip subalansuoti mitybą, atsižvelgiant į mėsos vartojimą.
Mėsos svarba: maistinė vertė ir nauda organizmui
Mėsa yra svarbus baltymų šaltinis, turintis visas būtinas amino rūgštis, reikalingas naujų imuninių ląstelių statybai ir žuvusių ląstelių atsinaujinimui. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. R. Stukas pabrėžia, kad baltymai ypač svarbūs imuninės sistemos stiprinimui.
Be baltymų, mėsoje gausu ir kitų naudingų medžiagų, pavyzdžiui, vitamino B12, kurio pakankamą kiekį galima gauti su jautiena. Vitaminas B12 būtinas efektyviam geležies panaudojimui kraujo kūnelių gamybai. Raudonoje mėsoje esanti geležis yra žymiai geriau pasisavinama nei iš augalinės kilmės produktų.
LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojos rezidentės Evelina Sabonaitytė ir Justė Linauskaitė, Lietuvos dietologų draugijos konferencijoje pristačiusios pranešimą „Mėsa. Įdomūs faktai“, pažymėjo, kad jautiena yra viena maistingiausių mėsų, kurios 100 gramų randama net 20 g baltymų. Be to, jautienoje geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių santykis, taip pat gausu vandenyje tirpių vitaminų bei geležies. Taip pat, raudonoje mėsoje esančios medžiagos pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, padeda palaikyti pastovų glikemijos kiekį kraujyje ir apsaugo nuo II tipo cukrinio diabeto išsivystymo. Mėsoje esančios nepakeičiamos aminorūgštys yra panaudojamos neurotransmiterių gamyboje, todėl gali apsaugoti nuo afektinių sutrikimų.
Mėsos rūšys: balta, raudona ir apdirbta
Mėsa skirstoma į kelias rūšis: baltą (paukštiena ir triušiena), raudoną (kiauliena, jautiena, aviena, veršiena, ėriena, ožkiena) ir žvėrieną (pvz., šerniena, stirniena). Atskira kategorija yra apdirbta mėsa, kuri paveikiama fiziniu ar cheminiu būdu (sūdymu, džiovinimu, fermentavimu, rūkymu), siekiant įgauti papildomas skonines savybes ir ilgesnį galiojimo laiką.
Taip pat skaitykite: Keksiukai šventei Žmogaus-voro stiliumi
Visuomenėje dažnai prieštaringai vertinama raudona mėsa, o balta mėsa laikoma sveikesne. Tačiau, pasak J. Linauskaitės, nereikėtų nuvertinti raudonosios mėsos, nes ji turi daug naudingų savybių. Vis dėlto, būtina atsižvelgti į mėsos rūšį ir jos apdorojimo būdą, nes būtent apdirbta mėsa kelia didžiausią susirūpinimą dėl neigiamo poveikio sveikatai.
Mėsos pramonės iššūkiai ir poveikis sveikatai
Šiuolaikinėje mėsos pramonėje galvijams dažnai suteikiamos itin prastos sąlygos. Gyvūnai auginami ankštose fermose, gauna pramoniniu būdu paruoštą pašarą, kuriame yra daug hormonų, skatinančių raumenų vystymąsi. Be to, galvijams profilaktiškai duodama antibiotikų, kad jie ištvertų iki skerdimo. Nors Lietuvoje įstatymai reglamentuoja, kad gyvūnas gali būti skerdžiamas tik praėjus 2-3 savaitėms po antibiotikų suvartojimo, E. Sabonaitytė atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje atliekama labai mažai tyrimų, lyginant su Skandinavijos šalimis, todėl ne visada galime būti tikri, ką valgome.
Panašios problemos būdingos ir apdirbtai mėsai. Šiandien įvairūs mėsos gaminiai apdirbami nenatūraliose sąlygose, su gausiu druskos kiekiu, nitratais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, pavojingomis sveikatai. E. Sabonaitytės teigimu, 20 studijų apžvalgoje nustatyta, kad apdirbta mėsa yra vienas iš rizikos veiksnių kardiovaskulinių ligų ir II tipo cukrinio diabeto atsiradimui. Be to, raudona apdirbta mėsa yra įtraukta į tą pačią kancerogenų grupę, kaip ir tabakas, todėl skatina vėžio vystymąsi organizme.
Rekomendacijos dėl mėsos vartojimo
Norint gauti maksimalią naudą iš mėsos ir sumažinti galimą žalą, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų. J. Linauskaitė pataria vartoti ekologišką, laisvai ganomų gyvūnų mėsą. Geriausias pasirinkimas būtų jautiena, aviena bei triušiena, nes šioje mėsoje geriausiai subalansuotas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis.
Rekomenduojama riboti raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama valgyti mėsos, tačiau ne per daug. Riboti reikia raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį iki mažiau nei 500 g per savaitę arba iki 80 g per dieną. Reikėtų vengti vištienos odelės ir apskrudusios mėsos, nes ten susidaro kenksmingos medžiagos, didinančios vėžio riziką.
Taip pat skaitykite: Mokslinė žmogaus kilmės analizė
Alternatyvos mėsai: augaliniai baltymų šaltiniai
Jei nusprendėte sumažinti mėsos vartojimą, svarbu pasirūpinti pakankamu baltymų kiekiu iš kitų šaltinių. Ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, avinžirniai), tofu, tempe, riešutai ir sėklos yra puikūs augaliniai baltymų šaltiniai, turintys daug skaidulų ir kitų naudingų medžiagų. Taip pat svarbu vartoti vitamino B12 papildus, jei nevalgote jautienos, kuri yra pagrindinis šio vitamino šaltinis.
Monotoniška mityba ir maistinių medžiagų įvairovė
Svarbu paminėti, kad kasdien valgydami tą patį maistą galite sumažinti savo organizmo mitybos poreikius ir sukelti mikroelementų disbalansą. Specializuotoms ląstelių funkcijoms reikia įvairių maistinių medžiagų, todėl būtina užtikrinti mitybos įvairovę.
Reguliarus valgymas ir mitybos režimas
Laikantis mitybos režimo, svarbu reguliariai valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę, atsižvelgiant į paros laiką ir organizmo poreikius. Pusryčiai turėtų suteikti pakankamai energijos, pietūs - palaikyti sotumo jausmą, o vakarienė - būti lengvesnė, kad neapsunkintų virškinimo sistemos prieš miegą.
Skaidulinės medžiagos ir virškinimo sveikata
Skaidulinės medžiagos, esančios daržovėse, vaisiuose ir grūduose, reguliuoja virškinamojo maisto konsistenciją ir greitį, kuriuo jis juda virškinimo traktu. Skaidulingas maistas padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, sumažina cholesterolio kiekį ir palaiko storojo žarnyno sveikatą.
Taip pat skaitykite: Kur pirkti Žmogaus-Voro formą
tags: #ar #žmogaus #organizmas #pritaikytas #valgyti #mėsą