Angelo dienos pietų tradicijos
Žiemos sezonas atneša ne tik šalčius ir sniegą, bet ir nepakartojamus festivalius bei renginius įvairiose šalyse. Tai metas, kai miestai pavirsta magiškomis ledo skulptūrų galerijomis, gatvėse skamba muzika, o žmonės ieško įspūdingų kostiumų. Tačiau be grandiozinių festivalių ir karnavalų, kiekviena šalis turi savitų, kasdienių tradicijų, kurios atspindi jos kultūrą ir istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime angelo dienos pietų tradicijas, jų atsiradimą, reikšmę ir kaip jos išlieka svarbios šiandien.
Tradicijos ir papročiai
Žodį "tradicija" dažnai gretiname su "papročiu", manydami, kad tai sinonimai. Iš tiesų, tarp jų yra giminystės ryšys, tačiau tai nėra tas pats. Ir tradicijos, ir papročiai yra žmonių kultūrinės veiklos sukurtos formos, susijusios ne su atskiru asmeniu, bet su visuomene. Atskiras asmuo turi įpročius, o visuomenė turi papročius ir tradicijas. Kad įprotis virstų papročiu, reikia, kad jį pasisavintų ne individai, ne pavieniai asmenys, bet didesnis ar mažesnis visuomenės kolektyvas. Papročiui ir tradicijai atsirasti gali būti reikalinga atskiro ar atskirų asmenų iniciatyvos, tačiau tik didesnė ar mažesnė visuomenė pakartotiniu pritarimu ir savo praktika tą ar kitą dalyką gali paversti papročiu ar tradicija. Štai kodėl nėra asmens tradicijų, bet gali būti ir neretai būna šeimyninių tradicijų, nes šeima jau yra maža visuomenė, pagrindinis visuomenės organizmas.
Šalia šeimos savo papročius ir tradicijas turi profesijos, draugijos, luomai, tautos, valstybės, religinės bendruomenės. Galime kalbėti apie žulikų-gangsterių, studentų, ūkininkų, karininkų, riterių, mokytojų, vienuolių, lietuvių, lenkų ar anglų tautų, katalikų ir stačiatikių bažnyčių papročius ir tradicijas.
Paprotys yra visuomeninių santykių nusistovėjusi forma, kuri dažniausiai išreiškia neutralius, nei gerus nei blogus nusiteikimus. Kartais paprotys gali turėti vertybės ar blogybės atspindį pagal tai, kokia yra papročio kilmė ir tikslas, kurį pasirenka to papročio vykdytojai. Tuo tarpu tradicija yra visuomenės pripažinta forma, kuri išreiškia tam tikrą vertybę - kokį nors dorovinį jausmą, kokią nors dorybę, kokią nors meno, mokslo ar religijos idėją. Vadinasi, tradicija už paprotį yra gilesnė savo turiniu. Ir tradicijų paliečiamos sritys yra gausesnės.
Angelo skrydis Venecijos karnavale
Viena iš ryškiausių angelo dienos pietų tradicijų - Angelo skrydis Venecijos karnavale. Kasmet šimtai tūkstančių lankytojų susirenka stebėti, kaip moteris su angelo sparnais leidžiasi nuo garsaus bokšto virš Šv. Morkaus aikštės. Šis įvykis oficialiai atidaro Venecijos karnavalą, vieną žymiausių pasaulio festivalių. Karnavalo metu žmonės dėvi unikalias, rankų darbo kaukes ir įmantrius kostiumus. 2024 m. Venecijos karnavalas vyks sausio 27 d.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai ir netikėti garnyrai prie keptos vištienos
Lietuviškos tradicijos svetur
Gyvenantiems svetimame krašte brangi kiekviena smulkmena, kuri primena tėvynę. Be jos jaučiamės nesaugiai, tarsi apiplėšti, suskurdę ir sumenkę. Todėl brangios senosios liaudies dainos, šokiai ir šventės, kurios Lietuvoje galbūt atrodė nusibodusios. Iš to noro išlaikyti ryšį su tėvyne, su tauta ir jos nariais kyla raginimai neužmiršti savo papročių, tautinių ir religinių tradicijų.
Tačiau greta šitų oficialių paskatinimų ir viešų balsų nestinga ir kitokių nuomonių. Ypač iš jaunųjų tarpo kartais tenka išgirsti pasisakant, kad svetur gyvendami, negalime laikytis to, kas atrodė gera ir privaloma tėvynėje. Kai kurie chorai ir kvartetai mėgsta į savo repertuarus įtraukti visokių svetimų šlagerių, nieko bendro neturinčių su mūsų dainų tautiniu stiliumi, o jaunimas kartais tiems šlageriams karštai ploja, tuo reikšdamas savo pritarimą.
Todėl čia ir mėginsime pasiaiškinti, kas yra tradicijos ir kaip jos kinta ar būna užmirštamos, kodėl žmonės kuria tradicijas ir kodėl jas laužo bei griauna net revoliucinėmis priemonėmis. Pagaliau pamėginsime suprasti, kokią reikšmę turi tradicijos tautos ir asmens gyvenime.
Tradicijos ir vertybės
Tikra tradicija yra susijusi ne tik su visuomenės pripažįstama vertybe - su jausmu, dorybe ar idėja, - bet ir su tautos bei epochos pasaulėjauta ir pasaulėžiūra. Ir juo idėja yra gilesnė, juo ji giliau paliečia žmogaus buvimo pagrindus, tuo tradicija, kuri tą idėją išreiškia, tampa gilesnė, gyvesnė, patvaresnė. Net gili idėja negalės virsti konkrečia ir gyva tradicija, jei ji neatitiks giliems visuomenės nusiteikimams ir siekiams, jei iniciatorių mesta forma nebus įspūdinga.
Tradicijų kitimas
Net stipriai įsigalėjusi tradicija nebūna amžina. Ji gali pakisti, išsigimti ir mirti. Kitimo priežasties reikia ieškoti ne tiek pačioje tradicijos formoj, kiek visuomenės nuotaikoj ir pasaulėžiūroj, kuriomis rėmėsi tradicija.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Tradicijų kitimui pavaizduoti paimkime Kūčias. Tai krikščioniška ir labai lietuviška tradicija. Juk liūdnos lietuviui Kalėdos, jei jis nevalgė Kūčių su savaisiais. Tačiau pastaraisiais laikais mūsų Kūčios įgauna naujų pradų, o šie išstumia senuosius originaliuosius. Kaip žinome, prieš dvidešimt ar trisdešimt metų Kūčių diena būdavo absoliutaus pasninko diena, kuri pateisindavo valgių gausumą per Kūčių vakarienę. Dabar pasninkas pamirštamas, o valgių gausumas paliekamas ir net pridedama degtinė, kurios seniau nevartota. Seniau Kūčių vakarienė baigdavosi visų giedamomis kalėdinėmis giesmėmis, o dabar užtenka pasidžiaugti papuošta ir pašviesta eglaite.
Galėtų atsitikti taip, kaip yra atsitikę su Joninėmis. Ar bežino mūsų dienų jaunuomenė, kokios prasmės turi tie jaunimo sambūriai, laužų ir smalos statinių deginimas, šokiai ir lygavimai? O juk prieš daugelį amžių mūsų senoliams Joninės (kurios tada kitaip vadinosi) buvo prasminga indoeuropiečių tradicija. Ji buvo laimėjusios saulės, triumfuojančios gamtos ir gyvybės šventė, amžinosios ugnies šventė.
Angelo prisilietimas
Akimirkai pajutau angelo prisilietimą. Visai šalia. Nors nieko nemačiau. Akimirkai aš angelą jaučiau. Arti, labai labai arti. Mielieji artimieji, iš tiesų, užmigus kūnui amžinu miegu, tikėkime, kad siela nemirtinga, amžina. Nors XXX nėra, bet laikas palietė tik jo kūną. Siela nemirtinga. Nemirtingumo ženklai tai ir mūsų prisiminimai apie jį, ir gyvenimo linijos pratęsimas per vaikus bei anūkus. Velionio nueitas gyvenimo kelias gražus ir prasmingas. Kažkam iš mūsų jis buvo pavyzdžiu bei paguoda. Kažkam mokytoju, patarėju bei ramsčiu, kai jo labiausiai reikėjo.
Akimirkai pajutau angelo prisilietimą. Visai šalia. Nors nieko nemačiau. Akimirkai aš angelą jaučiau. Arti, labai labai arti. Mielieji, kviečiu visus atverti savo širdis švelniam tarsi netyčia pro šalį prabėgusęs vėjelis, angelo prisilietimui. Tegul į mūsų ilgesį bus įmaišyta ir truputis laimės, viena kita šypsena. Juk nors ir per anksti išėjo mylimas …. (vardas), bet paliko amžinybės pažadą per savo vaikus - dvi išaugusias dukras. Paliko tarsi mažytes dovanas, tiek gražių prisiminimų kartu.
Angelai sargai
Dievo Apvaizda patikėjo angelams pareigą saugoti žmoniją ir lydėti kiekvieną žmogų, kad jis būtų apsaugotas nuo visų rimtų pavojų. Angelas sargas rūpinasi tavimi nuo pat tavo gyvenimo pradžios. Jis džiaugėsi, kai atėjai į šį pasaulį, kaip gera motina džiaugiasi savo kūdikio gimimu. Nuo savo Krikšto dienos tapai Angelui sargui dar brangesnis, dar labiau jo mylimas. Jis dieną naktį budėjo ties tavo lopšiu. Tave vedė, kai žengei pirmuosius žingsnius. Su švelnia meile rūpinosi tavimi, kai grėsė pavojus. Tau padarius nuodėmę, jis liūdėjo, tarsi pats patyręs didžiulę skriaudą, ir nedavė tau ramybės, kol nesusitaikei su Dievu nuoširdžia išpažintimi. Jis budėjo ir meldėsi su tavimi tavo sielvarto valandomis. Drauge su tavimi džiaugėsi tavo sėkmėmis. Pirmosios Komunijos dieną jis buvo tavo sielos palydovas. Kai malonės būklėje priimdavai Angelų Duoną, jis džiūgaudamas tave lydėdavo prie šventojo stalo.
Taip pat skaitykite: Garnyro idėjos prie keptos kiaulienos sprandinės: geriausi receptai
Angelas sargas - tavo geriausias patarėjas. Jis ypač padeda jaunuoliams ir mergaitėms rinktis pašaukimą. Jis tave saugoja nuo pasaulio pavojų. Jeigu jo šauksiesi, jis padės susirasti tau Dievo numatytą gyvenimo draugą. Trumpai tariant, Angelas sargas yra ištikimas tavo palydovas visomis gyvenimo aplinkybėmis - tavo draugas sėkmėje ir nelaimėje. Vieną dieną jis tau suteiks ypatingą pagalbą - kai pradėsi paskutinį savo gyvenimo mūšį. Tuomet jis kovos su tavimi ir už tave, kol laimėsi tą kovą ir tavo širdis nurims. Tačiau net tada jis tavęs neapleis - ten, kur visi, net geriausi draugai, privalo tave palikti - ant amžinybės slenksčio. Kai išnyks žemės šviesa ir tave nutvieks amžinybės švytėjimas, Angelas sargas pristatys tavo sielą Dievo teismui ir sąžiningai tave užtars. Maža to, jei tau prireiks apsivalymo skaistyklos liepsnose, šventasis angelas tave lankys ir guos. Prieš Dievo sostą jis pateiks tavo žemėje atliktus gerus darbus ir pats tave užtars. Galų gale, pasibaigus nuskaistinimo laikui, džiaugsmingai praneš tau apie išlaisvinimą iš skaistyklos liepsnų ir nuves į palaimingąją dangaus karalystę.
tags: #angelo #dienos #pietų #tradicijos