Saulėta Mitų Gimtinė: Kelionė po Kiprą
Šis straipsnis - tai kelionės po Kiprą įspūdžiai, apimantys įvairius salos kampelius, nuo archeologinių vietovių iki jaukių kaimelių. Kelionės metu patirti nuotykiai ir įspūdžiai atskleidžia Kipro grožį, istoriją ir kultūrą.
Pirmoji Diena: Kipras pasitinka Šiluma
Kelionė prasidėjo Kauno oro uoste, kurį pasiekus teko bristi per pusnis. Po 3,5 valandų skrydžio keliautojai išlipo vasaros šilumos apsigaubusiame Kipre. Pirmasis iššūkis - automobilio nuoma. Kipras, buvusi Jungtinės Karalystės kolonija, pasižymi kairiąja eismo puse. Tačiau nuomos agentas Christakis patarė atsipalaiduoti ir mėgautis atostogomis. Jis paminėjo taisyklę, kuri padės važiuoti teisinga puse: juosta, esanti kelio viduryje, visada turi būti vairuotojui iš dešinės.
Išvažiavus iš oro uosto aikštelės, kelis kartus vietoje posūkio buvo įjungti valytuvai. Vakarienei buvo nuspręsta apsipirkti pakeliui esančiame prekybos centre. Kainos lentynose pasirodė panašios į Lietuvoje, nustebino sveriami ledai. Pirmoms kelioms nakvynėms pasirinktas Afroditės kaimelis, netoli oro uosto, kuris pasirodė esantis golfo aikštynas, apartamentų bei vilų miestelis. Automobilis buvo išsinuomotas iš "LP Cyprus economy car rental", kurį rekomendavo keli keliautojai.
Antroji Diena: Gamta ir Technogeninė Katastrofa
Antroji diena prasidėjo kelione automobiliu iki pusryčių. Kipre nuomojami automobiliai turi raudonos spalvos numerius, todėl vietiniai iš tolo žino, kokių bėdų galima laukti. Pirmas sustojimas buvo prie Agios Georgijos bažnyčios. Kiek pagrybavus per priešpriešinio eismo juostas, buvo pasiektas Avakas tarpeklis. Keliautojus neramino "Nissan Micra", tačiau ji užtikrintai ropštėsi net ir statokomis įkalnėmis.
Nuspręsta nerizikuoti važiuoti neasfaltuotu keliuku, tad automobilis buvo pastatytas prie bažnytėlės. Tai vienas iš populiariausių žygiavimo maršrutų, nesudėtingas, bet kojas galima ir sušlapti. Žygiuoti nerekomenduojama lyjant, nes vandens lygis gali pakilti. Žygelis neilgas, bet smagus. Šiltas vėjas, ideali temperatūra ir gražūs vaizdai.
Taip pat skaitykite: Prisvilęs blynas
Pakeliui iš tarpeklio pakelėse driekėsi bananų plantacijos, po kurias taip pat buvo įdomu pasidairyti. Dar vienas mažas taškelis lankomų objektų sąraše - 2011 m. į krantą išmestas laivas. Gal todėl, kad vaizdas įspūdingas, taip visus ir traukia technogeninių katastrofų vietos. Lankytojų, nuo kranto tiesiog stebinčių lėtai bangų ir rūdžių ardomą laivą, buvo kelios dešimtys.
Katės - atskira tema Kipre. Skaičiuojama, kad saloje jų gyvena apie milijoną. Jos visur: viešbučiuose, kavinėse, vieną net prekybos centre radome susisukusią į dekoratyvinį maišelį. 2023 metais Kipre buvo užfiksuotas kačių koronos protrūkis ir nemažai šių keturkojų iškeliavo į amžinuosius medžioklės plotus, pagal kai kuriuos duomenis iki trečdalio populiacijos.
Saulėlydžio lydimi, o šiuo metu saulė leidžiasi apie 16:30, buvo pasukta link Karalių laidojimo vietos. Iš tiesų tai kilmingų žmonių laidojimo kriptos, kai kurios jų yra 2500 metų senumo. Plotas nemažas, pasivaikščioti ir apžiūrėti yra ką, nors labai nesužavėjo.
Trečioji Diena: Lietuviškas Oras ir Kalnų Nuotykiai
Trečioji diena nebuvo itin dėkinga tyrinėjimams, mat lietuviškas oras atsibeldė iš paskos. Tačiau yra ir privalumų. Buvo sustota pasigrožėti Afroditės uola bei paplūdimiu, kur iš kojų verčiančio vėjo genamos bangos įspūdingai dūžta į krantą. Kipre pavadinimai alsuoja graikų mitologija. Čia ji ir išlipo paplūdimyje, kur jai žengiant pražydo gėlės. Keistas jausmas žvelgti į vietas, apie kurias skaitei graikų legendose mokyklos suole.
Kuo aukščiau, tuo oras bjauresnis. Vėjas gena tankius lietaus debesis. Matyt pamiršome kažką paaukoti ar kažkur nusileisti dievams. Pats miestelis nedidelis su jaukiomis gatvėmis, kurios vis tiprėjant lietui virsta upeliais. Buvo kyštelta nosį į Timios Stavros vienuolyną.
Taip pat skaitykite: Šaukštai po pietų: reikšmė ir kilmė
Pabandyta pasislėpti nuo lietaus kavinukėje, kur skani kava su apelsinų pyragu, tačiau sudomino vietinis šaltibarščių spalvos desertas Mahalepi. Tik čia spalvą ir skonį suteikia rožių vanduo. Nuspręsta kilti iki Olimpo kalno.
Vingiuojant su savo automobiliuku aukštyn, kelias užklotas tirštu rūku, kur audra pribarstė akmenų, pastarieji beveik idealus dydžio, kad pramuštų automobilio karterį, o kur dar šakos, kurios tik ir tyko kaip įstrigti po ratais. Vis tik pakylama.
Kipro paskutinio šimtmečio istorija aplaistyta krauju bei konfliktais, kai baigėsi britų kolonizacija ir 1960 metais buvo įkurta Kipro respublika. Deja, jau 1963 metais nesutarimai tarp čia gyvenančių graikų ir turkų baigėsi kariniu konfliktu, į kurį 1974 metais tiesiogiai įsitraukė Graikija bei Turkija. Šios respublikos nepripažįsta jokia pasaulio šalis (tame tarpe ir Lietuva), išskyrus Turkiją. Sala iki šiol yra padalinta ir atskirta JT pajėgų sukurta buferine zona.
Užbildėta į Kiko (Kykkos) vienuolyną. Deja, muziejus neveikė, tačiau buvo lendama pasidairyti po skersvėjais kaukiantį vienuolyną. Tai vienas iš turtingiausių vienuolynų. Pats laikas nešdintis iš kalnų žemyn. 80 kilometrų ir daugiau kaip pusantros valandos kelionė atgal į Pafosą. Atrodo nuo blogo oro pabėgama. Čia susitikta su Karolina, kuri jau ilgą laiką gyvena Kipre.
Važiuojama pakrantės keliu, mėnesienos apšviestos didžiulės bangos piktai talžo krantą, lyg norėdamos mus - bedievius pasiekti. O tik grįžus ima pilti kaip iš kibiro.
Taip pat skaitykite: Posakis apie nemokamus pietus: kilmė ir prasmė
Ketvirtoji Diena: Afroditės Paplūdimys ir Archeologijos Perlai
Rytas pradžiugino giedru dangumi, vakarykštės audros nė kvapo. Paliekamas Pafosas ir sukama link Larnakos. Su automobiliu varoma lyg vietiniai, aišku kartais įkalnėse galios pritrūksta. Šį kartą nusileidžiama tiesiai į Afroditės paplūdimį. Vaizdelis puikus, kol neatvažiuoja keli autobusai turistų. Paplūdimyje yra ir atminimo lentelė, kuri byloja, kad sausio pabaigoje prieš tūkstančius metų deivė Afroditė įžengė į Pafoso krantus. Turbūt reikia norą sugalvoti ir užrišti, kad išsipildytų. Kokių tik ten meilės norų neišskaitėme. Tiesa, lietuviškų nepastebėta.
Kitas kelionės tikslas - Cape Aspro. Po vakarykščio lietaus gan nesudėtinga trasa tapo gana lipni, bet užsikabarojus stačiais šlaitais vaizdai atperka viską. Saloje nuo 1950 metų yra britų karinės bazės, kur net google rašo, jog tai Didžioji Britanija.
Pats laikas pasiŽvalgyti po archeologijos perliukus, tokius kaip - Kourion senasis miestas-karalystė. Nuo idealiai išraižytų kolonų iki amfiteatro bei graikų thermos (pirčių komplekso). Net ir šiais laikais būtų vertos gero spa vardo. Tačiau pačiam gražiausiam momentui prie Baltųjų uolų vis tik spėjama.
Kiek pasivaikštoma, kol saulė pasislepia mėlynuose bangose. Atvažiuojant matėme ūkį, kuriame parduodami vaisiai. Sustojama ir aišku prisiperkama, kad vos panešti galima. Juk negali atsispirti kvepiantiems, dideliems ką tik nuskintiems vaisiams. Ūkininkas dar kelis ir nemokamai įdeda paragavimui. Šviečiant didžiuliam mėnulio blynui pasiekiama Larnaka.
Penktoji Diena: Larnakos Apylinkės ir Flamingų Paieškos
Rytas saulėtas ir šiltas, net nesitiki, jog Lietuvoje šiuo metu sniegas. Šios dienos planas - paklajoti po Larnakos apylinkes. Pirmas sustojimas - Capo Greko iškyšulys, skalaujamas ryškiai mėlyno vandens, kad net akis skauda. Ayioi Anargiroi bažnytėlė, aplink kurią sukasi katinukų tuntas. Katinai čia tarsi šventos karvės Indijoje.
Agia apas stačios uolos bei urvai pasirodė esančios vertos sustojimo. Buvo drąsuolių, kurie braidė ir apačioje basomis kojomis. Ar galėtumėt atsispirti galimybei apsilankyti mitologinio Ciklopo urve? Mes irgi neatsispyrėm. Kiek paklaidžiojome, bet radom tą urvelį. Užtat atsistojus ant uoluos, nuo kurios atliekami šuoliai į jūrą, kažkaip net nejauku buvo net stovėti. Ką jau kalbėti apie šuolius. Dar prisėdamas ant suoliuko su vaizdu į jūrą. Kaip ir nieko daugiau nereikia.
Metas panagrinėti ne tik gamtos, bet žmogaus sukurtus stebuklus. Hala Sultan Tekke mečetė - manoma, kad čia palaidota Mohamedo šventoji pagalbininkė Umm Haram. Aiškus, jog šis tekstas yra prie mečetės, bet mums ta istorinė asmenybė nieko nesako. Užtat šalia plytinčiame druskų ežere yra kai kas, kas mus labai jau domina. Tai - flamingai.
Mes ir vienaip bandėme, ir kitaip, tris vietas apvažiavome, negražiais žodžiais tuos rožinius slapukus išvadinome. O foto medžioklės rezultatas - tik neaiškių dėmelių karavanas virš ežero paviršiaus. Sekdami besileidžiančius lėktuvus, kurie skrieja virš pliažo netoliese susirandame puikiai įvertintą žuvies restoranėlį Almar.
Ko tikėtis iš paplūdimio restorano? Turbūt nieko ypatingo. Tik čia mes buvome neteisūs. Vien jau virtuvės šefas, pripažintas geriausiu Kipre, užduoda toną skoniui ir kokybei. Nenusiviliame. Beje, besileidžiančius lėktuvus atrodo gali ranka pasiekti. Tad jei norite emocijų - čia ta vieta.
Šeštoji Diena: Nikosija - Miestas, Padalintas į Dvi Valstybes
Sotūs pusryčiai besimėgaujant šiltu vėju ir laikas į kelią. Šiandienos tikslas - vienas miestas, dviejų valstybių sostinė. Nikosija yra Kipro respublikos ir Šiaurės Kipro turkų respublikos sostinė. Sako, kad užtenka asmens tapatybės kortelės, bet mes vežėmės pasus.
Pavyko susirasti ne visai turistams įprastą Ledrą kirtimo punktą, užtat parkavimo vietą rasti visai nesunku. Zonoje, kurią kontroliuoja Jungtinių tautų pajėgos mėlynais šalmais Ledra rūmų viešbutyje, statytame 1949, buvo įsikūrusi JT būstinė. Pats viešbutis buvo įspūdingas ir iki dabar dar galima pasigrožėti architektūriniu polėkiu.
Greita dokumentų patikra ir mes šiaurinėje arba turkiškoje miesto dalyje. Atrodo per tuos kelis šimtus metrų nueini iš europietiškos aplinkos į turkišką atmosferą. Kad susiorientuoti bei susitvarkyti su beinternečiu režimu prisėdama išgerti turkiškos arbatos. Neapleidžia jausmas, kad sėdi kažkur Turkijos miestelyje.
Svarbu prisiminti, kad Šiaurės Kipro turkų respubliką teisiškai pripažįsta tik… Turkija. Buyuk Han arba Didžioji užeiga, statyta 1570 metais ir buvo skirta apsistoti keliautojams, kurios viduryje yra nedidelė veikianti mečetė. Kainos nurodytos eurais, nors čia oficiali valiuta - turkiška lira.
Pėsčiųjų gatvelėse verda prekyba. Tik katinai čia tokie patys kaip ir graikiškajame Kipre. operos nerasta, tad žengiame į turgų. Tikėtasi turkiško sąmyšio ir veiksmo, tačia pasitiko tyla ir ramybė. Daug pardavėjų nedirba, o dirbantys apatiški ir ryškiai nuobodžiauja. Galbūt ne turgaus diena, nors paprastai tokiose šalyse čia nuo ryto ir kiekvieną dieną aršiai sprendžiamos visos politinės bei ekonominės aktualijos.
Gatvelėmis šen bei ten, kažkur pasukama. Vienoje iš kavinių suvilioja pamatytas turkiškos kavos pateikimas. Stipri, karti, kokia ir turi būti. Dar paklajojama po senamiestį bei prisėdamas užkąsti restoranėlyje, kuris pasirodo yra tiesiai prie turistinio įėjimo į Šiaurės Kiprą.
Metas sukti europos link. Žingsniuojama greta sienos link savo išėjimo, čia yra tikrų architektūrinių perliukų. Daugiau suremontuotų senų namų, didesnė tvarka ir jokio turkiško samyšio. Sudėtinga ir kruvina Kipro istorija, nors lyg ir yra bandymų suartinti šalis, bet procesas labai lėtas.
Jėgoms atgauti - ledainėje sukertama porcija ledų ir aišku, šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Tai vienas iš Kipro atradimų. Išvažiuojant stringama kamščiuose. Automobilių spūstys ganėtinai naujas dalykas Kiprui. Tiek nuo karo bėgantys ukrainiečiai, tiek Afrikos šalių imigrantai, tiek bandantys į Europą įsitrinti rusai.
Septintoji Diena: Žvejų Miestelis ir Neolito Gyvenvietė
Matyt nuo to, kad netreniruotas organizmas važinėti neįprasta eismo juosta. O važiuoti tai teks, juk laukia pakrantės ir ne tik miestukai. Pirmasis - žvejų miestelis Zygi. Uosto krantinėje prisėdamas išgerti kavos (Žinoma, kad su šviežiai spaustomis apelsinų sultimis), kur nuo bangų mūšos saulės atokaitoje tingiai supasi žvejų laivai.
Keletas parpuškuoja su laimikiu, žinoma ir keliautojai prie jų. Kol žvejai kraunasi, apžiūrima, ką pagavo. Supančiuose Kiprą vandenyse žvejojama apie 300 rūšių žuvų. Kai kurios žuvų rūšys plinta per Sueco kanalą ir naikina vietines. Metas kiek pasukti toliau nuo vandens. Stabtelima Maroni miestuke greta bažnyčios.
Nusprendžiama užsukti ir į Choirokoitia, kur yra neolito (paskutinis akmens amžius t.y. apie 10000 metų atgal) gyvenvietė. Didelio įspūdžio gal ir nepaliko nepaliko. Sukama į Theta (Faros miestuke) iškyšulį. Miestukas dabar tuščias, bet akivaizdu, kad vasarą čia verda intensyvus kurortinis gyvenimas.
Pravažiuojama dar kelis mažus druskos ežerus su viltimi, kad gal flamingai bus ir čia. Net nuvažiuojama pakrante iki pat kelio pabaigos. Deja. Pravažiuojant Larnakos druskos ežerą patikrinama kur foto medžioklės objektai, tačiau nors flamingai nuo vakar šiek tiek pakeitė lokacijos vietą, bet vis tiek dar per toli. Ech.
Ryškus priminimas, kad karas nesibaigė. Paskutinius vakaro akcentus susideda tas pats Almar restoranas paplūdimyje. Tik šį kartą imam jau platesnį meniu. Tikrai neblogas žuvies restoranėlis, na ir matosi, kad virtuvės šefas turi ranką. Ką gi, paskutinis vakaras Kipre. Šiaip ne taip supakuojama į lagaminą vaisius, kuriuos pirkome iš ūkininko.
Aštuntoji Diena: Paskutinis Žvilgsnis į Kiprą
Paskutinė diena Kipre, o saulė lyg susimokius šiandien atrodo kaitina labiau. Skrydis vakare, todėl daugiau nei pakankamai laiko pasidairyti po Pafoso įdomesnes vietas. Viena iš jų - Nea miesto archeologinė vietovė. Mums pasirodė kaip viena iš didžiausių, kurias matėme Kipre ir plotu, ir ekspozicijomis.
Bevaikštant po ekspoziciją iškyla ir Archimedo pasvarstymų vertas klausimas. Jau kelintoje archeologinių kasinėjimų vietovėje matome, kad yra Tesėjo namas. Klausimas: ar tuo laikotarpiu buvo tiek daug Tesėjų ar buvo vienas, kuris turėjo tiek daug namų. Laiko dar yra, tad sustojama Pafoso senamiestyje.
Dar vizitas į artimiausią Ocean Basket pasistiprinimui prieš skrydį. Taigi, Kipras. Sala, kurioje graikų mitai iki šiol gyvuoja greta šiuolaikinio masinio vartojimo bei prabangių kurortų. Įvairialypė gamta ir žinoma lazurito spalvos Viduržemio jūra su tingiai besiilsiančiais katinais. Šalis, kuri sušildė savo šiluma ir vietinių šypsenomis.
Frazeologija Publicistiniame Stiliuje: Okazionalumai, Patarlės ir Priežodžiai
Straipsnyje taip pat nagrinėjama frazeologija, ypač okazionalūs frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Frazeologija yra kalbotyros šaka, kuri tyrinėja stabiliuosius žodžių junginius - frazeologizmus. Stilistika nagrinėja frazeologinių junginių vartosenos įtaką minties raiškumui.
Tyrimo objektas - okazionalieji, t. y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas - išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionalius frazeologizmus, patarles ir priežodžius stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais.
Frazeologizmų Ypatybės
Frazeologizmai skiriasi nuo laisvųjų žodžių junginių savo reikšme, vientisumu, daugianariškumu, vaizdingumu ir pastovumu. Jei bent vieno iš šių požymių junginys neturi, jis nėra frazeologizmas. Frazeologiniams junginiams būdingas atkuriamumas ir apibrėžta frazeologinė aplinka (distribucija).
Semantinė frazeologizmo struktūra yra denotacinio ir konotacinio elemento visuma. Konotacinis frazeologizmo reikšmės komponentas kuria vaizdą, kuris sudaro frazeologizmo esmę. Vaizdingumas atsiranda laisviesiems junginiams žodžiams netenkant savo reikšmės, pradėjus tuos junginius vartoti perkeltine prasme ir apibendrinus vientisa reikšme.
Frazeologizmai ne tik vaizdingi, bet dažnai ir ekspresyvūs bei emocingi žodžių junginiai. Ekspresyvumas žymi ne tik tam tikrą emociją, bet ir prasminio turinio intensyvumą, didžiausią požymio reiškimosi laipsnį. Emocingumas atsiranda iš subjekto kalbos.
Frazeologizmų Klasifikacija
Frazeologizmai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus, dažniausiai pagal reikšmę, struktūrą, funkcijas sakinyje, kilmę. Reikšmės požiūriu skiriami motyvuotos ir nemotyvuotos reikšmės frazeologizmai. Nemotyvuotos reikšmės frazeologizmai vadinami idiomomis.
Pagal komponentų ryšius frazeologiniai junginiai skirstomi į prijungiamuosius, sujungiamuosius ir lyginamuosius. Pagal kilmę frazeologiniai junginiai skirstomi į savakilmius (savuosius) ir skolintinius.
Uzualūs ir Okazionalūs Frazeologizmai
Frazeologinėje stilistikoje frazeologiniai junginiai skirstomi į du tipus: uzualiuosius ir okazionaliuosius. Uzualumas apima tai, kas įprasta, bendra, pastovu, o okazionalumas - tai nukrypimas nuo tradicijos, normos.
tags: #posakis #juoda #duona #trąša