Pokštai apie mėsą: nuo frazeologizmų iki mamuto kukulio
Mėsa - produktas, lydintis žmoniją tūkstančius metų. Tačiau aplink ją nuolat sukasi ne tik kulinarinės tradicijos, bet ir įvairūs pokštai, mitai bei kontroversijos. Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomiausius ir netikėčiausius faktus apie mėsą - nuo kalbos pasaulio kuriozų iki mokslinių eksperimentų su išnykusių gyvūnų mėsa.
Mėsa kalboje: nuo patrankų iki kaktos
Kalba - tai gyvas organizmas, nuolat besikeičiantis ir atspindintis mūsų kultūrą bei istoriją. Net ir su mėsa susiję žodžiai ir posakiai turi savitą istoriją. Štai keletas įdomių faktų iš kalbos pasaulio:
- Frazeologizmas "patrankų mėsa". Šis posakis, reiškiantis nevertinamą karių gyvybę, turi kelis šimtus metų istoriją. Pirmą kartą jis pavartotas prieš 400 metų V. Šekspyro pjesėje "food for powder" (pažodžiui - "parako maistas"). Posakis plačiai vartotas XVIII amžiuje Prancūzijoje, prie jo paplitimo prisidėjo ir F. R. Šatobrianas.
Be to, kalbos pasaulis pilnas įdomybių, kurios netiesiogiai susijusios ir su mėsa. Pavyzdžiui, įdomu, koks žodis nuėjo kelią nuo kaktos iki meteorologijos termino? Arba, kuo virto XIX a. anglų studentų pokštas? Taip pat verta pasidomėti, kodėl kai kurie žodžiai kirčiuojami dvejopai? Žodis „akademija“ netgi kilo iš realios vietos Atėnuose.
Mėsos skandalai: kai pokštai tampa realybe
Deja, kartais pokštai apie mėsą tampa nemalonia realybe. Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai pirkėjai maisto produktuose aptinka netikėtų ir nemalonių "priedų".
- „Apsipirkome Šiauliuose. Buvome nustebinti keisto radinio - raikytame batone buvo supjaustytas ir didžiulis porolono gabalas“, - nuotrauką išplatinusi moteris visiems guodėsi, kad liko be pusryčių.
- Klaipėdietis ekologiškoje skilandžioje dešroje rado mėlynos guminės pirštinės gabalą ir kreipėsi į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Tokie radiniai ne tik kelia pasibaisėjimą, bet ir rimtai kenkia gamintojų reputacijai. Ūkininkė Audronė Žilienė, garsėjanti savo ekologiškais mėsos gaminiais, įsitikinusi, kad jai piktą pokštą galėjo iškrėsti konkurentai. Pasak jos, iš skilandžio galėjo būti tyčia iškrapštytas mėsos gabalas ir įgrūsta pirštinės atplaiša.
Taip pat skaitykite: Vidiniai pokyčiai kelionėse
Bendrovės „Utenos duona“ direktorius Vilius Jasiūnas teigė, kad po incidento su porolonu, neva įkeptu į batoną, įmonėje buvo atlikta bandymų. Tačiau nepavyko įgrūsti porolono į tešlą - įranga jį iškart išspjaudavo lauk. Anot jo, neatmestina, kad tai - konkurentų darbas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius teigia, kad išpuolių prieš gamintojus daugėja. Pasak jo, yra žmonių, kurie turi psichologinių problemų ir elgiasi taip, kad, apjuodinę kitus, atkreiptų į save dėmesį.
Mėsa ir ekologija: ar tikrai turime atsisakyti kepsnio?
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie mėsos gamybos poveikį aplinkai. Teigiama, kad gyvulininkystė prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, miškų kirtimo ir vandens taršos. Ar tai reiškia, kad turime visiškai atsisakyti mėsos?
Balandžio 1 d. pasirodė rašinys apie tariamus JAV ketinimus po poros metų atsisakyti tikros mėsos ir ją pakeisti augaliniais pakaitalais. Nors tai tebuvo pokštas, jis atspindi visuomenėje vyraujančias baimes ir diskusijas apie mėsos ateitį.
Ekspertų teigimu, mėsa "kalta" dėl bemaž 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mėsos gamyba visame pasaulyje sukelia dukart daugiau taršos nei augalinio maisto.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Berlyno Humboldto universiteto profesorius Hermannas Lotze-Campenas ragina turtingesnių šalių gyventojus kuo greičiau sumažinti mėsos vartojimą.
Laboratorijoje užauginta mėsa: fantastika tampa realybe?
Atsižvelgiant į aplinkosaugos problemas ir etinius gyvūnų gerovės klausimus, mokslininkai ieško alternatyvių būdų gaminti mėsą. Vienas iš perspektyviausių sprendimų - laboratorijoje užauginta mėsa.
Idėja auginti mėsą laboratorijoje nėra nauja, bet jos įkūnyjimas užtruko. Olandas Viljamas Van Eelenas, laboratorijoje auginamos mėsos krikštatėvis, šią idėją puoselėjo dešimtmečius.
Laboratorijoje auginamos mėsos gamybos procesas susideda iš keturių komponentų: kamieninių ląstelių, medijos (auginimo tirpalo), karkaso ir bioreaktoriaus.
Nors technologija dar tik pradinėse stadijose, jos įgyvendinimo būdai yra labai įvairūs. Mokslininkai dirba su bendromis raumeninių ir riebalinių ląstelių kultūromis, kad užauginta mėsa būtų sultinga ir vizualiai pažįstama. Tiriami ir visiškai skirtingų gyvūnų raumeniniai audiniai.
Taip pat skaitykite: Slapukų naudojimas ir privatumas
Mamuto mėsos kukulis: ar tai jau realybė?
Nyderlandų mokslo muziejuje pristatytas didžiulis mėsos kukulis, pagamintas iš mamuto mėsos, išaugintos naudojant DNR. Kukulį pagamino australų kompanija „Vow“. Atstovai tikina, kad tai - ne balandžio 1-osios pokštas, jie tiesiog norėję paskatinti diskusiją apie mėsos auginimą, ką laiko tvaresne tikros mėsos alternatyva.
Gaminant kukulį, į avies mėsos ląsteles suleido mamuto geno mioglobino. Kadangi „Vow“ gautoje DNR sekoje buvo spragų, dar suleido ir dramblio iš Afrikos DNR. Krokodilo mėsos kvapo turinčios mėsos kukulis šiuo metu neskirtas valgymui.