Keiptaunas: Pirmasis Europiečių Įkurtas Miestas Pietų Afrikoje
Keiptaunas, įsikūręs netoli Gerosios Vilties kyšulio, yra Pietų Afrikos Respublikos parlamento vieta ir vienas svarbiausių šalies miestų. Šis miestas, turintis daugiau nei 3,43 milijonus gyventojų (2005 m. duomenimis), yra žymus ne tik savo politine reikšme, bet ir turtinga istorija, nuostabia gamta bei kultūrine įvairove. Keiptaunas buvo pirmasis europiečių įkurtas miestas Pietų Afrikoje, todėl jo istorija yra glaudžiai susijusi su Europos kolonizacija ir Afrikos žemyno likimu.
Įžanga
Pietų Afrika, valstybė, kurioje susipina modernumas ir tradicijos, gamtos grožis ir istorinė atmintis, dažnai vadinama Vaivorykštės šalimi dėl jos kultūrinės ir etninės įvairovės. Šiame kontekste Keiptaunas išsiskiria kaip miestas, kuriame susitinka Atlanto ir Indijos vandenynai, o Stalo kalnas stūkso kaip amžinas miesto simbolis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Keiptauno istoriją nuo jo įkūrimo iki šių dienų, atskleisdami jo svarbą Pietų Afrikos ir viso pasaulio kontekste.
Keiptauno Įkūrimas ir Ankstyvoji Istorija
Šiuolaikinės Pietų Afrikos valstybės istorija siekia 1652 m., kai olandų jūreiviai, dalyvavę Rytų Indijos kampanijoje, išsilaipino prie Stalo kalno papėdės. Čia jie įkūrė tranzito punktą laivams, plaukiantiems į Rytus, sodino daržoves ir vaisius, aprūpino laivus gėlu vandeniu ir augino galvijus.
Portugalų jūrininkas Bartolomėjus Diasas 1488 m. pirmasis iš europiečių tyrė Pietų Afrikos pakrantes, ieškodamas tiesaus jūros kelio iš Europos į Tolimuosius Rytus aplink piečiausią Afrikos kyšulį, kurį pavadino Gerosios Vilties kyšuliu. Po devynerių metų Vaskas da Gama apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį ir pasiekė rytinę Afrikos pakrantę, kurią pavadino Nataliu.
1652 m. Olandijos Ost Indijos bendrovės atstovas Janas van Riebeeckas Gerosios Vilties kyšulyje įkūrė prekybos faktoriją ir karinę bazę, pavadintą De Kaap. Šis įvykis žymi Keiptauno, kaip pirmojo europiečių įkurto miesto Pietų Afrikoje, pradžią. Olandai čia pradėjo auginti vaisius ir daržoves, iš vietos gyventojų gaudavo galvijų maistui. Tačiau kontaktas su europiečiais vietiniams gyventojams atnešė ir ligas, kurios smarkiai sumažino jų populiaciją.
Taip pat skaitykite: Nelsonas Mandela: gyvenimas ir kova
Kaapo Kolonija ir Būrų Susiformavimas
Iš asmenų, baigusių 30 metų tarnybą Olandijos Ost Indijos bendrovėje, susiformavo laisvųjų žmonių bendruomenė, kurią daugiausia sudarė olandai. Jiems buvo suteikta žemės kolonijoje, atleidžiant nuo mokesčių už 20 metų tarnybą. Be olandų, kolonijoje apsigyveno ir vokiečių bei skandinavų kilmės buvę bendrovės darbuotojai, o 1688 m. - ir prancūzų hugenotai, atsivežę vyno gamybos tradicijas.
Naujakuriai asimiliavosi su olandais, sudarinėjo santuokas su vietos gyventojais ir vis dažniau keliavo už kolonijos ribų. Taip susiformavo būrų (afrikanų) subetnosas. Olandų pirkliai vežė vergus iš Afrikos žemyno ir olandiškųjų Indonezijos kolonijų. XVIII a. pradžioje olandai kontroliavo teritoriją, esančią apie 70 km spinduliu nuo Kaapstado, o 1730 m. - jau apie 400 km spinduliu.
Keiptaunas Britų Valdžioje
1795 m., Prancūzijai užėmus Olandiją, Kaapo koloniją užėmė Didžioji Britanija, siekdama neleisti Prancūzijai stiprėti per kolonijas. 1814 m. Vienos kongresas perdavė koloniją Didžiajai Britanijai amžinam naudojimui. Pirmieji britų kolonistai apsigyveno 1820 m.
Protestuodami prieš Didžiosios Britanijos valdymą, 1835-1845 m. apie 15 000 afrikanų apleido Kaapo koloniją ir patraukė į pietryčių pakrantę ir centrinius regionus, kur vėliau įkūrė Natalio respubliką (1843 m. užimtą britų), Oranės ir Transvalio valstybes. Ieškant naujų teritorijų sėsliam gyvenimui neišvengta susidūrimų su vietos gyventojais.
Kalnakasybos Pramonės Plėtra ir Būrų Karai
Paskutinį XIX a. ketvirtį Pietų Afrikoje plėtota kalnų pramonė. Aukso ir brangakmenių gavyba pritraukė daug imigrantų iš Europos, sukėlė ekonominį bumą ir būrų konfliktą su britų vyriausybe. 1880-1881 m. vyko pirmasis Didžiosios Britanijos ir būrų karas, kuriame būrai išsaugojo savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Biblijos interpretacijos: duonos padauginimas
XIX a. 9-ajame dešimtmetyje prie Johanesburgo kilus aukso karštligei, britai ėmė plėsti savo įtaką regione. Tarptautinio kapitalo investicijos į kalnų pramonę, ypač Cecilio Johno Rhodeso, įsteigusio bendrovę „De Beers“, veikla iš esmės pakeitė padėtį. Dėl savo aukso ir deimantų kasyklų Pietų Afrika XIX a. pabaigoje pritraukė apie 56 % visų Afrikos investicijų.
1899 m. kilo antrasis Didžiosios Britanijos ir būrų karas (Būrų karas). Nepaisant būrų sėkmės karo pradžioje, nugalėjo geriau apmokyti, geriau ginkluoti ir gausesnes pajėgas turintys britai. Būrams kapituliavus 1902 m., Transvalis ir Oranė tapo Didžiosios Britanijos valdomis, o 1910 m. kartu su Kaapo kolonija ir Nataliu jos sudarė Pietų Afrikos Sąjungą, kuri tapo Britanijos imperijos dominija.
Apartheido Laikotarpis
Nė vienas pasakojimas apie Pietų Afrikos Respubliką neapsieina be paminėjimo apie apartheidą - vieną žiauriausių įteisinto rasizmo pavyzdžių pasaulyje. Prasidėjęs nuo pirmųjų olandų kolonistų, skelbusių baltųjų viršenybės idėją, apartheidas pasiekė kulminaciją, kai 1948 m. valdžioje atėjusi Afrikanų nacionalinė partija priėmė segregacijos įstatymus.
Gyvenimą reguliuojančių įstatymų vis daugėjo: vienas iš jų reikalavo visada su savimi turėti specialų leidimą būti toje teritorijoje, kitas apibrėžė tik baltiesiems skirtas zonas. Juodiesiems buvo draudžiama naudotis tais pačiais paplūdimiais, autobusais, parkų suoliukais, ligoninėmis, mokyklomis, tualetais ar net kapinėmis kaip ir baltieji. Dar vienas įstatymas draudė skirtingų rasių santuokas ir santykius. Ne baltieji negalėjo gyventi miestuose, nebent dirbo čia ir turėjo specialius leidimus.
XX a. 6-ajame dešimtmetyje kilo masinis pasipriešinimas apartheido politikai. 1955 m. Keiptaune vykusiame visų Pietų Afrikos etninių grupių atstovų kongrese priimta Laisvės chartija deklaravo visų piliečių laisvę ir lygias teises bei demokratinę šalies santvarką.
Taip pat skaitykite: Afrikos apiplaukimas: Portugalijos indėlis
Dėl apartheido politikos Pietų Afrikos Respublika nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio patyrė laipsniškai stiprėjantį tarptautinį spaudimą. 1989 m. prezidentu tapęs Frederikas Wilhelmas de Klerkas pradėjo atsisakyti apartheido sistemos. 1989-1990 m. daug diskriminacinių įstatymų buvo atšaukta, iš kalėjimo paleistas Nelsonas Mandela ir kiti kovotojai prieš apartheidą.
Keiptaunas Šiandien
1994 m. įvykusius visuotinius demokratinius rinkimus laimėjo Afrikos nacionalinis kongresas. Apartheidas buvo panaikintas, ir Pietų Afrika pradėjo naują erą. Keiptaunas, kaip vienas svarbiausių šalies miestų, tapo demokratijos ir įvairovės simboliu.
Šiandien Keiptaunas yra gyvybingas ir modernus miestas, garsėjantis savo gamtos grožiu, kultūrine įvairove ir aukštu aptarnavimo lygiu. Turistus iš viso pasaulio traukia Stalo kalnas, paplūdimiai, vynuogynai ir istorinės vietos. Miestas taip pat yra svarbus ekonomikos, gamybos ir įstatymų leidžiamosios valdžios centras.
Keiptaunas žymus savo Stalo kalnu, kuris yra miesto simbolis. Stalo kalno plokščia viršūnė kartu su Signal Hill ir Lion Head viršūnėmis dominuoja miesto panoramoje. Vandenynas šalia Keiptauno pusiasalio laikomas audringu, dėl to per vieną valandą kelionės automobiliu nuo Keiptauno nutolęs Gerosios Vilties kyšulys kartais vadinamas „Audrų“ kyšuliu.
Keiptaunas yra vienas iš dviejų pasaulio miestų, kur susitinka du vandenynai - Indijos ir Atlanto. Įspūdinga 256 metrų aukščio uola yra išsikišusi tarp šių dviejų sūriojo vandens milžinų. Tai yra piečiausias Afrikos žemyno taškas. Portugalų keliautojas Bartolomėjus Diasas, įkvėptas reginio, kaip vandenynų sandūroje kyla aukštos bangos, pavadino uolą Audrų kyšuliu. Gerosios vilties pavadinimą sugalvojo Europos pirkliai, vildamiesi sėkmingos prekybos su Indija.
Netoli Keiptauno esančiame Boulders Beach draustinyje Afrikos pingvinai ateina į žmonių kiemus. Gyventojai skundžiasi, kad pingvinai kelia grėsmę sveikatai ir jų nuosavybei, todėl vietos valdžia svarsto, kaip apsaugoti pingvinus ir nuraminti žmones.
Prie Pietų Afrikos Respublikos krantų, Keiptaune, pasitaiko ryklių užpuolimų.
Kultūrinė Įvairovė ir Tradicijos
Keiptaunas yra daugiakultūris miestas, kuriame susitinka įvairių etninių grupių žmonės. Mieste vartojamos įvairios kalbos, įskaitant afrikanų, anglų, kosa ir zulu. Ryškiausiai Pietų Afrikos spalvos suspindi spalvotame Bo-Kaap rajone, kuriame pirmiausiai įsikūrė malajiečiai, atgabenti čia dar XVIII amžiaus pabaigoje. Kiekvienas namas linksmai nudažytas ryškiomis spalvomis - violetine, mėlyna, rožine, žalia, raudona - pakeisdamas visą rajoną į spalvingiausią vietą visame mieste.
Afrikanai (arba būrai ar afrikaneriai) yra Pietų Afrikos Respublikos baltųjų tauta, kalbanti afrikanų (būrų) kalba, kilusia iš olandų kalbos. Iš viso pasaulyje yra apie 4 mln. afrikanų, iš kurių apie 2,5 mln. gyvena Pietų Afrikos Respublikoje (čia jie sudaro apie 60 proc. baltųjų gyventojų).
Zulu yra didžiausia gentis Pietų Afrikoje, turinti 12 milijonų gyventojų. Gentis turi savą filosofiją, išreiškiančią pagarbą kitam žmogui ir vadinamą Ubuntu - elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.
Turizmas Keiptaune
Keiptaunas yra vienas populiariausių turistinių miestų Afrikoje. Turistus traukia ne tik gamtos grožis ir kultūrinė įvairovė, bet ir galimybė susipažinti su Pietų Afrikos istorija. Populiariausios turistinės vietos Keiptaune:
- Stalo kalnas: Miesto simbolis, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama.
- Gerosios Vilties kyšulys: Legendinė vieta, kur susitinka du vandenynai.
- Boulders Beach: Paplūdimys, kuriame gyvena Afrikos pingvinai.
- Robben Island: Sala, kurioje kalėjo Nelsonas Mandela.
- V&A Waterfront: Krantinė su daugybe parduotuvių, restoranų ir pramogų.
- Constantia vynuogynai: Seniausi PAR vynuogynai, garsėjantys savo vynu.
tags: #pirmasis #europiečių #įkurtas #miestas #Pietų #Afrikoje