"Pirmas blynas neprisvilo": ką reiškia šis posakis?
Šiame straipsnyje panagrinėsime posakio "pirmas blynas neprisvilo" reikšmę ir kontekstą, remdamiesi įvairiais šaltiniais ir pavyzdžiais.
Įžanga
Posakis "pirmas blynas neprisvilo" dažnai vartojamas norint pasakyti, kad pirmas bandymas, pirmas kartas kažką darant buvo sėkmingas. Tai tarsi patvirtinimas, kad pradžia yra gera ir galima tikėtis sėkmės ateityje. Tačiau, kaip ir daugelis liaudies išminties perlų, šis posakis turi gilesnę prasmę ir įvairesnį panaudojimą.
Kalėdų dvasia ir tradicijos
Kartu su sniegu ant žemės leidžiasi ir Kalėdų dvasia. Galbūt kas nors tuoj puls burnoti, kad tai - ne visai krikščioniška šventė, o gal tik komercializuotas dovanų paradas ir prekybininkų galimybė pasipelnyti. Bet leiskite papasakoti apie tradiciją - tai, kas daro Kalėdas Kalėdomis mano, o gal ir jūsų namuose. Žvilgsnis nuslysta padabinta Kalėdų eglute. Sakoma, ją žmonės puošti pradėjo tarsi atsitiktinai, galbūt tik praktiniais sumetimais : Viduramžiais gruodžio mėnesį vaidinant „Rojaus vaidinimą“ (Ievos ir Adomo istoriją) reikėjo vieno esminių bilbinių simbolių - obels. Na, žiemą vaisių šie medžiai neveda, tai spektakliams teko naudoti žaliaskares eglutes ir jas apkarstyti neva obuoliais. O šiandien mano svetainėje stovinti eglutė - žibanti ir mirksinti. Ūgiu ją jau praaugau, bet kasmet su ja susitinku it su sena, širdžiai miela drauge - tėvai šią eglutę nupirko mano pirmųjų Kalėdų proga. Kai sėdamės prie Kūčių stalo, močiutė iš tvarto atneša šieno ir pakloja po balta staltiese. Galbūt taip elgiatės ir jūs? Sakoma, kad ant to šieno ar tiesiai po stalu galimai ilsisi artimųjų vėlės, ateinančios šventinės vakarienės pas savus. Dvylika patiekalų nukrautas stalas - vienintelis, už kurio susirenka visa giminė: tiek gyvieji, tiek mirusieji. Dengdamos stalą mūsų namų moterys palieka tuščią lėkštutę, į ją įdeda Kalėdaitį - netikėtai užsukusiam prašalaičiui, Kalėdų dvasiai ar išėjusiam šeimos nariui. Kalėdaitį, kaip svarbiausią metų duoną, dalinti ir laužti pradeda vyriausias šeimos narys - močiutė, kurios namuose renkasi lubas galvomis jau remiantys vaikai ir anūkai. Nuo vieno Kalėdaičio po gabalėlį atsilaužia visa šeima ir, visai kaip senovės lietuviams buvo įprasta, namų šeimininkas palinki visiems sulaukti kitų Kūčių, padėkoja už tai, kad vėl susirinkome. Maldai pakylame nuo kėdžių - dera prisiminti, kad Kūčių vakarienė ypatinga tuo, jog tas dalinamas Kalėdaitis pagal senuosius papročius yra pačių aukotojų suvalgoma auka. Pavalgę per naktį paliekame nenudengtą stalą, su visais namuose virtais kisieliais, aguonų piene skęstančiais kūčiukais, silkėmis, besivartančiomis pataluose, ir kitais lietuviškumu bei namais kvepiančiais patiekalais. Nuo mažumės žinojau, kad čia - vaišės išėjusiems, kurie valgys ir švęs jau giliai sutemus, per žemę keliaujant ilgiausiai metų nakčiai. Rytą pirmoji pakils močiutė, surinks po baltąja staltiese gulėjusį šieną ir nuneš šias vaišes į tvartą. Tokia tradicija Lietuvoje gyva dar nuo pagonybės laikų, nes Kalėdų šventės esmė visuomet buvo ta, jog švenčia, vėl gimsta visas pasaulis: žmonės, gyvuliai, pati gamta. Po to visi išsiskirstysim į naują, švarų gyvenimo lapą išsinešdami šeimos ir namų jaukumo. Po ilgiausios metų nakties Saulė pakeičia savo padėtį ir pagonių vaizduojamas Devyniaragis elnias tarp savo ragų ją parneš žmonėms, gamtai, gyvenimo ciklui. Krikščionys laukia didingos Trijų Karalių Kasparo, Merkelio ir Baltazaro kelionės, kurios tikslas - pagarbinti ir pasveikinti ėdžiose gulintį, ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų. Sausio šeštą dieną jie atneš aukso, miros ir smilkalų. Tebūnie tai tik keli akcentai, kurie mūsų namuose įžiebia Kalėdų jausmą, pripildo vilties, sakralumo ir tikėjimo, kad per šias šventes į rankas tikrai krenta kažkas stebuklingo.
Socialinė atsakomybė ir verslas: "Pirmas blynas" pavyzdys
Restoranas „Pirmas blynas“ turi dvi misijas. Viena yra kulinarinė, t.y. geras maistas. Kita - socialinė. Kalbant apie pastarąją, siekiame į visuomenę integruoti asmenis, turinčius negalią. Norime, kad žmonės ateitų čia, į „Pirmą blyną“, ir pamatytų, kad neįgalieji taip pat gali dirbti ir suteikti kažką teigiamo bei pozityvaus visuomenei. Toks yra mūsų tikslas, o jį pasirinkome įgyvendinti restorano forma - taip žmonių su negalia darbas, gebėjimai tampa labiau pastebimi visuomenei. Nerengiame jokių specialių kampanijų, tiesiog bandome palaipsniui normalizuoti tai, kad žmonės su negalia dirba ir dirba gerai. Mes tikimės, jog čia pavalgyti apsilankę žmonės grįš į savo darbo vietas ir susimąstys, kas būtų, jei žmogus su negalia dirbtų jų darbo vietoje, ir ar tai būtų įmanoma. Galbūt, kai kurie galvos, kad tikrai taip, kiti - ne, bet vien tai, jog žmonės galbūt susimąstys apie tai, jau yra laimėjimas.
Restorano „Pirmas blynas“ vadovas Timas van Wijkas sako suprantąs - apdovanojimas jam skirtas už tai, jog jis įrodė, kad negalią turintys žmonės gali dirbti verslo įmonėje, nes Lietuvoje, kaip, beje, ir daugelyje kitų Europos šalių, tokių žmonių darbine veikla dažniausiai rūpinasi nevyriausybinės organizacijos, organizuodamos valstybės finansuojamus projektus. „Mes įrodėme, kad negalią turintys žmonės gali dirbti ir užsidirbti - toks ir buvo mano tikslas, specialiai steigiau restoraną, o ne NVO. Smagu, kad Lietuva tai vertina, kad mūsų požiūriai sutampa“, - kalba T. van Wijkas. Jis sako norintis Lietuvoje matyti ir daugiau panašių įmonių, nors pripažįsta, kad tai ir nėra lengva: „Reikia sukomponuoti du dalykus - socialinį darbą ir verslą, ir ši kombinacija nėra paprasta, to mokykloje nemoko. Jeigu studijuoji socialinį darbą, tai nesimokai verslo, o jei pasirenki studijuoti verslą, nieko nesužinosi apie socialinį verslą. Manau, kad abiejų sričių studentams galėtų būti dėstomos bendros paskaitos, fakultetai galėtų kooperuotis.“
Taip pat skaitykite: Prisvilęs blynas
Darbuotojų paieška ir struktūra
Kiekvieną antradienį iš dienos centro „Šviesa“ pas mus praktikuotis atvyksta keturi jų lankytojai. Dienos centrui svarbu, jog dalis jų mažesnę negalią turinčių lankytojų gautų ir sudėtingesnių užduočių, kad galėtų išmokti daugiau. Mums taip pat padeda dar ir Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija bei VšĮ „SOPA“. Kartu su šiomis dviem organizacijomis mes radome savo pirmuosius darbuotojus. Šiuo metu mes turime 4 nuolatinius darbuotojus su darbo sutartimis, kurie gauna nustatytą užmokestį už tam tikrą darbo valandų kiekį. Mes vis dar esame pakankamai maži, tad galime įdarbinti tik 4 žmones, tačiau, siekdami turėti kuo didesnį poveikį, leisti kuo daugiau žmonių su negalia išbandyti ir pademonstruoti savo darbo sugebėjimus, stengiamės nuolat turėti 2 praktikantus. Tarpininkaujant VšĮ „SOPA“ - socialinio įdarbinimo agentūrai - į „Pirmą blyną“ ateina asmenys, kurie nori darbo, tačiau susiduria su sunkumais jį randant, tiksliai nežino ką norėtų dirbti, nežino kas nepavyko, nepasisekė praėjusiuose darbuose, jeigu tokių turėjo. Į restoraną jie ateina praktikuotis mėnesiui, dviem ar trims ir kartu svarstome, kur ir ką jiems tiktų ir patiktų dirbti, kur reiktų kažkokios pagalbos, palaikymo, o ką jie puikiai atlieka savarankiškai.
Stereotipų laužymas
Žmonėms tiesiog lankantis pas mus, matant mūsų darbuotojus dirbant ir tai darant išties gerai, galime bent šiek tiek prisidėti prie šios naujos normos kūrimosi. Palaipsniui, viliuosi, kursis ir daugiau tokių verslų kaip mūsų, kurie tik paspartins procesą. Žmonės supras, kad kiti tai irgi daro - įdarbina asmenis su negalia, vadinasi, tai yra įmanoma, ir tokiu būdu ši idėja tik dar labiau augs bei plėsis. Mes nespaudžiame pačių darbdavių iškart keisti savo darbo aplinkos, darbuotojų sudėties - prisidedant prie pas mus apsilankančių žmonių mąstymo formavimo, tikimės, kad mūsų idėjos labai natūraliai ir palaipsniui savaime pereis ir į darbo santykius. Tikiu, kad tai geriausias būdas pakeisti nusistovėjusias diskriminacines praktikas. Mano manymu, daugybės įstatymų ir įpareigojimų prikišimas įdarbinti vienus ar kitus asmenis, žmonėms, kurie to visiškai nenori ir yra su tuo visai nesusipažinę, nėra labai veiksminga. Toks spaudimas juos išgąsdina ir nubaido.
Laisvalaikio užsiėmimai ir bendruomenės kūrimas
„Pirmame blyne“ bandome organizuoti labai daug skirtingų užsiėmimų, kad kuo įvairesni žmonės čia užsuktų ir susipažintų su mūsų restorano idėja, pamatytų mūsų darbuotojus. Turime muzikos vakarus penktadieniais, kurių metu galima išgirsti skirtingų žanrų muzikos. Turime gestų kalbos mokymosi seminarus, kurie neretai būna itin nuotaikingi. Ateityje tikimės turėti ir sunkiojo metalo grupę, kas taip pat galėtų paskatinti įdomius ryšius tarp kiek švelnesnio charakterio mūsų darbuotojų ir aštresnių sunkiojo metalo gerbėjų. Tad mielai kviečiame žmones, pamėgusius ir grojančius šią muziką, prisijungti. Taip pat rengiame stalo žaidimų vakarus, o šeštadieniais specialius renginius užsieniečiams, norintiems išmokti lietuvių kalbą ar tiesiog susirasti naujų pažįstamų.
Architektūra ir menas: "Versmės" kino teatras Panevėžyje
Architektūra auklėja, edukuoja žmogų. Kuo daugiau geros, kokybiškos architektūros, tuo labiau išprususi visuomenė. Panevėžio muzikinio teatro architektas V. Skokauskas pasakoja apie savo kūrybinį kelią ir projektus:
Kino teatras "Versmė": Tuo metu reikėjo suprojektuoti 400 vietų kino teatrą. Iš pradžių buvo siūlomas tokio tipo pastatas, koks yra Anykščiuose - nedidukas ir visiems įprastas. Tačiau miesto vadovybė ir miesto architektas mums padėjo: jie kreipėsi į Valstybinį statybos reikalų komitetą ir mes gavome leidimą individualiam projektui. Visi suprato, kad tokioje aikštėje negali stovėti tipinis pastatas. Leidimas galėjo atitekti Vilniui, tačiau atiteko Panevėžiui. Iš tos laimės ir džiaugsmo man teko pasiraitoti rankoves ir kibti į darbą. Viktoras Skokauskas. Muzikinis teatras išsiskiria stačiakampe žiūrovų sale, kurios nesimato iš išorės, priešingai ,,Raketos“ ir ,,Garso“ kino teatrams. Dabartinę formą padiktavo akustika. Garsas keliauja atitinkamu kampu, todėl pakabinamos lubos buvo padarytos visame perimetre su nuolydžiu. Natūraliai gavosi toks erdvės kritimas, atsirado kišenės, akustiniai kampai, kurie įvertina atspindį, grįžtantį garsą, atstumą. Tai atsispindi ir pastato išorėje: dalis ties ekranu yra pati aukščiausia, o kino projekcinė - žemiausia. Tuometiniai kino teatrai, tokie kaip „Raketa“ ar Anykščių kino teatras, turėjo elementarias dėžutes, lygias lubas ir sienas, į akustiką nebuvo atsižvelgiama. Man, kaip pradedančiajam architektui, šis pastatas labai reikšmingas. Jame sugebėjau išspręsti problemas naujai. Gaila, bet daugiau tokių įdomių darbų neteko kurti.
Taip pat skaitykite: Apdovanojimai už lygybę ir įvairovę
Vandens nuvedimas grandinėmis: Tai yra vandens nuvedimas. Kartu su Panevėžio kino teatro direkcijos vadovu Stepu Matuza, kuris ir buvo pagrindinis užsakovas, galvojome, ką čia būtų galima padaryti. Vokiškame žurnale buvau matęs, kad vandens nubėgimas daromas ir grandinėmis. Taip vanduo būna organizuotas - nesitaško, čiurlena ir gražiai nubėga. Jis man nieko neatsakė.
Spalvų svarba: Kažkur skaičiau, jog pagrindinės kino teatro patalpos sienų spalva turi būti tamsi. Atrodytų, koks skirtumas, kai užgesini šviesas? Tačiau kuo tamsesnės sienos, tuo labiau ekrane išryškėja vaizdas, patiriamas didesnis efektas. Ieškojome dekoratyvinių dažų, tačiau turėjome tik šviesius. Galiausiai radome tamsiai vyšninę spalvą, susimetėme pinigus ir nupirkome. Viršutinę salės dalį papuošėme ruplėtu tamsiu vyšninės spalvos tinku, o apatinėje dalyje atsirado juodos panelės.
Teismo rūmai: iššūkiai ir sprendimai
Dar vienas jūsų projektuotų pastatų - Teismo rūmai. Teisingumo ministerija padarė orientacinį reikalingų patalpų sąrašą: reikėjo pagalvoti apie liudininkų, teisėjų pasitarimo patalpas. Šį projektą teko vežti pristatyti Architektūrinei tarybai Vilniuje, kuri mums pasakė: „Tokių dalykų Lietuvoje dar nebuvo. Jokių teismų nestatėme. Yra patalpa kaltinamajam, teisėjui. Panevėžio apylinkės teismo rūmai. Nuotr. Teismo rūmai pasižymi neįprastu kampiniu įėjimu. Tai buvo atsakymas vaistinei, kurios įėjimas taip pat kampinis. Jeigu pažvelgsime į istorines, caro laikų nuotraukas, galima pamatyti kampinius įėjimus, kurių keletas dar likę Panevėžyje, pavyzdžiui, J. Masiulio knygynas. Projektuodamas Muzikinį teatrą pats sprendėte ir garso sklidimo klausimą. Taip. Kalbant apie viršutinę konstrukciją, buvo pagalvota padaryti taip, kad atšokęs garsas gestų. Lubos buvo tarsi gaudyklė: reikėjo, jog viskas gerai girdėtųsi ir nesklistų aidas. Su šilumininkais sumąstėme, kad už vietos, kurioje sėdi teisėjas ir yra sudėti specialūs radiatoriai, reikia įrengti dekoratyvinę sienelę su išlinkimu. Kitaip tariant, už teisėjo buvo plokštuma, nuo kurios atšokęs garsas gražiai pasiskirsto salėje. Taip buvo geriau girdimas teisėjas bei šalia sėdintis prokuroras.
Krikščioniška muzika: stereotipų laužymas
Grupės „Crowing Terra“ nariai Agnė Bubilaitė, Alberta Sabakonytė, Viktoras Girdenis, Ieva Rudytė ir Rokas Balsys neigia stereotipus, kad krikščioniška muzika yra nuobodi. Dalyvaudama Pranciškonų gimnazijos talentų vakare grupė pelnė publikos susižavėjimą, iškėlusį ją į I vietą. „Crowing Terra“(iš kairės) : Viktoras Girdenis - elektrinė gitara, Agnė Bubilaitė - vokalas, Ieva Rudytė - būgnai, Rokas Balsys - bosinė gitara, Alberta Sabakonytė - pritariamasis vokalas, akustinė gitara. „Atlikdami krikščioniškas giesmes negalvojame apie tai, ar mūsų muzika patiks publikai, ar turėsime gerbėjų. Kolektyvas susibūrė šių mokslo metų pradžioje ir nors prieš tai jos nariams teko muzikuoti kitose grupėse, netrukus visi suprato: „Crowing Terra“ yra būtent tai, ko jiems labiausiai ir trūko. „Nusibodo būti grupe viena iš daugelio - tiesiog perdainuoti pasaulinius pop hitus. Be to, kai įsiklausai į populiarių dainų žodžius, pasidaro baisu - jų tikrai nebesinori dainuoti,- kalbėjo „Crowing Terra“ nariai, kurie visi dalyvauja Pranciškoniško jaunimo brolijos veikloje ir gieda per jaunimo Mišias Kretingos katalikų bažnyčioje. - Krikščioniška muzika ne tik prasminga, bet ir įvairi. Ji įkvepia“. Vos susibūrusiai grupei „Crowing Terra“, kurios pavadinimas sudarytas iš angliško ir lotyniško žodžių derinio ir išvertus reiškia „giedanti žemė“, rudenį jau teko dalyvauti ir krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“. „Tai buvo mūsų „pirmas blynas“, bet jis tikrai neprisvilo“,- džiaugėsi grupė „Crowing Terra“, kuri buvo pastebėta ir pakviesta į radijo stotį XFM.
Autonominės parduotuvės: prekybos ateitis?
Nijolė Kvietkauskaitė, UAB „Iki Lietuva“ generalinė direktorė, teigia: „Pirmasis blynas - pirmoji investicija į ateities prekybą - neprisvilo, tad einame toliau. Antroje autonominėje parduotuvėje jau bandome dirbti dvigubai didesniame plote, čia pasiūlysime dvigubai daugiau asortimento, kartu integruojame naująją autonominę parduotuvę su visomis tinklo sistemomis. Eksperimentuojame toliau, kad kažkada galėtume žengti ir naujus žingsnius į dar didesnį formatą“.
Taip pat skaitykite: Kaip iškepti lietinius blynus?
Kaip ir pirmoji, naujoji parduotuvė atidaryta toliau tęsiant bendradarbiavimą su „Pixevia“, technologine partnere. Į autonominę parduotuvę be pardavėjų patenkama prie įėjimo nuskenavus mokėjimo kortelę. Parduotuvėje, susirinkus norimas prekes, kameros ir svorio davikliai prideda paimtas prekes į pirkėjo virtualų krepšelį, už kurį atsiskaitoma išeinant pro vartelius ir priliečiant skaitytuvą su mokėjimo kortele. Apsipirkimo metu visas prekes bus galima dėti tiesiai į savo maišelį ar kuprinę.
Investicijos į naujosios parduotuvės atidarymą siekia daugiau nei 391.000 Eur, jos plotas viršija 90 kv. m.
Pirkėjų poreikiai ir pamokos
Paklausta apie pirmosios parduotuvės rezultatus, pašnekovė pirmiausia primena, kad veiklą senamiestyje labai lemia sezoniškumas. „Tačiau jau dabar galime drąsiai teigti, kad ši parduotuvė senamiestyje prigijo ir turi savo nuolatinius klientus, kurie dažnai čia užsuka nusipirkti ir kavos, ir sumuštinio. Karšti gėrimai ir užkandžiai - populiariausios prekės čia. Nuo pat parduotuvės atidarymo matėme augančius pirkėjų srautus, ypatingai vasarą. Didėjo ir pirkinių krepšelis. Mes savo ruožtu girdėjome ir klausėme savo vartotojų, ko jiems trūksta, darėme apklausas, tad asortimente atsirado daugiau šviežių gaminių: pirkėjai prašė didesnės duonos, kitų kepinių, pieno produktų pasiūlos, daugiau daržovių“, - vardina N. Kvietkauskaitė.
Savivaldybių indeksas: pirmas įvertinimas ne visada geriausias
Netrukus turėtų pasirodyti ketvirtasis Lietuvos laisvosios rinkos instituto leidinys „Lietuvos savivaldybių indeksas“, kuriame kasmet pagal pagrindinius kriterijus vertinamos visos šalies savivaldybės. Įvertinimas skiriamas dešimtyje sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Pirmąkart šį indeksą sudarius 2011 metais, Širvintų rajono savivaldybė atsidūrė aukštoje 7 vietoje. Tiesa, reikėtų paaiškinti, kad didieji šalies miestai vertinami atskirai, todėl ši 7-oji vieta buvo skirta ne tarp visų 60, o tarp 53 rajonų savivaldybių. Deja, patarlė, jog pirmas blynas dažniausiai prisvyla, šiuo atveju nepasiteisino. Išėjo netgi priešingai. Kitais, 2012-aisiais, metais šiame savivaldybių indekse Širvintų rajono savivaldybė smuktelėjo į 14-ąją, o 2013-aisiais - jau į 24-ąją vietą. Sakysite, ir ir pastarasis įvertinimas (24 vieta) yra neprastas, jis - tarsi „aukso vidurys“? Galbūt su tuo būtų galima sutikti, jeigu ne vienas „bet“. Kaip minėjau, 2013 metais Širvintų rajono savivaldybė, surinkusi 49,3 balo iš 100, užėmė 24 vietą tarp 53 rajonų savivaldybių. Kaip akcentuoja Laisvosios rinkos institutas, „tai blogiausias iki šiol savivaldybės įvertinimas Lietuvos savivaldybių indekse“.
Fotografijos konkursas: sėkmė po pusės metų laukimo
Pusę metų trukęs laukimas ir, atrodo, kad pirmas blynas neprisvilo;) Jėgas išmėginti būtent su šiuo darbu pasiūlė vienas Flikr draugas, ne vieno tarptautinio konkurso nominantas iš Belgijos. Foto prasmego tarp 1017 kitų darbų. Balsavimas truko 2 mėnesius. Rezultatas - šeštas, bet dar laukė profesionalios komisijos 15-kos geriausių darbų atranka iš pirmojo 100-tuko. Beja, komisija atmetė net 12 iš pirmųjų 15-kos daugiausiai balsų surinkusių darbų. Taigi, vasario 5 - 15 d. Barselonoje Estudio Nomada meno galerijoje vyks geriausių 15 fotografijų paroda. Į parodą pateko 8 šalių fotografų nuotraukos.
tags: #pirmas #blynas #neprisvilo #reikšmė