Pietų Vėjas: Kas Tai?
Pietų vėjas - tai vėjas, pučiantis iš pietų krypties. Šis terminas gali apibūdinti įvairius vėjus, priklausomai nuo regiono ir meteorologinių sąlygų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų kraštų, vėjų kryptys ir stiprumas turi įtakos orams, klimatui ir net vietos gyventojų gyvenimo būdui.
Vėjų kryptys Lietuvoje
Lietuvoje ištisus metus dažniausiai pučia pietų ir pietvakarių vėjai. Rudens pabaigoje vyrauja nestiprūs ir drėgni Atlanto vėjai, o pavasario pradžioje - karšti ir sausi pietų vėjai iš Afrikos.
Vėjų pavadinimai pajūryje ir pamaryje
Pajūrio ir pamario gyventojai, gyvenantys šalia Baltijos jūros ir Kuršių marių, sukūrė savitus vėjų pavadinimus, atsižvelgdami į jų kryptį ir stiprumą. Pamario žvejai skyrė šiuos vėjus:
- Vakarų vėjas - marinis
- Šiaurvakarių vėjas - vakaryne
- Šiaurės vėjas - šiaure
- Šiaurės rytų vėjas - aušriniu
- Rytų vėjas - žeminiu
- Pietryčių vėjas - ožiniu
- Pietų vėjas - peitviu
- Pietvakarių vėjas - pilviniu
Pajūrio žvejai naudojo kitokius pavadinimus:
- Vakarų vėjas - jūriniu
- Šiaurvakarių vėjas - sominiu
- Šiaurės vėjas - žiemeliu
- Šiaurės rytų vėjas - audeniu, auštriniu, aušriniu
- Rytų vėjas - žeminiu
- Pietryčių vėjas - ožiniu
- Pietų vėjas - launagiu
- Pietvakarių vėjas - šakšiniu, aulaukiu
Taip vėjus vadino ir kopininkai. Be to, būta ir gintarinio vėjo, kurio bangos išmesdavo į krantą gintaro gabalėlių. Jūrinis brizas, pučiantis vakarais nuo jūros, vadintas puvėsiumi arba rugiu, o vos juntamas vėjelis - plendra.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Vėjo stiprumo apibūdinimai
Kintiškiai žvejai, ėmus kilti vėjui, sakydavo vėjas čiūkšta, lauke jau čiūkšta, o vėjuotą metą vadino čiūkšta. Įsismarkavus vėjui, sakydavo: Jūroj gera vėjo karta, o krašte tylu. Gūsingą vėją praminė atsiūba. Smarkius vėjo gūsius vadino svylomis, pungliais, lietaus šuorus su lietumi - stariais (stariuoti - pūsti šuoringam vėjui), staigius, greitai praeinančius vėjo gūsius - vėlingiais, labai smarkų vėją - vėtra, galingą vėjo sūkurį - viesulu. Kai kur stiprius vėjo gūsius vadino umaru. Štormas buvo audra, o audringą metų laikotarpį žvejai vadino audrotimi. Pietų šiltas vėjas buvo minkštas vėjas, o šaltas - atšiaurus. Vėjui slopstant sakydavo vėjas gursta, rimsta - pagursta. Nuščiuvus vėjui stodavo ramuma, tyka, tyla.
Vėjo krypties apibūdinimai
Priešais valtį pučiantį vėją vadino statiniu, priešiniu, išilginiu vėju, priešvėju. Šoninis vėjas pūsdavęs iš vienos ar kitos valties pusės. Būta drumsto (nepastovios krypties) ir šmaižiaus (aštraus) vėjo.
Pietų vėjo įtaka
Pietų vėjas gali atnešti šiltesnius orus, ypač pavasarį, kai pučia iš Afrikos. Tačiau jis gali būti ir šaltas, priklausomai nuo metų laiko ir oro masių. Stiprus pietų vėjas gali sukelti audras jūroje ir vėjas turi didelę įtaką žemės ūkiui, vandens telkiniams ir net pastatams.
Vėjas ir mikroklimatas
Karsto plynaukštės įvairovė ir netoliese esanti jūra lemia, kad ten visada pučia vėjas ar brizas, o santykinė drėgmė yra gana maža. Tai kartu su dirvožemio sandara ir augalija nuo senovės laikų sudarė vietos žmonėms palankias mikroklimato sąlygas mėsai vytinti. Panašiai, tam tikrose vietovėse vėjas padeda išvengti drėgmės kaupimosi, kuris gali būti žalingas augalams.
Vėjas ir energetika
Vėjas yra svarbus atsinaujinantis energijos šaltinis. Vėjo jėgainės gamina elektros energiją, naudodamos vėjo energiją. Pagal Direktyvą 2001/77/EB, vėjas yra vienas iš atsinaujinančių ne iškastinių energijos šaltinių.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Vėjas ir klimato kaita
Klimato kaita gali turėti įtakos vėjų krypčiai ir stiprumui. Ekstremalios oro sąlygos, įskaitant stiprius vėjus, gali būti priskiriamos force majeure atvejams.
Vėjas ir žuvininkystė
Žvejai nuo seno stebėjo vėjus ir jų poveikį jūrai. Vėjo kryptis ir stiprumas lemia bangų aukštį ir sroves, kurios turi įtakos žuvų migracijai ir žvejybos sąlygoms.
Vėjas ir žemės ūkis
Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Jerte slėnyje, silpnas vėjas yra vienas iš aplinkos veiksnių, turinčių įtakos žemės ūkio produkcijai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva