Pietų Rusijos aviganis: veislės standartas, charakteris ir priežiūra
Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 400 šunų veislių, kurių kiekviena turi savo aprašytą ir patvirtintą veislės standartą. Tarptautinė kinologų federacija (FCI), įkurta 1911 m., yra didžiausia pasaulyje kinologų organizacija. FCI vienija Europos, Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos kinologų organizacijas ir tvirtina šunų veislių standartus. Nors didžioji pasaulio šunų dalis yra neveisliniai šunys (mišrūnai), veisliniai šunys turi nustatytus standartus, kurie apibrėžia jų išvaizdą, charakterį ir kitas savybes.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vieną iš šių veislių - Pietų Rusijos aviganį. Aptarsime veislės standartą, charakterį, priežiūros ypatumus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šios veislės šunimis.
Pietų Rusijos aviganio veislės standartas
Pietų Rusijos aviganis - tai stiprus, didelis šuo, pasižymintis nepriklausomu charakteriu ir dažnai agresyvus su svetimais žmonėmis, tačiau ištikimas savo šeimininkams. Ši veislė priskiriama pavojingų šunų kategorijai, o jų laikymas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas.
Bendras įspūdis
Pietų Rusijos aviganis yra vidutinio dydžio, tačiau gana stambus šuo. Kalyčių aukštis ties ketera yra maždaug 62-66 cm, o patinų - 65-70 cm, svoris gali siekti 54-74 kilogramus. Dėl tankaus ir gana ilgo kailio galva atrodo trumpa ir plati, tačiau iš tiesų Pietų Rusijos aviganių galva yra ilga ir siaura, pleišto formos.
Kūno sudėjimas
Šios veislės šunų kaklas raumeningas, ilgas, nugara tiesi ir stipri. Kojos tiesios, lygiagrečios, ilgos, letenos apvalios, apaugusios ilgais plaukais. Nosis didelė, juodos spalvos, akys nedidelės, tamsios. Ausys nukarusios, lyginant su galvos dydžiu, yra gana mažos. Akys vidutinio dydžio, toli viena nuo kitos, ovalo formos, tamsių spalvų. Sąkandis žirkliškas, dantys dideli, balti.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Kailis
Uodega ilga, bet nuleista turi būti ne ilgesnė nei iki kulnų, gali būti kablio ar pusmėnulio formos. Kailis maždaug 10-15 cm ilgio, storas ir tankus. Leistinos kailio spalvos - pilka, balta, pilka ir balta, balta ir geltona, žaliai ruda.
Pietų Rusijos aviganio charakteris
Pietų Rusijos aviganis yra savimi pasitikintis šuo, kuris labai prisiriša prie savo šeimininkų, tačiau nepažįstamaisiais nepasitiki. Tai - labai gyvybingi ir sargūs augintiniai, kurie visada pasiryžę ginti savo šeimos narius. Nors iš pažiūros gali atrodyti, kad Pietų Rusijos aviganiai yra gana nerangūs ir lėti, tačiau taip nėra - jus tikrai nustebins šių šunų reakcija ir vikrumas! Patinai dažniausiai yra linkę dominuoti, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama dresūra.
Santykis su šeima
Pietų Rusijos aviganis - tai neįtikėtinai ištikimas augintinis, kurio pasaulis yra tarsi padalytas į dvi dalis: „šeima“ ir „ne šeima“. Šeima Pietų Rusijos aviganis laiko tuos žmones ir gyvūnus, kuriuos jį supa nuo mažų dienų, todėl labai svarbu nepraleisti šuns socializacijos laikotarpio, ir pasirūpinti, kad augintinis susipažintų su kuo daugiau žmonių bei gyvūnų. Nors šie šunys puikiai sutaria ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais, tačiau su pastaraisiais Pietų Rusijos aviganio geriau nepalikti vienų - jei vaikai susipeštų, šuo gali ieškoti teisybės, ir ginti nukentėjusį.
Dresūra ir socializacija
Jei Pietų Rusijos aviganis bus auginamas sargybai, nedarykite klaidos šį šunį mokydami savarankiškai - šį darbą vertėtų patikėti patyrusiems šunų elgsenos specialistams. Tokio šuns šeimininkas turi būti atsakingas, patyręs šunų auginime, ir turintis pakankamai laiko, kurį galėtų skirti savo augintiniui.
Pietų Rusijos aviganio priežiūra
Pietų Rusijos aviganiai pasižymi stipria sveikata, jiems nėra būdingi jokie genetiniai sveikatos sutrikimai, tačiau kartais gali pasitaikyti klubo sąnario displazijos, epilepsijos ar širdies nepakankamumo atvejų. Labai svarbu atsakingai rinktis veislyną ir pasidomėti šuniukų tėvams atliktais sveikatos tyrimais, nes tai padės išsirinkti sveiką augintinį. Įprastai šios veislės atstovai gyvena 9-11 metų, viso gyvenimo laikotarpiu Pietų Rusijos aviganiai išlieka budrūs ir vikrūs.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Sveikata
Rekomenduojama bent kartą per savaitę apžiūrėti šuns ausis, kasdien pavalyti snukį (ypač po valgio). Nerekomenduojama šios veislės atstovus auginti bute, toks šuo labiau tiks gyvenantiems nuosavame name su erdviu kiemu.
Higiena
Šios veislės šunims reikia reguliariai šukuoti kailį, kad nesusidarytų sąvėlos. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti ir valyti ausis, kad būtų išvengta infekcijų.
Tinkama aplinka
Šiems šunims reikia daug vietos, todėl jie geriausiai jaučiasi gyvenantys namuose su dideliu kiemu arba ūkiuose.
Pavojingų šunų laikymo ypatumai Lietuvoje
Lietuvoje, jeigu šuo priklauso vienai iš pavojingų veislių, jo laikymas be atitinkamų dokumentų ir leidimų yra draudžiamas. Asmenys, norintys laikyti pavojingus šunis, privalo gauti savivaldybės leidimą. Tai reiškia, kad norint įsigyti, laikyti, veisti ar prekiauti tokiais šunimis, būtina gauti specialų leidimą, kurį išduoda savivaldybės administracija. Savininkai, kurie pažeidžia šias taisykles, gali sulaukti griežtų sankcijų, tarp jų - piniginės baudos ir netgi šuns konfiskavimas.
Leidimo gavimo tvarka
Asmuo, siekdamas gauti leidimą, privalo pateikti rašytinį prašymą savivaldybės administracijai, nurodydamas savo asmeninę informaciją, faktinę gyvenamąją vietą, visus kartu gyvenančius asmenis ir pateikdamas išsamią dokumentaciją. Būtina pridėti pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, patvirtinančią, kad asmuo nesikreipė dėl priklausomybės sindromo, taip pat tos vietos savininko ar teisėto valdytojo sutikimą dėl šuns laikymo, dokumentą, patvirtinantį šuns veislę ir kilmę, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir pažymą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, patvirtinančią, kad asmuo nėra teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Reikalavimai pavojingų šunų laikymui
Jei pavojingas ar kovinis šuo yra laikomas uždaroje žemės valdoje, prie įėjimo (įvažiavimo) į ją turi būti pastatytas ar pritvirtintas prie vartų dienos ir nakties metu gerai matomas įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, pavojingas šuo!“. Viešosiose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi ir koviniai šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Be to, visi pavojingi ir koviniai šunys privalo būti paženklinti poodine mikroschema, leidžiančia identifikuoti gyvūną bei jo savininką.
Pietų Rusijos aviganio istorija
Iki šiol istorikai ir kinologai turi skirtingas nuomones apie Pietų Rusijos aviganių kilmę. Vienoje versijoje teigiama, kad Pietų Rusijos aviganiai nėra vietinė veislė, o jų kilmė yra tokia pati, kaip ir bobteilų bei senųjų prancūzų aviganių. Kitoje teorijoje aiškinama, kad Pietų Rusijos ir europiečių aviganių kilmė nėra tokia pati. Įrodyta, kad vilkų ir Pietų Rusijos aviganių kaukolės yra beveik identiškos, todėl manoma, kad ši veislė galėjo kilti tiesiogiai iš vilkų. Vis dėlto, iki šių dienų Pietų Rusijos aviganių kilmė vis dar nėra aiški, tačiau žinoma, kad ši šunų veislė yra labai sena.
Veislės populiarumo raida
Iki pat 1850 metų Pietų Rusijos dalyje šie šunys buvo labai paplitę - remiantis rašytiniais šaltiniais, tuo metu čia gyveno apie 2000 veislės atstovų. Įdomu tai, kad 3-5 Pietų Rusijos aviganiai prižiūrėdavo maždaug 1000-1500 avių bandą, ir šis darbas jiems tikrai puikiai sekėsi. 1917-1921 metais Rusijoje vyko Pilietinis karas, po kurio pietinė Rusijos dalis tapo išplėšta ir sunaikinta. Daugybė šunų liko be savo šeimininkų, tad nemažai veislės atstovų teko tiesiog nušauti. Yra žinoma, kad 1923 metais Askanija Novoje buvo likusi vos viena šios veislės atstovė, tačiau tais pačiais metais profesorius A. Brauner ėmėsi aviganių veisimo programos. Jo pastangos buvo sėkmingos, nes nuo 1928 metų Pietų Rusijos aviganiai jau galėjo dalyvauti parodose. Itin sėkminga buvo 1939 m. Simferopolyje surengta paroda, kurioje buvo įvertintas veislės progresas. Deja, Antrasis Pasaulinis karas ir vėl turėjo neigiamų pasekmių veislės populiacijai, tad bandant veislę atgaivinti Pietų Rusijos aviganiai buvo kryžminami su komondorais. Šiandien šios veislės atstovų skaičius vis dar yra ganėtinai nedidelis.
tags: #pietų #rusijos #aviganis #veislės #standartas