Pietų pusiaujo srovės susidarymas
Atlanto vandenynas, antras pagal dydį vandenynas pasaulyje, yra Pasaulinio vandenyno dalis, esanti tarp Europos ir Afrikos (rytuose), Šiaurės ir Pietų Amerikos (vakaruose) ir Antarktidos (pietuose). Šis milžiniškas vandens telkinys, besitęsiantis iš šiaurės į pietus apie 15 000 kilometrų, vaidina svarbų vaidmenį pasaulio klimato sistemoje, o jo srovės lemia temperatūros pasiskirstymą ir jūrų ekosistemas. Tarp daugybės Atlanto vandenyno srovių ypač svarbi yra Pietų pusiaujo srovė, kuri formuoja didelę vandens cirkuliacijos sistemą pietų pusrutulyje.
Atlanto vandenyno susidarymas ir geologinė raida
Norint suprasti Pietų pusiaujo srovės susidarymą, būtina atsižvelgti į Atlanto vandenyno susidarymo istoriją. Atlanto vandenyno susidarymas apima visą mezozojų ir kainozojų. Pagrindinė Atlanto dalis pradėjo formuotis juros periodo pradžioje, kai Pangėjos superžemynas suskilo į du žemynus: šiaurinį - Lauraziją (Šiaurės Amerika ir Eurazija) ir pietinį - Gondvaną (Pietų Amerika, Afrika, Indija, Australija, Antarktida). Kreidos periodo pradžioje sudėtinga riftų sistema suskaldė Gondvaną į kelis dabartinius žemynus. Pietų Amerika atskilo ir pradėjo tolti nuo Afrikos, dėl to susidarė Atlanto pietinė dalis, kuri nuolat platėjo ir dabar tebeplatėja vidutiniškai 4 cm per metus. Šis nuolatinis plėtimasis ir litosferos plokščių judėjimas turėjo įtakos vandenyno dugno topografijai ir srovių formavimuisi.
Bendroji atmosferos cirkuliacija ir vėjai
Bendrąją atmosferos cirkuliaciją nulemia 4 nuolatiniai atmosferos veiklumo centrai: Islandijos ir Antarkties depresijos ir Šiaurės bei Pietų Atlanto anticiklonai, kuriuos skiria kiek mažesnio slėgio zona ties pusiauju. Dėl to vidutinėse platumose visus metus pučia stiprūs vakarų vėjai, o subtropinėse ir tropinėse platumose - pasatai (Šiaurės pusrutulyje iš šiaurės rytų, Pietų - iš pietryčių). Šie pastovūs vėjai yra pagrindinis variklis, sukuriantis paviršiaus sroves Atlanto vandenyne.
Paviršiaus srovės Atlante
Paviršiaus srovės Atlante sudaro dvi ryškias sistemas, kuriose vanduo teka ratu: Šiaurės pusrutulyje - pagal laikrodžio rodyklę, Pietų pusrutulyje - prieš laikrodžio rodyklę. Pietų pusrutulio subekvatorinėse platumose iš rytų į vakarus teka Pietų Pasatų srovė. Tai šiltoji srovė, kuri susidaro veikiant pietryčių pasatams. Ši srovė teka į vakarus palei pat pusiaują.
Pietų Pasatų srovės susidarymas ir charakteristikos
Pietų Pasatų srovė susidaro dėl pietryčių pasatų poveikio. Šie vėjai pučia link pusiaujo ir stumia paviršinį vandenį į vakarus. Dėl Žemės sukimosi (Coriolis efektas) srovė šiek tiek nukrypsta į pietus. Srovė teka per Atlanto vandenyną, rinkdama šiltą vandenį iš Afrikos pakrantės.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Srovės įtaka Pietų Amerikos pakrantėms
Ties Pietų Amerikos krantais Pietų Pasatų srovė išsišakoja į dvi šakas: dešinioji Gvianos srovė jungiasi su Šiaurės Pasatų srove, kairioji - šiltoji Brazilijos srovė - teka į pietus iki 40° pietų platumos, ten susijungia su šaltąja Falklando srove, sudaro Pietų Atlanto srovę, kuri teka į rytus. Ši išsišakojimas ir susijungimas su kitomis srovėmis formuoja didelę vandens cirkuliacijos sistemą pietų Atlante.
Brazilijos srovė ir jos įtaka klimatui
Brazilijos srovė neša šiltą vandenį į pietus palei Pietų Amerikos pakrantę. Ši srovė turi didelę įtaką pakrantės regionų klimatui, padidindama temperatūrą ir drėgmę. Toliau į pietus Brazilijos srovė susitinka su šaltąja Falklando srove, kuri teka iš Antarktidos regiono. Šių dviejų srovių susidūrimas sukuria sudėtingą hidrologinę situaciją ir turi įtakos žvejybos ištekliams.
Pietų Atlanto srovė ir Bengelos srovė
Susijungus Brazilijos ir Falklando srovėms, susidaro Pietų Atlanto srovė, kuri teka į rytus. Rytuose jos šaka - šaltoji Benguelos srovė - teka pusiaujo link. Benguelos srovė teka palei Afrikos pietvakarių pakrantę ir vėsina orą, todėl susidaro sausringas klimatas.
Tarppasatinės priešsrovės ir Lomonosovo srovė
Abipus pusiaujo iš vakarų į rytus teka Šiaurės ir Pietų tarppasatinės priešsrovės. Jas skiria Ekvatorinė srovė, tekanti iš šiaurės į vakarus. Po Pietų Pasatų srove, 50-200 m gylyje, iš vakarų į rytus teka kompensacinė ekvatorinė Lomonosovo srovė. Šios srovės kompensuoja paviršinių srovių pernešamą vandenį ir padeda palaikyti vandens balansą vandenyne.
Antarkties vandenų įtaka
Šalčiausi Antarkties vandenys kaupiasi Weddellio jūros dugne, dėl didelio tankio nusileidžia nuo Antarktidos šelfo į daugiau kaip 4000 m gylį ir teka pusiaujo link. Antarktidos ledynų tirpsmo vandenys kaupiasi tarp 50° ir 55° pietų platumos 500-1000 m gylyje (tarpiniai vandenys), teka į šiaurę ir pasiekia 20° šiaurės platumos. Šie šalti vandenys turi įtakos gilesnių vandenyno sluoksnių temperatūrai ir druskingumui.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Temperatūros ir druskingumo ypatumai
Paviršiaus vandens druskingumas: abiejose tropinėse juostose 37 ‰, ekvatorinėje 35 ‰, Pietų pusrutulio vidutinėse platumose iki 34 ‰, Šiaurės - 36 ‰. Šie skirtumai susiję su kritulių, garavimo ir upių nuotėkio ypatumais skirtinguose regionuose.
Klimato juostų įtaka
Atlantas tęsiasi per visas klimato juostas, išskyrus arktinę. Dėl srovių įtakos oro temperatūra ties rytine ir vakarine Atlanto dalimi toje pačioje platumoje nevienoda: į šiaurę nuo 30° šiaurės platumos vakarinė dalis apie 10 °C šaltesnė už rytinę, o tarp 30° šiaurės platumos ir 40° pietų platumos vakarinė dalis maždaug 5 °C šiltesnė.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #pusiaujo #srove #susidarymas