Pietų Laoso miestai: nuo neatrasto krašto iki budistinių šventyklų
Laosas - socialistinė valstybė Pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros, tačiau šalies vakariniu pasieniu teka viena didžiausių Azijos upių - Mekongas. Šis kraštas vis dar yra neatrastas turistų, populiarumu nusileidžiantis kaimynėms Tailandui ir Vietnamui, tačiau tai galima vertinti kaip Laoso privalumą. Šalis turi ką pasiūlyti keliautojams - nuo paslaptingų olų iki įspūdingų krioklių, nuo senovinių šventyklų iki nuotykių džiunglėse.
Kada keliauti į Laosą?
Geriausias metas keliauti į Laosą yra nuo gruodžio iki vasario, kai dažniausiai būna sausa ir ne taip karšta. Tačiau verta atsiminti, kad Laose vyrauja tropinis klimatas, tad keliauti galima ištisus metus. Nuo kovo iki gegužės, prieš pat lietingąjį periodą, temperatūra pakyla aukščiausiai, net iki 40 laipsnių karščio. Santykinai vėsiausi mėnesiai yra lapkritis, gruodis ir sausis, tuomet temperatūra dienos metu dažniausiai nebūna aukštesnė nei 30 laipsnių.
Laose vyrauja du pagrindiniai sezonai: sausasis, kuris tęsiasi nuo spalio iki vėlyvo balandžio, ir drėgnasis - nuo gegužės iki vėlyvo rugsėjo.
Transportas Laose
Oro transportas
Laose priskaičiuojama apie 50 oro uostų. Dauguma jų nedideli, vietinės reikšmės su neasfaltuotu pakilimo taku. Didžiausias oro uostas yra už 3 km nuo sostinės Vientiano - Wattay tarptautinis oro uostas (VTE). Kitas tarptautinis oro uostas yra šalia Luang Prabango miesto. Miestui populiarėjant tarp turistų, auga ir oro uosto apimtys.
Vandens transportas
Kadangi Laosas neturi priėjimo prie jūros ir jūrinių uostų, tai laivyba nėra vystoma. Mekongo upe taip pat ne itin.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Žemės transportas
Laose, kaip ir daugelyje Pietryčių Azijos šalių, vyrauja specifinės transporto priemonės „tuk-tuk“, kurios gali talpinti 2-3 keleivius. Jų yra daug, o dėl kainos visada geriau derėtis. Taip pat tarp miestų važinėja europiečiams neįprasti atviri autobusai. Yra ir dviaukščių naktinių autobusų. Kalbant apie keliavimą šalies viduje, patariama samdytis privatų vairuotoją arba nuomotis automobilį patiems. Tarpmiestinių autobusų tinklai nėra išvystyti, o vienintelis šalyje egzistuojantis geležinkelio ruožas yra itin trumpas (vos keletas kilometrų). Nepaisant to, šalyje yra įrengti išties kokybiški greitkeliai, gerokai palengvinantys susisiekimą.
Saugumas ir sveikata
Iš esmės Laosas yra laikomas viena saugiausių šio regiono šalių. Privalomų skiepų keliautojams nėra, bet rekomenduojama pasiskiepyti dėl maliarijos, kadangi ištisus metus čia vyrauja infekcijos rizika. Taip pat siūloma pasiskiepyti ir nuo hepatito A ir B, difterijos bei revakcinuotis nuo stabligės. Vykstant į Laosą iš geltonojo drugio rizikos teritorijų, būtina turėti geltonojo drugio sertifikatą. Planuojant kelionę į Laosą būtina turėti Lietuvos Respublikos pasą (asmens tapatybės kortelė negalioja) bei vizą. Visais su vizomis susijusiais klausimais derėtų kreiptis į Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos ambasadą, esančią Berlyne, Vokietijoje.
Pietų Laoso miestai ir lankytinos vietos
Vientianas
Sostinės Vientiano centre nakvynė dviems žmonėms 3 žvaigždučių viešbutyje gali kainuoti nuo 29 eurų. Tuo tarpu 5 žvaigždučių vertinimą turinčių viešbučių šiame mieste yra vos 7. Dauguma jų įsikūrę kiek tolėliau nuo miesto centro, o nakvynė dviems čia kainuos nuo 68 eurų už naktį.
Luang Prabangas
Luang Prabangas - miestas, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Šis miestas garsėja ne tik savo turtinga istorija, senovės šventyklomis bei vienuolynais, bet ir vietovę supančiais kalnais bei įspūdingais saulėlydžiais. Wat Xieng Tong šventykla. Or Lam - patiekalas, kilęs iš Luang Prabango miesto.
Pak Ou urvai
Netoliese nuo Mekongo upės esantys urvai yra nuo seno žinomi kaip Budos urvai. Pak Ou olose netoli Luang Prabango galima atrasti daugiau nei 4000 Budos statulų. Tikima, kad daugumą šių statulėlių per šimtus metų sunešė vietiniai žmonės, tad jei ne dramatiškas klinčių olų vaizdas, lietuviams ši vieta gali priminti Kryžių kalną. Kaip ir mums kryžių kalnas, taip ir laosiečiams, Pak Ou olos yra viena iš labiausiai garbinamų šventųjų vietų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Kuang Si krioklys
Visai šalia Luang Prabango esantis trijų kaskadų krioklys. Kuang Si kriokliai, krisdami kaskadomis, suformuoja ramius turkio spalvos baseinėlius.
Vang Viengas
Vang Vieng miestelis - Laoso nuotykių sostinė. Tai turistinis miestelis, esantis netoliese Vientiano.
Wat Phu
Si Phan Don salos
Tai daugybės salų grupė Mekongo upėje visai šalia sienos su Kambodža. Laoso pietuose, Kambodžos pasienyje esantis Si Phan Don, kas išvertus iš Laoso kalbos yra 4000 salų - taps maloniu atradimu ieškantiems atsipalaidavimo. Dauguma salų Mekongo upės archipelage yra negyvenamos, o net jei gyvenamos - tik nedaugelyje yra elektra. Populiariausios - Don Det, Don Khon ir Don Khong salos, kuriose galima apsistoti nakvynės namuose, bet tai rekomenduojama tik tiems, kurie gali sau leisti prabangą visą dieną gulėti hamake ir stebėti ramiai tekantį gyvenimą aplink save.
Akmenų lyguma
Tai didžiuliai tuščiaviduriai akmenys, paskleisti itin didelėje teritorijoje. Sklando įvairūs gandai, kad tai kadaise buvusios žmonių laidojimo urnos.
Konės krioklys
Vieng Xai olos
Tai didžiulis ilgus amžius skaičiuojantis olų tinklas, kuris kadaise vykusio Vietnamo karo metu buvo naudojamas kaip slėptuvė. Čia buvo įrengta ir ligoninė, ir parduotuvės bei teatras. Vienas iš įspūdingiausių neramių laikų paminklų - Vieng Hai olos, sudarytos iš maždaug 450 olų tinklo. Čia slėpėsi komunisto Pateto Lao pajėgos ir daugiau nei 20 tūkstančių paprastų gyventojų. Olų labirintuose taip pat buvo įrengtos ligoninės, turgūs, leidyklos, gyvenamieji kvartalai, valdymo įstaigos ir net teatras.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Bokeo gamtos rezervatas
Jame saugoma buvusi beveik išnaikinta primatų rūšis - gibonai.
Laoso istorijos vingiai
Archeologiniai radiniai dabartinio Laoso teritorijoje byloja ją buvus apgyventą prieš 40 000 metų. Per Laoso teritoriją vyko pirmosios Azijos migrantų, kurie apgyveno Pietryčių Aziją ir Australiją, bangos. Dešimtame-antrame tūkstantmetyje prieš Kristų čia formavosi Hoa Binho kultūra. Ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų pradėta plėtoti žemdirbystė (ryžių auginimas). Austroazijiečių banga ilgainiui suformavo khmu etnosą šiaurėje, katangus pietuose ir brao piečiausiame pakraštyje, gretimos Kambodžos teritorijoje apsigyveno khmerų ir monų protėviai. Kalnuotose Laoso vietovėse austroazijiečių etnosai ilgiau išvengė kaimynų įtakos, todėl vėliau pradėjo kurti valstybes.
Bronzos dirbiniai pradėti gaminti apie 1500 pr. Kr., geležies - apie 700 pr. Kr.; 8-2 a. pr. Kr. Apie 500 po Kr. į Laoso teritoriją atsikrausčiusi kha etninė grupė buvo politiškai priklausoma nuo Funano valstybės. Šią pakeitusios Čenla (7-8 a.) ir Kambudžadeša (9-13 a.) apėmė Laoso vidurio ir pietų teritorijas, ten atsirado khmerų miestų ir tvirtovių. 6-8 a. krašte sparčiai plito Vietnamo ir Laoso pasienyje susiformavusios tajų gentys, 9 a. tajai pradėjo karo žygius per Laosą į Šiaurės Vietnamą. Būtent tajai sukūrė pirmąsias Laoso teritorijoje karalystes, etnonimas lao iki naujųjų laikų naudotas tajų tapatybei apibūdinti. Tajų migracinės bangos laipsniškai išstumė austrazijiečių gentis (khmu, kalangus ir brao) į atokias kalnuotas vietoves, jos sudarė žemesnį visuomenės sluoksnį. Pirmosios nedidelės tajų valstybės kūrėsi Mekongo upės baseine - šiaurėje Sipsong Čau Tai, Čeng Hungas, Muang Sua - Centriniame Laose, pietuose - Muang Phuanas, Vientianas.
9 a. antroje pusėje vyko Khmerų imperijos ekspansija į Muang Sua, vėliau khmerai užėmė Pietų Laosą iki Mekongo. Khmerai dominavo iki 13 a. 1253 Šiaurės Laosą nukariavo ir iki 1271 tiesiogiai valdė mongolai. Vėliau čia įsitvirtino tajų dinastija, besivadinanti panya titulu ir pripažįstanti mongolų valdžią. Panya Langas ir Panya Khamfongas sustiprino Muang Prabango politinę reikšmę, prijungė gretimą Muang Phuaną. Panya Khamfongo vaikaitis Fa Ngumas 1353 įkūrė Lan Sango valstybę (sostinė Luang Prabangas), nuo tada prasideda rašytinė Laoso istorija.
15 a. Lan Sangui teko atremti daivietų antpuolius, 19 a. antroje pusėje - kariauti su Birma. Saugumo sumetimais 1563 sostine tapo piečiau esantis Vientianas. Po permainingos kovos Lan Sangas buvo priverstas pripažinti Birmos vasalitetą. Jos dominavimas baigėsi valdant Suminje Kumanui (1591-96). Sulingos Vongsos valdymas (1637-94) buvo Lan Sango klestėjimo laikotarpis. Vėliau Lan Sangas silpo dėl vidaus prieštaravimų.
18 a. Silpstant Lang Sangui stiprėjo gretimas Siamas. Čampasakas 18 a. pabaigoje tapo pavaldus Siamui, išskyrus rytines provincijas, mokančias duoklę Vietnamui. 1792 Siamas užėmė Luang Prabangą, nors šis, kitaip nei Vientianas, išvengė užkariautojų smurto, jo valdovas nebuvo nušalintas. Vietos gyventojų sukilimai (didžiausias - 1826-28 vadovaujamas Vientiano valdovo Anuvongo) buvo numalšinti. Nuo 1804 Anuvongas, Daivieto padedamas ir pasinaudodamas Siamo vidaus problemomis, pradėjo atkūrinėti valstybę, nuo 1823 teritoriškai plėtė savo įtaką. Jo sūnų Siamo valdovas Rama II, atsidėkodamas už karinę paramą, paskyrė Čampasako valdovu. 1823 Anuvongas nukreipė savo kariuomenę į Šiaurės Laosą, tikėdamasis Luang Prabango paramos, tačiau pastarasis liko Siamo pusėje. 1827 laosiečiai galutinai pralaimėjo, Vientiano miestas buvo sudegintas, Vientiano valstybė tapo eiline Siamo provincija.
19 a. viduryje formaliai nepriklausomas Luang Prabangas mokėjo duoklę Kinijai, Siamui ir Vietnamui, kitos Laoso teritorijos valdytos tiesiogiai iš Bankoko. Ilgametis Laoso priešas Birma 19 a. viduryje pamažu pateko į Didžiosios Britanijos įtaką, tapo Britų Indijos dalimi. Prancūzija užvaldė Vietnamą ir Rytų Kambodžą. Dauguma Laoso teritorijų tuo metu mokėjo duoklę Vietnamui, formaliai tai suteikė Prancūzijai teisę pagal jos 1883 sutartį su Vietnamu įtraukti visą Lang Sango teritoriją į savo kolonijinę imperiją.
Prancūzijos atstovas Laose Augusteʼas Pavie, 1886 paskirtas vicekonsulu Luang Prabange, Prancūzijos įsigalėjimą regione traktavo kaip Laoso išlaisvinimą iš vidurinių amžių atgyvenų ir korumpuotos, reakcingos Siamo valdžios. Tajų gentims užpuolus Luang Prabangą A. Pavie organizavo miesto gynybą taip išgelbėdamas senąjį valdovą Unchamą, kuris kreipėsi į Prancūziją prašydamas globos. 1893 07 prasidėję pasienio susidūrimai peraugo į didelio masto konfliktą, Siamas kapituliavo ir Prancūzija protektorato teisėmis prisijungė teritorijas ryčiau Mekongo (Prancūzijos Indokinija). 1904 Siamas buvo priverstas perduoti Prancūzijai Čampasaką pietuose ir Sainiabuli šiaurėje. Visiškam Siamo prijungimui prie Prancūzijos sutrukdė Didžioji Britanija - ją Siamas domino kaip buferinė teritorija tarp britų ir prancūzų kolonijų.
Formaliai nepriklausomi, Čampasakas ir Luang Prabangas buvo kontroliuojami Prancūzijos atstovų. Luang Prabango valdovas Sisavangas Vongas (valdė 1904-59) buvo lojalus prancūzams. Kitos Laoso teritorijos buvo padalytos į Viršutinį ir Žemutinį Laosą, administruotos atitinkamai iš Luang Prabango ir Paksės (Čampasako sostinės). Vėliau Laoso teritorija padalyta į 11 provincijų, kiekvienai paskirtas prancūzų rezidentas. 1898 Laosas tapo administruojamas vyriausiojo rezidento Vientiane, pavaldaus generalgubernatoriui Hanojuje. Valdovo įsakymai galiojo tik su prancūzų vyriausiojo rezidento viza.
Prancūzijos Vichy režimo ir Japonijos 1940 12 sutartimi Japonija, pripažindama prancūzų administraciją, gavo tranzito ir karinių bazių steigimo Indokinijoje teisę, 1941 07 įvedė įvedė į Laosą 140 000 asmenų kariuomenę. Kad išsaugotų laosiečių lojalumą, prancūzai pradėjo vienyti kitas Laoso teritorijas. 1941 09 29 Prancūzijos Indokinijos generalgubernatorius pasirašė su Sisavangu Vongu protektorato sutartį, kompensuojančią dešiniakrančių teritorijų praradimą šiaurinėmis ir centrinėmis Laoso sritimis, įskaitant Vientianą. Japonai siekė karinių tikslų ir ekonomiškai Laoso gyventojų neišnaudojo, santykiai su jais buvo gana korektiški. Vis dėlto kai kurie Laoso veikėjai aktyviai talkino prancūzams, kurdami diversines grupes, britams padedant jos pasiekdavo šalį oru per Indiją. Dauguma Laoso pareigūnų, būdami lojalūs japonams, siekė pasinaudoti jų konfliktu su prancūzais, rengdamiesi, karui pasibaigus paskelbti vieningo Laoso nepriklausomybę.
1945 pavasarį, žlugus Vichy režimui, šis konfliktas peraugo į atvirus veiksmus: 03 09-10 naktį japonai įvykdė politinį karinį perversmą - visi Prancūzijos piliečiai Indokinijos rytuose, taigi ir Laose, buvo internuoti. 1945 09 15 Japonijai kapituliavus, prancūzus remiančios jėgos sustiprėjo, 1945 10 12 sudaryta Fetsarato vadovaujama vyriausybė. Ta pačią dieną pradėjo veikti antiprancūziškas Lao Issara judėjimas (vadovavo princai Suvanna Fuma ir Sufanuvongas), kuris 10 20 paskelbė Laosą respublika. Po pusės metų nesėkmingų kovų prieš Prancūzijos pajėgas Lao Issara vyriausybė buvo priversta trauktis į Tailandą ir ten sukūrė opozicinę jėgą. 1946 08 Prancūzija paskelbė Sisavangą Vongą Laoso karalimi, Tailandas buvo priverstas grąžinti per karą užimtas teritorijas. 1946 12 įvyko Konstitucinės Asamblėjos rinkimai (rinkimų teisė suteikta visiems suaugusiems vyrams), 1947 patvirtinta konstitucija - Laosas tapo konstitucine monarchija, bet liko Prancūzijos protektoratu. 1949 07 19 sutartimi Prancūzija pripažino Laoso, kaip asocijuotos valstybės, priklausančios Prancūzijos Sąjungai, statusą. Ministrų kabinetas suformuotas iš įtakingiausių Laoso giminių atstovų.
1949, sumažėjus Prancūzijos įtakai Vietname, siekiant išlaikyti Laoso lojalumą jam pradėta daryti daugiau nuolaidų. 1949 07 19 pasirašyta Prancūzijos ir Laoso konvencija formaliai pripažino Laosą nepriklausoma valstybe (su monarchu Sisavangu Vongu). Laoso ministrai, išskyrus gynybos ir užsienio politikos, dabar atliko visavertės vyriausybės narių funkcijas, bet Laoso ekonominis priklausymas nuo Prancūzijos darė šį politinį savarankiškumą labiau regimą nei tikrą. Tuo pačiu metu emigracinė Lao Issara vyriausybė rengė pasipriešinimą Prancūzijai ir jos suformuotai vyriausybei, vykdė sėkmingus karinius išpuolius iš savo bazių Tailande. 1947 11 Tailande įvykus perversmui nauja, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) palaikoma, valdžia siekė pagerinti santykius su Prancūzija ir uždarė Lao Issara bazes. 1949 01 Laoso komunistai Vietname sudarė savo karines pajėgas, formaliai lojalias Lao Issarai, faktiškai priklausomas nuo Indokinijos komunistų partijos, netrukus jie įsivyravo Lao Issara organizacijoje. 1949 07 nekomunistiniai Lao Issara lyderiai deklaravo savo emigracinės vyriausybės darbo pabaigą, dauguma jų sugrįžo į Laosą, kur buvo amnestuoti. 1951 08 Suvanna Fuma tapo ministru pirmininku, nekomunistinio Laoso lyderiu. 1950-53 karališkoji valdžia pertvarkė šalies administraciją, sukūrė kariuomenę, atidarė ambasadas JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Tailande. 1950 08 komunistai įsteigė Laisvojo Laoso frontą (Neo Lao Issara), vadovaujamą Sufanuvongo. Suformuota vadinamoji rezistencinė vyriausybė. Pathet Lao (Laoso valstybė) tapo pagrindiniu vietos komunistų judėjimu ir šūkiu iki 1975. Laisvojo Laoso fronte buvo gausiai atstovaujama etninėms mažumoms, jų atstovai užėmė svarbius postus, taip užsitikrinta etninių mažumų gyvenamų regionų parama. 1955 įkurta Laoso komunistų partija (Lao liaudies revoliucinė partija) buvo priklausoma nuo Vietnamo komunistų partijos, Vietnamas teikė Laoso komunistams ginklus, finansinę paramą, vykdė karinius mokymus, Vietnamo kariuomenė ir tiesiogiai dalyvavo kovose prieš antikomunistinį Laosą.
6 dešimtmečio pradžioje, valdant Viang Tiano vyriausybei, Laoso padėtis išliko nestabili. JAV ir Prancūzijos teikiama finansinė parama miestuose sukėlė ekonominį pakilimą, lydimą infliacijos, tačiau tai nepagerino daugumos šalies gyventojų valstiečių padėties. Didelės išlaidos karo reikmėms stabdė sveikatos apsaugos, švietimo raidą. Vyriausybė išliko silpna ir korumpuota, Vakarų finansinė parama nepasiekdavo paprastų šalies gyventojų. Suvanna Fuma išliko svarbiausiu nekomunistiniu politiku, turėjo valdovo pasitikėjimą, tačiau susiformavo dešinioji opozicija, vadovaujama Čampasako princo Bun Umo, ji nepritarė Suvannos Fumos siekiui susitaikyti su Pathet Lao. Nors 1953 šalis tapo visiškai nepriklausoma nuo Prancūzijos, Pathet Lao, padedama Vietnamo, užvaldė nemažą, nors ir palyginti retai apgyvendintą, Laoso kalnuotosios teritorijos dalį palei Vietnamo sieną, t. p. 1954 04-07 Ženevoje vyko tarptautinė konferencija dėl Indokinijos, joje Laoso klausimas buvo vienas svarbiausių. Priimti sprendimai (Ženevos susitarimai) buvo stipriai paveikti komunistinio Vietnamo. Nuspręsta sukurti neutralų Laosą, valdomą koalicinės vyriausybės dalyvaujant ir Pathet Lao. Ugnis turėjo būti nutraukta, iš šalies išvestos užsienio karinės pajėgos, Pathet Lao kariniai daliniai išformuoti ir surengti laisvi rinkimai. Šie nutarimai netenkino nekomunistinių Laoso jėgų, dešinieji surengė pasikėsinimą į užsienio reikalų ministrą, gynybos ministras buvo nužudytas. Vyriausybė žlugo, Katajus Donas Sasorithas 1954 10 suformavo naują kabinetą. Šiaurės Vietnamas toliau formavo, apmokė, vadovavo ir palaikė Pathet Lao. Šios organizacijos karinės pajėgos prieš išformavimą turėjo būti sutelktos rytinėse ir šiaurinėse Laoso provincijose, bet Pathet Lao savo užimtas teritorijas ėmė traktuoti kaip išlaisvintas ir atsisakė vykdyti Ženevos nutarimus, t. p. 1955 12 vyriausybė organizavo rinkimus likusiose Laoso provincijose.
JAV Ženevos nutarimų neratifikavo; D. D. Eisenhauerio administracija, ypač valstybės sekretorius J. F. Dullesas, tikėjosi perimti Prancūzijos, kaip antikomunistinių jėgų rėmėjos, vaidmenį ir sutrukdyti Ho Chi Minhui užimti Pietų Vietnamą panaudojant Laoso teritoriją savo kariuomenės tranzitui. JAV Gynybos departamentas 1955 12 Vientiane įsteigė slaptą karinę misiją - Programų vertinimo biurą (Programs Evaluation Office), veikiantį prisidengiant pilietinės paramos Laosui tiekimu. 1955-61 jis sudarė karinę atsvarą komunistinėms jėgoms, apmokė ir materialiai rėmė karališkąją Laoso kariuomenę ir antikomunistines hmongų gentis. SSRS ir Vietnamas išlaikė Pathet Lao pajėgas. Vietnamas tebebuvo okupavęs rytines Laoso teritorijas.
1956 09 Suvannai Fumai pavyko susitarti su Sufanuvongu, sudaryta koalicinė vyriausybė (įtraukti du Pathet Lao atstovai). Pathet Lao sutiko reintegruoti į Laosą savo užimtas teritorijas ir įtraukti savo ginkluotąsias pajėgas į karališkojo Laoso kariuomenę. Per 1958 05 rinkimus į Nacionalinį Susirinkimą Pathet Lao laimėjo 9 vietas iš 21. Dalis Pathet Lao ginkluotės buvo perduota Laosui, du batalionai turėjo būti integruoti į Laoso kariuomenę, bet Kaisono Fomvihano vadovaujamos pagrindinės Pathet Lao pajėgos pasitraukė į aukštakalnes prie Vietnamo sienos, tikėdamosi išlaukti ir laimėti laiko, be to, užtikrino saugų Vietnamo komunistų pajėgų transporto kelią iš Vietnamo šiaurės į pietus (Ho Chi Minho kelias). JAV metinė parama Laosui sudarė 40 mln. 1958 08 JAV suspendavo visas paramos išmokas. Suvannai Fumai atsistatydinus ministru pirmininku tapo amerikiečių palaikomas Fui Sananikonas, Pathet Lao atstovai į vyriausybę nebuvo įtraukti. Vadovaujant gynybos ministrui Fumi Nosavanui Laoso kariuomenė vėl tapo antikomunistine. 1958 12 Šiaurės Vietnamo kariuomenė įžengė į Laosą, užėmė keletą gyvenviečių Sepono apskrityje ir paskelbė šią teritoriją priklausančia Vietnamui. Laoso valdžia savo neveiklumu prarado turėtą autoritetą. 1959 07 28 Vietnamo liaudies armija kirto Laoso sieną, išsklaidė karališkosios Laoso kariuomenės pajėgas ir įžengė į Pathet Lao kontroliuojamas teritorijas.
1960 08 10 kariuomenės kapitonas Kong Le per bekraujį perversmą nuvertė karališkąją vyriausybę ir užėmė Vientianą. Paskelbtas perversmo tikslas - užbaigti karinį konfliktą Laose, užsienio intervenciją ir korupciją. Tačiau JAV perversmininkų nepalaikė ir rėmė provakarietišką Tyao Samsanito vyriausybę, kuri (pirmiausia generolas Fumi Nosavanas) rengėsi jėga užimti Vientianą, 12 14 Kong Le pasitraukė į strategiškai svarbų Ąsočių slėnį.
Naujos karinės eskalacijos prielaida tapo diplomatinių santykių užmezgimas su SSRS (1960 10). Pathet Lao pradėjo tiesiogiai ir reguliariai gauti SSRS karinę ir finansinę paramą. 1962 07 23 pasirašytas Ženevos susitarimas dėl Laoso nepriklausomybės ir neutralumo iš tikrųjų mažai ką reiškė, karas netrukus atsinaujino. Karo veiksmai tarp rojalistų ir Pathet Lao vyko centrinėje šalies dalyje, ypač Ąsočių slėnyje, Ho Chi Minho kelias buvo nuolat bombarduojamas JAV aviacijos. Laoso karališkoji vyriausybė vis labiau įsitraukė į karą su Šiaurės Vietnamu, kuris, remdamas Pathet Lao, buvo ne kartą įsiveržęs į Laosą. JAV apmokė ir reguliariąsias Laoso karališkąsias pajėgas, ir nereguliarias pajėgas, tarp kurių buvo daug hmongų ir kitų etninių mažumų atstovų.
Apgyvendinimas Laose
Pats Laosas nėra laikomas populiaria turizmo kryptimi, dėl šios priežasties ir apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų čia yra kur kas mažiau nei, tarkime, Tailande ar Vietname.
Virtuvė
Laoso tradicinė virtuvė labai panaši į kaimyninių šalių: Tailando ir Vietnamo. Kaip garnyrą laosiečiai dažniausiai valgo lipnius ryžius, vadinamus khao niaw, kurie būna patiekiami pintuose dubenėliuose. Vienas populiariausių mėsos patiekalų yra larb - tai tarsi maltos mėsos salotos, kurios gaminamos tiek iš vištienos, tiek ir iš jautienos, antienos, žuvies ar kiaulienos. Khao Niaw - tai lipnūs ryžiai, kurie yra valgomi vieni arba su visais kitais patiekalais ir bet kuriuo paros metu. Jie būna saldūs, sūrūs, fermentuoti ir dažniausiai valgomi rankomis. Laosiečiai suvalgo kone daugiausiai ryžių pasaulyje - vienam žmogui per metus tenka maždaug 170 kg ryžių. Laarb arba Laap - jautienos salotos, paskanintos mėta, čili ir laimo lapais. Sin Dat - vienas iš laosiečių mėgstamų sultinių su mėsa, žuvimi ar daržovėmis, kurios verdamos su įvairiais žalumynais, svogūnais, česnakais.
Elektra
Standartinė elektros įtampa Laose - 230 voltų. Čia vyrauja A, B, C, E ir F tipo elektros lizdai, iš kurių tik C, E ir F lizdai atitinka Europietišką standartą. Dėl šios priežasties reikėtų išsiaiškinti, ar nakvynės vietose yra galimybė pasinaudoti specialiais keitikliais.
Valiuta
Laoso valiuta - Laoso kipas (LAK). Laose kainų lygis yra žemesnis nei Lietuvoje.
Suvenyrai
Tradicinis moteriškas sijonas, vadinamas sinh bus puiki dovana iš Laoso. Kitas dalykas, kuriuo didžiuojasi laosiečiai - beer lao alus. Dėl šios priežasties keliautojai mėgsta parsivežti įvairiausių suvenyrų, kuriuos puošia gaminio logotipas.
tags: #Pietų #Laoso #miestai #informacija