Pietų Korėjos tarnybos armijoje įstatymai: tarp tradicijų ir žmogaus teisių
Pietų Korėja, šalis, kurioje susipina tradicijos ir modernumas, susiduria su sudėtingais iššūkiais, susijusiais su karine tarnyba ir žmogaus teisėmis. Šiame straipsnyje apžvelgsime tarnybos armijoje įstatymus, ypač atkreipiant dėmesį į diskriminacinius aspektus ir pastangas užtikrinti lygybę.
Privaloma karinė tarnyba Pietų Korėjoje
Pietų Korėjos karinė tarnyba yra privaloma kiekvienam darbingam 18-28 metų amžiaus vyrui, kuris turi tarnauti maždaug 20 mėnesių. Šis įstatymas yra įsišaknijęs šalies saugumo poreikiuose, atsižvelgiant į nuolatinę įtampą su Šiaurės Korėja. Krašto apsaugos ministerija planavo šaukti daugiausia jaunuolių iškart po mokyklos baigimo, tačiau studijos aukštojoje mokykloje nebūtų priežastis atidėti tarnybą arba visai jos išvengti. Pašaukti studentai būtų galėję arba stabdyti studijas ir atlikti pradinę karo tarnybą, arba galėtų pasirinkti savaitgalinę tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose bei Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (abiem atvejais trunka apie 3 metus). Nesant galimybių atidėti tarnybos studentams, tai būtų netiesioginis spaudimas jaunuoliams tarnauti prieš studijas, mat būtų žinoma, kad išsisukti nepavyks O kai leidžiama studentams studijas atidėti arba tarnauti savanoriškai, tuomet spaudimas sumažėja.
Studijų derinimas su karine tarnyba
Seime politikai susimąstė, kad niekur kitur studentai nėra kviečiami privalomai tarnauti studijų metu. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ketina parengti reikiamas pataisas, nors Krašto apsaugos ministerija nelabai tam pritaria. „Mūsų matymas yra, kad ši nuostata turi išlikti, kad atidėjimo pagrindas - studijos aukštojoje mokykloje - turi būti išbraukiamas iš atidėjimo pagrindų sudarant galimybę karinį parengtumą įgyti dar prieš studijas sukuriant motyvacines priemones jaunuoliams, kurie atliks tarnybą“, - Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aiškino krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas pasakoja, kad paprastai kitos valstybės studentų privalomai nekviečia į karo tarnybą taikos metu, o verčiau kviečia jaunuolius prieš studijas arba dar po studijų. „Mūsų siūlymas yra toks, kad studentai studentai karinėje tarnyboje dalyvautų tik savanoriškai paliekant tas visas tarnybos formas, kurios ir dabar siūlomos. Ir akcentas būtų perkeltas į šaukimą iškart po mokyklos baigimo“, - portalui tv3.lt pasakojo A. Žukauskas.
Lengvatos po tarnybos
A. Žukauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad po mokyklos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę jaunuoliai gali lengviau įstoti į aukštąsias mokyklas, nes turi teisę pretenduoti į antrąją konkursinę eilę. Kitaip tariant, šiuo metu jau pataisytas Mokslo ir studijų įstatymas leidžia formuoti antrąją konkursinę eilę į aukštąsias mokyklas ir tam turi būti skiriama ne mažiau nei 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų lėšų. „Tai tokia lengvatinė eilė, kurioje tarpusavyje konkuruoja asmenys turintys įvairius stažus, taip pat privalomos pradinės karo tarnybos stažą ir jie lengviau gali įstoti į aukštąsias mokyklas bei gauti valstybės finansuojamas vietas. Šitas, manau, paskatins eiti savanoriškai ir gal ten tada nereikėtų priverstinai kviesti. Studentų sąjunga yra iškėlusi rimtus argumentus, o ir tarptautinė patirtis rodo, kad studijų proceso paprastai nepertraukia net tokios šalys kaip Izraelis, Pietų Korėja, Taivanas ir kitos. Jos leidžia asmeniui užbaigti studijas ir kviečia arba prieš studijas, studijų metu savanoriškai priima, arba tada jau po studijų. Tai ir mes tokį modelį siūlome. Man atrodo, kad randame pritarimą“, - pasakojo pašnekovas. Šiam modeliui nesipriešina ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas tik siūlė antrajai konkursinei eilei formuoti skirti ne mažiau nei 15 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų ir studijų lėšų. Pasak A. Žukausko, jeigu visi dėl to sutartų, tokiu būdu dauguma jaunuolių tarnybą atliktų po mokyklos, o medicinos komisiją pereitų būdami apytiksliai 17 metų dar mokykloje. „Prieš baigiant mokyklą jaunuolis jau turėtų žinoti, ar jį pašauks tarnauti, ar ne. Rudenį pašauktų, 9 mėnesius atitarnauja ir tada gauna lengvatą bei kitais metais stoja. Taip yra daugelyje šalių. Švedijoje išvis, pavyzdžiui, nėra mados iškart po mokyklos stoti į aukštąją“, - svarstė pašnekovas.
LGBTQ+ teisės ir karinė tarnyba
Vienas iš opiausių klausimų, susijusių su karine tarnyba Pietų Korėjoje, yra LGBTQ+ asmenų teisės. Nors homoseksualumas šalyje nėra kriminalizuotas, kariuomenėje galioja įstatymas, draudžiantis tos pačios lyties asmenų santykius. Šis įstatymas, numatantis iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už analinius santykius ar kitus „nepadorius veiksmus“, dažnai kritikuojamas kaip priemonė diskriminuoti homoseksualius asmenis.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Konstitucinio Teismo sprendimas
Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas priėmė prieštaringą sprendimą, palikdamas galioti įstatymą, draudžiantį tos pačios lyties asmenų santykius kariuomenėje. Teismas argumentavo, kad toks draudimas yra būtinas drausmei palaikyti ir kovinei parengčiai užtikrinti. Tačiau šis sprendimas sulaukė griežtos žmogaus teisių organizacijų ir LGBTQ+ aktyvistų kritikos, kurie teigia, kad jis įtvirtina diskriminaciją ir gali paskatinti smurtą prieš LGBTQ+ asmenis.
Nuomonės ir reakcijos
Lim Tae-hoon, Korėjos kariuomenės žmogaus teisių centro vadovas, išreiškė savo pasibaisėjimą sprendimu, teigdamas, kad konstituciniai teisėjai įstrigo praeityje, nepaisant pasaulinės tendencijos panaikinti LGBTQ+ diskriminaciją. Amnesty International Rytų Azijos tyrėjas Boram Jang pavadino šį teismo sprendimą skaudžia nesėkme dešimtmečius trukusioje kovoje už lygybę Pietų Korėjoje.
Teisinės pasekmės
Karinio baudžiamojo įstatymo nuostata, draudžianti „nepadorų elgesį“, nors ir nėra aiškiai nukreipta prieš tos pačios lyties asmenų santykius, yra naudojama kaip pretekstas persekioti homoseksualius asmenis kariuomenėje. Istoriškai taikant šį įstatymą buvo įvykdyta keletas areštų, kuriuos kritikai apibūdina kaip „gėjų raganų medžioklę“.
Kultūrinis ir visuomeninis kontekstas
Pietų Korėjos požiūris į homoseksualumą yra nevienareikšmis, nes jame susipina kultūrinė, politinė ir visuomeninė įtaka. Konfucianistinės vertybės, pabrėžiančios šeimos giminystės liniją ir tęstinumą, daro didelę įtaką požiūriui į LGBTQ+ asmenis. Dėl šio kultūrinio spaudimo daugelis LGBTQ+ asmenų dažnai gyvena dvejopą gyvenimą, slepiant savo seksualumą nuo šeimos ir visuomenės.
Religijos įtaka
Religija taip pat turi įtakos Pietų Korėjos požiūriui į homoseksualumą. Pastaraisiais dešimtmečiais stiprėjant konservatyvioms krikščionių grupėms, jos ėmė garsiai priešintis LGBTQ+ teisėms, vykdydamos kampanijas prieš LGBTQ+ bendruomenę ir rengdamos kontrprotestus LGBTQ+ renginių metu.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pažangos ženklai
Nepaisant iššūkių, Pietų Korėjoje pastebima ir pažangos ženklų. Miestų teritorijose, ypač Seule, didėja LGBTQ+ bendruomenės pripažinimas, o kasmetiniai pasididžiavimo renginiai pritraukia vis daugiau dalyvių ir rėmėjų. Jaunoji karta, kuriai įtaką daro pasaulinės tendencijos ir K-pop kultūra, apskritai labiau priima homoseksualumą. Be to, keletas politikų ir įžymybių atsiskleidė, taip mesdami iššūkį tradicinėms normoms ir stumdami LGBTQ+ teisių diskursą į pagrindinę srovę.
Teisiniai laimėjimai
Nors tos pačios lyties asmenų santuokos Pietų Korėjoje teisiškai nepripažįstamos, aktyvistai džiaugiasi neseniai pasiektais laimėjimais LGBTQ+ teisių srityje. Vasario mėn. priimtame sprendime, kuris buvo paskelbtas svarbiu, palankiai įvertinta tos pačios lyties asmenų pora, siekusi vienodų sveikatos išmokų. Šiuo sprendimu pirmą kartą šalyje buvo pripažintos tos pačios lyties porų teisės.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #korejos #tarnyba #armijoje #istatymai