Futbolo karas: Hondūro ir Salvadoro santykių aštrėjimas
Prieš pusę amžiaus Centrinėje Amerikoje įvyko karas, kurio priežastys iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti absurdiškos, tačiau padariniai buvo tragiški - konfliktas nusinešė tūkstančius gyvybių ir ilgam sugadino dviejų kaimyninių valstybių santykius. Šis karas, dažnai vadinamas Futbolo karu, išryškino įsisenėjusius prieštaravimus tarp Hondūro ir Salvadoro, o futbolo aistros tapo galingu katalizatoriumi, paskatinusiu kruviną konfliktą.
Priešistorė: Kaimynų nesutarimai
Hondūras ir Salvadoras - kaimyninės valstybės Centrinėje Amerikoje. Hondūras, užimantis 112 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją, yra gerokai didesnis už Salvadorą (vos 21 tūkst. kvadratinių kilometrų). Abi šalys turi prieigą prie jūros: Hondūras - prie Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno, o Salvadoras - tik prie Ramiojo vandenyno.
Šalys turi daug bendro: kadaise buvo Ispanijos kolonijos, o nuo 1823 iki 1839 m. kartu su kitomis Centrinės Amerikos valstybėmis sudarė Centrinės Amerikos Federaciją. Vis dėlto, šalys nusprendė gyventi savarankiškai ir susidūrė su panašiais iššūkiais: agrarine ekonomika, dideliu skurdu ir dažnais kariniais perversmais.
Pagrindinis nesantaikos akmuo buvo gyventojų tankumas ir žemės trūkumas Salvadore. Dėl šios priežasties salvadoriečiai ieškojo geresnio gyvenimo kaimyniniame Hondūre, kur gyventojų tankumas buvo mažesnis. Salvadoriečiai dažnai buvo kaltinami savavališka Hondūro pasienio sričių kolonizacija, neteisėtu žemių užėmimu. Hondūro pasieniečiai dažnai varydavo salvadoriečius iš pasienio teritorijų, teigdami, kad tai jų teritorija. Tokie incidentai kėlė įtampą tarp valstybių. 1961 m. įvyko susišaudymas tarp nelegalių imigrantų iš Salvadoro ir Hondūro pareigūnų, per kurį žuvo vienas salvadorietis.
Hondūro vyriausybė pradėjo deportuoti nelegalius imigrantus ir dalijo atgautas žemes savo valstiečiams. Salvadoriečių prašymai suteikti pilietybę Hondūre dažniausiai buvo atmetami. Visa tai skatino neigiamą požiūrį į kaimynus.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Propaganda ir aistrų kaitinimas
Oficialioji propaganda, ypač Hondūre, kaitino aistras ir vaizdavo salvadoriečius kaip atpirkimo ožius. Salvadoriečiai buvo kaltinami žemės grobimu ir neproporcingai didele dalimi parduotuvių, ypač drabužių ir avalynės, valdymu. Teigta, kad jie atima darbo vietas iš hondūriečių. Manoma, kad tuometinis Hondūro prezidentas, generolas Osvaldas Enrikė Lopesas Areljanas, bandė nukreipti dėmesį nuo tikrųjų skurdo priežasčių.
Salvadorą tuo metu valdė generolas Fidelis Sančesas Hernandesas. Jis kritikavo Hondūrą dėl pertvarkų, dėl kurių į Salvadorą grįžo daug tėvynainių. Televizijos reportažai rodė pabėgėlius, pasakojančius apie grubų Hondūro pareigūnų elgesį.
Futbolas tampa kibirkštimi
Aistros pasiekė kulminaciją per atranką į 1970 m. pasaulio futbolo čempionatą. Hondūro ir Salvadoro rinktinės turėjo sužaisti dvejas rungtynes. Pirmasis susitikimas vyko Hondūro sostinėje Tegusigalpoje. Hondūriečiai brutaliai elgėsi su varžovų sportininkais ir sirgaliais, rengė provokacijas prie viešbučių, neleido jiems pailsėti. Hondūro komanda laimėjo 1:0. Viena salvadorietė sirgalė, stebėjusi rungtynes per televizorių, nusišovė, esą negalėdama pakelti šalies pažeminimo. Salvadoro spauda išsamiai aprašė šią savižudybę, o merginos laidotuvėse dalyvavo pats šalies prezidentas.
Atsakomųjų rungtynių į Salvadoro sostinę atvykusiems Hondūro futbolininkams ir sirgaliams vietos gyventojai surengė pragarą. Hondūro sirgaliai buvo žiauriai sumušti. Salvadoro futbolininkai laimėjo rungtynes 3:0. Po šių rungtynių Hondūre buvo užpulti imigrantai iš Salvadoro ir net šios šalies diplomatai. Dešimtys žmonių žuvo. Iš Hondūro į tėvynę plūstelėjo pabėgėlių banga. Salvadoro vyriausybė apkaltino Hondūrą žmogaus teisių pažeidimais, o žiniasklaida tai vadino genocidu.
Karas
Birželio 24 d. Salvadore buvo paskelbta dalinė mobilizacija ir karinė parengtis. Po dviejų dienų Salvadoras nutraukė diplomatinius santykius su Hondūru. Trečiosios rungtynės, turėjusios išaiškinti serijos laimėtoją, vyko Meksikoje 1969 m. birželio 27-ąją. Po pratęsimo pergalę šventė Salvadoro futbolininkai - 2:1. Tą pačią dieną Hondūras pareiškė nutraukiąs diplomatinius santykius su Salvadoru.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
1969 m. liepos 14-20 d. įsiliepsnojo trumpas, bet kruvinas karas, dažnai vadinamas Futbolo karu. Salvadoro kariuomenė įsiveržė į Hondūro teritoriją, užėmė dviejų provincijų centrus, tačiau galiausiai puolimas buvo sustabdytas. Tai buvo paskutinis didesnis karinis konfliktas, kuriame abi šalys naudojo kovos lėktuvus su propeleriais.
Pasekmės ir susitaikymas
Įsikišus tarptautiniams tarpininkams, kovos veiksmai buvo nutraukti. Salvadorui teko atitraukti savo pajėgas ir pripažinti, kad karą pralaimėjo abi šalys. Kovų metu žuvo ne mažiau kaip 700 salvadoriečių ir apie 1,2 tūkst. hondūriečių, o kartu su civiliais gyventojais aukų skaičius siekė iki 5 tūkst.
Nors karas baigėsi, pasienio susidūrimai vyko iki pat 1976 m. Hondūro ir Salvadoro diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1980-aisiais, o abiejų valstybių siena galutinai nustatyta tik 1992 m.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #korejos #ir #hondūro #santykiai
