Korėjos karas ir Kanados vaidmuo
Išgirdus žodį „Korėja“, dažniausiai į galvą ateina išmaniosios technologijos. Tačiau Korėja - tai ne tik futuristiniai miestai ir skaitmeninės naujovės, bet ir šalis, turinti turtingą istoriją, kurią ženkliai paveikė Korėjos karas (1950-1953 m.). Šiame straipsnyje panagrinėsime Korėjos karo priežastis, eigą ir padarinius, taip pat aptarsime Kanados vaidmenį šiame konflikte.
Korėjos padalijimas ir karo priežastys
Iki XX amžiaus Korėja buvo vieninga valstybė. Tačiau po Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare 1945 m., Korėjos pusiasalis buvo padalintas į dvi dalis palei 38-ąją lygiagretę. Šiaurinę dalį, remiamą Sovietų Sąjungos, kontroliavo komunistų lyderis Kim Ir Senas, o pietinę dalį, remiamą JAV, - Li Singmanas.
Abi Korėjos dalys nesutiko su tokiu padalijimu ir laikė viena kitą neteisėta. Šiaurės Korėja siekė suvienyti pusiasalį jėga ir 1950 m. birželio 25 d., gavusi Kinijos ir Sovietų Sąjungos pritarimą, įsiveržė į Pietų Korėjos teritoriją.
Karo eiga ir pagrindiniai įvykiai
Šiaurės Korėjos armija greitai pasiekė Seulą, Pietų Korėjos sostinę. Jungtinės Tautos (JTO), reaguodamos į šią agresiją, nusprendė siųsti tarptautines pajėgas į Korėją, siekdamos apginti Pietų Korėją. JAV vaidino pagrindinį vaidmenį šiose pajėgose, tačiau paramą Pietų Korėjai suteikė ir kitos šalys, įskaitant Kanadą.
1950 m. rugsėjo 15 d. JTO pajėgos įvykdė sėkmingą desantą prie Inčono, o galinga kontrataka privertė Šiaurės Korėjos kariuomenę trauktis. Karo veiksmai persikėlė į šiaurę nuo 38-osios lygiagretės, ir spalio mėnesį didžioji dalis Šiaurės Korėjos jau buvo kontroliuojama JTO pajėgų.
Taip pat skaitykite: Korėjos ir Kanados futbolo rungtynių analizė
Vis dėlto, Kinijai įsikišus į karą, padėtis pasikeitė. Kinijos Liaudies Respublika pasiuntė didelę kariuomenę į Korėją, ir JTO pajėgos buvo priverstos atsitraukti. Frontas stabilizavosi ties 38-ąja lygiagrete, kur abi pusės įsikasė į apkasus ir pradėjo dvejus metus trukusias pozicines kovas.
Inčono mūšis
Inčono mūšis (Korėjos karas: Inčono išsilaipinimas) - tai mūšis, vykęs 1950 m. rugsėjo 10-19 dienomis. Jis kardinaliai pakeitė Korėjos karo eigą ir suteikė pranašumą Jungtinėms Tautoms. Mūšis vyko Pietų Korėjos mieste Inčione, prie Geltonosios jūros. Vienoje fronto pusėje stovėjo Šiaurės Korėjos armija, o kitoje - generolo majoro E. M. Elmondo vadovaujamos JT (Pietų Korėjos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos) karinės pajėgos.
Šis mūšis buvo vienas svarbiausių trejus metus trukusio karo mūšių, suteikusių Pietų Korėjai progą po kelių savaičių atgauti savo sostinę Seulą. Pirmosiomis Korėjos karo dienomis iš Pietų Korėjos įtakos sferos buvo pagrobta šalies sostinė - Seulas. Tai nulėmė Šiaurės Korėjos įsiveržimą ir sėkmę ateinančiuose mūšiuose, kadangi priešininkai turėjo svarbiausią Pietų Korėjos miestą savo rankose. Pietų Korėjos pusei atgauti sostinę buvo kritiškai svarbi misija, todėl JT armijos generolas D. MacArthur‘as ilgai galvojo, kaip iš oponentų reiktų atgauti šį svarbų regioną.
Kovoti su priešininkų pajėgomis Seulo regione nebuvo protingas sprendimas - ten buvo sutelkta per daug Šiaurės Korėjos pajėgų, todėl Pietų Korėjos armija, kuriai stigo galios ir motyvacijos bei pasitikėjimo savo valdžia, nebūtų įveikusi priešų gynybos. Būtent todėl generolas D. MacArthur‘as sugalvojo pulti savo priešų gretas ten, kur šie tokios atakos nesitikėtų, bei ten, kur stigtų jų karinių pajėgų. Būtent šiuos kriterijus atitiko vakarinėje Korėjos pakrantėje įsikūręs Inčiono miestas. Prieš oficialią mūšio pradžią, JT į Inčioną pasiuntė savo šnipus ir oro bei jūros pajėgomis bombardavo miestą. Kartu su JAV, jūroje taip pat kariavo ir kanadiečių pajėgos (Karališkasis Kanados karinis jūrų laivynas).
Kanados vaidmuo Korėjos kare
Kanada aktyviai dalyvavo Korėjos kare, prisidėdama prie JTO pajėgų. Kanados karinis jūrų laivynas, armija ir oro pajėgos dalyvavo įvairiose operacijose. Kanados indėlis į karą buvo ne tik karinis, bet ir humanitarinis, teikiant pagalbą Korėjos gyventojams.
Taip pat skaitykite: Sporto renginiai: Pietų Korėja vs. Kanada
Kanados Karališkasis karinis jūrų laivynas (angl. Royal Canadian Navy) dislokavo aštuonis eskadrinius minininkus, kurie patruliavo Korėjos vandenyse, vykdė artilerijos ugnies palaikymą ir blokavo Šiaurės Korėjos uostus. Sausumos pajėgos, sudarytos iš Kanados armijos 25-osios pėstininkų brigados, kovėsi svarbiuose mūšiuose, tokiuose kaip Kapiongo mūšis. Karališkosios Kanados oro pajėgos (angl. Royal Canadian Air Force) teikė oro paramą ir vykdė transportavimo misijas.
Kanados dalyvavimas Korėjos kare buvo svarbus įsipareigojimas tarptautinei bendruomenei, siekiant sustabdyti agresiją ir apginti demokratiją. Kanados kariai pasižymėjo drąsa ir profesionalumu, o jų indėlis į karo eigą buvo reikšmingas.
Paliaubos ir padariniai
1953 m. liepos 27 d. Panmundžome buvo pasirašyta paliaubų sutartis, nutraukianti karo veiksmus. Tačiau taikos sutartis iki šiol nepasirašyta, todėl abi Korėjos formaliai vis dar yra karo būklėje. Po karo buvo nustatyta demarkacinė zona, kuri tapo faktine siena tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos.
Korėjos karas turėjo didžiulių padarinių Korėjos pusiasaliui. Žuvo milijonai žmonių, didelė dalis infrastruktūros buvo sunaikinta. Karas taip pat įtvirtino Korėjos padalijimą, kuris tęsiasi iki šiol. Šiaurės Korėja pasirinko komunistinį kelią ir tapo izoliuota valstybe, o Pietų Korėja tapo viena iš ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių.
Korėjos karo pavadinimai
Korėjos karas turi keletą pavadinimų, priklausomai nuo šalies ir perspektyvos. Jungtinėse Valstijose jis dažnai vadinamas Korėjos karu arba Užmirštuoju karu. Šiaurės Korėjoje jis vadinamas Tėvynės išvadavimo karu, o Pietų Korėjoje - „Šeši Du Penki“, pagal karo pradžios datą. Kinijoje šis konfliktas vadinamas Pasipriešinimo JAV agresijai ir pagalbos Korėjai karu.
Taip pat skaitykite: U-20 merginų pirmenybės: Pietų Korėjos ir Kanados akistata
Demilitarizuota zona (DMZ)
Liūdnai pagarsėjusi Demilitarizuota zona (DMZ) buvo sukurta per 1953-iųjų paliaubas, kai karo veiksmai buvo įšaldyti. Tai yra keturių kilometrų pločio zona, turinti būti buferiu tarp konfliktuojančių šalių, kurioje nebūtų jokių karinių veiksmų bei pajėgų judėjimų. Nors ir turėtų būti demilitarizuota, ši sritis garsėja nuolat pasikartojančiais smurto protrūkiais, kuriuos sukelia tiek karinės pajėgos, tiek civiliai.
Šioje zonoje įrengtos ir susitikimo vietos, skirtos susitikti valstybių atstovams. Iki DMZ sukūrimo, Šiaurės ir Pietų Korėją skyrė 38 lygiagretė.
Aukos ir nuostoliai
Korėjos karas buvo mirtinas konfliktas, nusinešęs milijonus gyvybių. Skaičiuojama, kad žuvo, buvo sužeista ar pagrobta 2,5 mln. civilių ir 2 milijonai karių. Jungtinės Valstijos kare numetė daugiau bombų, nei kariaudamos Ramiajame vandenyne Antrojo pasaulinio karo metu. Šiaurės Korėja labai stipriai nukentėjo - buvo sugriauta daug pastatų, mokyklų, valstybinių ir verslo įstaigų.
tags: #pietų #korėjos #karas #kanada