Solalis: Pietų Korėjos Naujųjų Metų Šventė
Solalis (설날 Seollal) - tai Korėjos Naujųjų metų šventė, svarbi korėjiečių kultūros dalis. Korėjoje Naujieji metai minimi du kartus: sausio 1-ąją, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, ir antrą kartą, Solalio metu, kuris sutampa su Kinų Naujaisiais metais. Ši šventė, besiremianti mėnulio kalendoriumi, užima ypatingą vietą korėjiečių širdyse ir tradicijose.
Solalio Istorija ir Data
Pirmasis įrašas, kuriame paminėtas Solalio arba Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių šventimas, aptiktas kinų istorijos knygoje, parašytoje VII a. „Sui knyga“ (636 m.) ir „Senoji Tangų knyga“ (945 m.) teigia, kad kiekvienų metų pirmąją dieną Šilos Karalystės (57 m. pr. Kr - 935 m.) gyventojai vieni kitus sveikindavo, garbindavo mėnulį ir saulę, o karalius iškeldavo puotą svečiams ir kitiems valdybos nariams.
Šventės data kasmet kinta, nes yra nustatoma pagal mėnulio kalendorių. Nors Korėjoje nuo 1895 m. paprastai naudojamas saulės kalendorius, mėnulio kalendorius vis dar daro didelę įtaką korėjiečių tradicijoms ir kultūrai.
Šventės Trukmė ir Pasiruošimas
Solalis trunka tris dienas: dieną prieš Korėjos Naujuosius metus, Naujųjų metų dieną ir dieną po Naujųjų. Pasiruošimas šiai šventei prasideda jau savaitę prieš. Iš anksto gaminamas maistas, perkamos dovanos artimiesiems. Kadangi šventės metu dauguma žmonių turi tris laisvas dienas, šeimos planuoja keliones pas savo senolius į gimtuosius miestus. Šventiniu laikotarpiu skubama užsisakyti traukinių, autobusų bei lėktuvų bilietus, kol jų neišpirko. Solalis - tai didžiosios nacionalinės migracijos metas. Kadangi tai nacionalinė šventė ir daugumai nereikia į darbą, žmonės keliauja į tėviškes pas savo tėvus arba atvirkščiai, kad kartu atšvęstų Naujuosius metus pagal mėnulio kalendorių.
Tradicijos ir Papročiai
Čiarje Ritualas
Naujųjų metų rytą šeimos susirenka pas vyriausiuosius šeimos narius, kur atliekamos specialios apeigos protėviams paminėti. Šios protėviams skirtos apeigos vadinamos čiarje (차례 charye). Čiarje yra džesa (제사 jesa) tradicijų dalis. Čarje metu yra paruošiamas altorius protėviams pagerbti. Ant altoriaus taip pat padedami tradiciniai korėjietiški patiekalai, kaip pavyzdžiui ryžių pyragėliai vadinami songpjonais (송편 songpyeon), įvairūs vaisiai ir daržovės, žuvis ir sriubos. Taip pat yra uždegamos dvi žvakės.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Sebje Nusilenkimas
Po naujametinio Čarje ritualo, žmonės pagarbiai nusilenkia seneliams, tėvams ir kitiems šeimos nariams atsižvelgiant į jų amžių. Šis nusilenkimas yra vadinamas „sebje“ (세배 sebae). Tradiciniame korėjiečių kaime, korėjiečiai nusilenkia sebje būdu senoliams ir tada aplanko savo šeimos kapus. Tada yra aplankomi kiti giminaičiai, kuriems taip pat nusilenkiama.
Solbimas ir Sedžiangas
Tradicinis naujametinis kostiumas yra vadinamas solbimu (설빔 seolbim). Solbimas tiesiogine to žodžio prasme reiškia Solalio suknelė, o sedžiangas - Naujųjų metų dekoracija. Vaikų naujametiniai kostiumai dažniausiai būna siuvami pačiomis ryškiausiomis ir gražiausiomis spalvomis. Balta, nefrito mėlyna, rožinė arba žalia buvo naudojama švarkeliui, o balta arba geltona - kelnėms pasiūti. Pasiturinčios šeimos solbimus siuvosi iš austo šilko, o vidutinio socialinio sluoksnio šeimos naudojo paprastą šilką.
Tradiciniai Patiekalai
Tokgukas yra svarbiausias Solalio patiekalas. Tokgukas yra ryžių pyragėlių sriuba pagaminta iš ilgų cilindro formos ryžių pyragėlių ir mėsos sultinio. Istoriškai, geriausias sultinys šiai sriubai buvo gaminamas iš fazano mėsos, tačiau jei šeimos neišgalėdavo jos įsigyti, kaip pakaitalą naudojo vištienos sultinį. Šiuolaikinėje Korėjoje sriubai gaminti dažniausiai naudojama jautiena. Kitas sriubos pavadinimas yra čiomsebjongas (첨세병 cheomsebyeong), kuris reiškia „sendinantys ryžių dribsniai“. Taip yra todėl, kad korėjiečiai tiki, kad žmogus metais pasensta tik tuo atveju, jeigu suvalgo dubenį šios sriubos.
Jaksikvas - tai saldūs, glajumi aplieti skanėstai, kurie yra gaminami iš ryžių arba kviečių miltų, medaus, grūdų sirupo ir sezamų aliejaus. Šie skanėstai gali būti dviejų rūšių pagal tai, kokiu glajumi yra užliejami: jumilgva - aplieti medumi ir aliejumi arba dangsokriu - aplieti cukrumi.
Dosodžiu - alkoholinis gėrimas pagamintas iš įvairių medicininių žolelių. Yra tikima, kad šis gėrimas padeda išvyti neigiamas jėgas ir išlaiko laimingą ir ilgą gyvenimą. Gėrimo išradėjas, kinų fizikas, Hua Tuo (145-208) tikėjo, kad geriant šį gėrimą per Solalį, žmonės gali save išlaisvinti nuo neigiamos energijos ir ligų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Tradiciniai Žaidimai
Vienas iš pagrindinių tradicinių žaidimų, žaidžiamų Solalio metu kartu su šeimos nariais, yra Jutnoris. Nors tai ir yra smagus žaidimas, jis reikalauja daug sėkmės ir logikos/strategijos. Norint žaisti Jutnorį, reikalinga speciali lenta vadinama malpanu (말판 malpan), žetonų, kurie vadinami junmaliais (윶말 yunmal), ir keturių medinių lazdelių, vadinamų jutkarakais (윷가락 yutgarak), arba tiesiog jutais (윷 yut), kurios, kaip paprasti žaidimo kauliukai, nurodo, kiek žingsnių žaidėjas gali atlikti.
Noltvigis - tai žaidimas, kurio metu du žaidėjai stovi ant skirtingų supimosi lentos galų ir šokinėdami bando kitą dalyvį priversti nuo tos lentos nukristi. Supimosi lentos ilgis dažniausiai svyruoja nuo 2 iki 2.4 metro, plotis siekia 30 centimetrų, o lentos storis - apie 5 centimetrus. Kai kuriose Korėjos dalyse, po abiem lentos galais yra iškasama dalis žemės. Kad būtų palaikoma stabilesnė pusiausvyra, lentos vidury gali atsisėsti ir nežaidžiantis žmogus. Kad žaidėjai krisdami nesusižeistų, jie kartais laisvai pririšami prie virvės. Šį žaidimą dažniausiai žaidžia moterys. Kadangi senais laikais moterys turėjo mažai teisių ir dažnai negalėdavo palikti namų, šokinėjimas ant supimosi lentos buvo būdas pamatyti, kas vyksta už tvoros. Taip pat šis žaidimas buvo vienas pagrindinių žaidimų, padedančių moterims sustiprinti savo kūną, skatinti geresnę kraujo cirkuliaciją žiemos metu ir išvystyti geresnį pusiausvyros jausmą.
Kitos Tradicijos
Bokdžioris - tradicinė naujametinė dekoracija turinti simbolinę reikšmę. Tai iš bambuko supintas vituvės įrankis, skirtas plauti ryžiams. Solalio rytą žmonės eina jų pirkti ir kabina namuose ant sienų. Tikima, kad kuo anksčiau bus nusipirktas bokdžioris, tuo daugiau sėkmės jis atneš.
Sieto kabinimas ir plaukų deginimas - tai ritualas atliekamas Naujųjų metų nakties metu, kai šviečiantys nakties vaiduokliai „atkeliauja“ į gyvųjų pasaulį. Kad šie vaiduokliai nepatektų į namus, ant sienos kabinamas sietas ir deginti plaukai kaip pelenai išbarstomi lauke tikint, kad taip bus nukreiptas vaiduoklio dėmesys.
Vaiduoklio Jagvango tikėjimas - pagal senovinius prietarus buvo tikima, kad vaiduoklis Jagvangas (야광 Yagwang) Naujųjų metų naktį atvyksta į miestą ir matuojasi vaikų batus, o labiausiai tikusius pavagia. Pasak prietaro, vaikui, kurio batai buvo pavogti, nesiseks visus metus.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Solalio Šventė Šiandien
Šiandien dalis tradicijų jau yra išnykusios, nors vyresnio amžiaus žmonės jų vis dar laikosi kaimuose. Dabar korėjiečiai vis dar susirenka visi kartu šeimose, atlieka supaprastintą čarje ritualą, nusilenkia tėvams, seneliams ir kitiems vyresniems šeimos nariams ir valgo tokguk sriubą. Solalis metams bėgant įgyjo ir didžiosios nacionalinės migracijos vardą.
Amžiaus Skaičiavimo Sistemos Korėjoje
Pietų Korėja ilgą laiką skaičiuodama amžių taikė tradicinę „korėjietiško amžiaus“ sistemą, kuri ne korėjiečiams dažnai skamba labai keistai. Jie į žmogaus gyvenimo amžių įskaičiuodavo ir… laiką gimdoje. Praktikoje tai reiškė, kad kiekvienas korėjietis gimimo dieną jau buvo laikomas vienerių metų amžiaus žmogumi. Ir tai ne vienintelė „korėjietiško amžiaus“ sistemos keistenybė.
Didžiojoje dalyje pasaulio įprasta, kad žmogus vieneriais metais pasensta per savo gimtadienį. Bet Pietų Korėjoje buvo kitaip. Pagal tradicinę Pietų Korėjos laiko skaičiavimo sistemą kiekvienas korėjietis metais pasendavo sausio 1 d., nesvarbu, kada jis gimė. Kitaip tariant, kūdikis, gimęs gruodžio 31 d., savo gimimo dieną pagal „korėjietiško amžiaus“ sistemą buvo laikomas vienerių metų amžiaus žmogumi, o jau kitą dieną, pagal tą pačią sistemą, jam sueidavo dveji metai.
Pietų Korėjoje egzistavo dar viena atskira žmogaus amžiaus skaičiavimo sistema, pagal kurią buvo apskaičiuojama, kada korėjiečiai yra šaukiami į karinę tarnybą, gali legaliai vartoti alkoholį ar rūkyti. Pagal šią antrąją sistemą, kiekvienas korėjietis gimęs yra 0 metų amžiaus (panašiai kaip ir Vakarų pasaulyje), bet vieneri metai jam sueina sausio 1 d. (skirtingai negu Vakarų pasaulyje).
Visa tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 2023 m. birželio 1 d. žmogui, kuris gimė 2003 m. birželio 2 d., buvo 19 metų pagal tarptautinę amžiaus skaičiavimo sistemą, 20 metų pagal sistemą, kuria remiantis Pietų Korėjoje buvo apskaičiuojama, ar jis gali vartoti alkoholį, ir 21 metai pagal sistemą, kuria remiantis Pietų Korėjoje buvo apskaičiuojama, kiek jam metų.
2023 m. birželio 29 d. Pietų Korėja daugelyje sryčių atsisakė tradicinės amžiaus apskaičiavimo sistemos ir perėjo prie sistemos, įprastos visame pasaulyje.
Naujieji Metai Šiaurės Korėjoje
Praėjus kuriam laikui po Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrimo, šalis, kaip žinoma, nešventė naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių, nes manė, kad tai feodalinio režimo reliktas. Nuo 1989 m. Šiaurės Korėjos gyventojai vėl ėmė sutikti tradicinius naujuosius metus, o visi Šiaurės Korėjos papročiai ir kultūra buvo atkurti.
2011 m., kai Kim Jong Unas perėmė valdžią, Šiaurės Korėja įsigudrino (visai kaip mes, europiečiai) demonstruoti naktinius fejerverkus ir rengti šventinius pasirodymus naujųjų metų išvakarėse. Dabar neapsieinama ir be tam tikrų kasdienių, tačiau kiek preciziškiau atliekamų „namų darbų“: šią ypatingą dieną valomi namai, kabinami simboliški paveikslėliai, derinami nauji drabužiai ir gaminamas maistas. Naujametiniu laikotarpiu šiaurės korėjiečiai taipogi turi paprotį priešais savo namą pakabinti krepšį iš šiaudų, taip neva išvarydami blogą senųjų metų energiją ir pritraukdami palankius vėjus.
Nors šalis ganėtinai skurdi ir ne visos šeimos gali sau leisti švęsti tradicinius naujuosius, likusieji stengiasi dėvėti tradicinius drabužius, dekoruotus penkiomis ryškiomis spalvomis, o dienai įpusėjus kartu su vyriausiu šeimos vyru atlikti maisto aukojimo ritualus protėviams. Dar įdomiau, jog pirmosiomis naujųjų metų dienomis mokiniams pakankamai įprasta eiti į savo mokytojų namus, siunčiant linkėjimus su vyno buteliu maišelyje.
Pastarieji tądien ne tik eina pas gimines ar draugus, bet ir keliauja į Kim Il Sungo aikštę aukoti mirusiems lyderiams gėlių. Taip yra todėl, kad Šiaurės Korėjoje socialistinių švenčių, įskaitant velionių lyderių Kim Il-sungo ir Kim Jong-Ilo gimimo metines, nacionalinio įkūrimo dieną rugsėjo 9 d. ir partijos įkūrimo dieną spalio 10 d., svarba gerokai viršija tradicines šventes.
Ryte Šiaurės Korėjos žmonėms įprasta padėti gėles ir tokiu būdu pagerbti velionių Šiaurės Korėjos lyderių Kim Il-sungo ir Kim Jong-Ilo skulptūras ar portretus, pabrėžiant naujųjų metų, kaip nacionalinės tradicijos paveldėjimo šventės, reikšmę. Atsižvelgiant į tai, vietiniai vis dar mėgaujasi tradiciniais liaudies žaidimais, įskaitant aitvarų skraidinimą ar specifinius stalo žaidimus, pamaloninant savo gomurius kruopščiai atrinktais valgiais.
Vietos gyventojai naujųjų metų dieną be išimties mėgaujasi vienu tradiciniu kepiniu - pyragu, gaminamu iš ryžių ir šparaginių pupelių; patiekalas, anot pastarųjų, simbolizuoja atsisveikinimą su senais metais ir geresnį rytojų. Dar vienas svarbus stalo etiudas - garuose virti vaistiniai ryžiai, sumaišomi su obuoliais, kaštonais, medumi, sojų padažu bei sėklomis, iš kurių galiausiai formuojami kelių kąsnių sumuštiniai. Kadangi tradiciniais patiekalais pagerbiami protėviai ir vaišinami svečiai, manoma, kad naujais metais valgant vaistinius ryžius visi metai bus sėkmingi, sotūs, kūrybingi bei neįtikėtinai saldūs.
Šiaurės Korėja žinoma dar ir dėl to, kad švenčių metu nevengia demonstruoti grandiozinės karinės galios ir nacionalinio pasididžiavimo, užpildydama gatves didžiuliais kariniais paradais ir nušviesdama naktinį dangų masiniais šokiais bei fejerverkais.
Visgi, nors naujųjų metų šventės įvairiose pasaulio šalyse skiriasi, Šiaurės Korėja laikosi tylesnio požiūrio. Šalies vyriausybė įsitikinusi, jog naujųjų metų išvakarės - tai ne vakarėlis ir girtuokliavimas, o laiko praleidimas su šeima, ypatingas maistas bei praėjusių metų apmąstymas.
tags: #Pietų #Korėjos #naujųjų #metų #šventė