Pietų Kinijos žemėlapis: geografija, geologija ir geopolitinės implikacijos
Kinija - didžiulė ir įvairi šalis, turinti ilgą ir sudėtingą istoriją. Jos teritorija apima didelę dalį Rytų Azijos, o kraštovaizdį sudaro įvairūs elementai - nuo aukštų kalnų iki plačių lygumų, nuo sausringų dykumų iki vešlių atogrąžų miškų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime Kinijos geografiją ir geologiją, taip pat naujausią žemėlapį, kuriame atspindimas Kinijos pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą.
Kinijos geografija ir geologija
Kinija gali pasigirti įvairiu kraštovaizdžiu, kurį formuoja sudėtinga geologinė istorija. Štai svarbiausi aspektai:
Kranto linija ir salos
Kinijai priklauso apie 5400 salų, iš kurių didžiausios yra Taivanas, Hainanas, Čongmingas ir Džoušanas. Bendras kranto linijos ilgis siekia maždaug 32 000 km, iš kurių žemyninė dalis sudaro apie 18 000 km. Kranto linija labai įvairi:
- Šiaurinė dalis (Liaodongo ir Bohai įlankos): mažai vingiuota, nuolat slenka jūros link dėl Huanghės upės nešamų nuosėdų.
- Šandongo ir Liaodongo pusiasaliai: suskaidyti, kai kur skardingi, susidarę iš skalūnų ir gneisų.
- Nuo Šandongo pusiasalio iki Hangdžou įlankos: lygūs krantai, susidarę dėl Jangdzės ir kitų upių plukdomų nuosėdų.
- Pietvakariniai ir pietiniai krantai (nuo Hangdžou įlankos iki Tonkino įlankos): labai vingiuoti, daugiausia riasiniai.
Reljefas
Kinijos reljefas taip pat labai įvairus:
- Rytinė dalis (iki 200 m aukščio): vyrauja akumuliacinės reljefo formos.
- Vakarinė ir vidurinė dalis: vyrauja erozinės reljefo formos.
- Vakaruose: Tibeto kalnyną juosia Karakorumas ir Pamyras.
- Šiaurėje: Kunlunas, Altintago kalnagūbris ir Nanšano kalnai (tarp jų - Caidamo lyguma).
- Rytuose: Sino-Tibeto kalnai.
- Pietuose: Himalajai (aukščiausi pasaulyje kalnai).
Kinijos šiaurės vakaruose yra Tian Šanio kalnų dalis, o jų papėdėje - viena giliausių pasaulyje sausa Turfano įduba. Šalies šiaurėje Inšano, Alanšano ir Beišano kalnai skiria Gobio, Alašano, Ordoso dykumines plynaukštes. Į pietus nuo Ordoso plynaukštės yra Liosinė plynaukštė - didžiausia pasaulyje teritorija, padengta liosu. Kinijos šiaurės rytuose yra Didžiojo ir Mažojo Chingano, Čangbaišano kalnai. Tarp Šano kalnyno, Sino-Tibeto kalnų ir Sičuano įdubos yra Junnano-Guidžou kalnynas, kuris rytuose pereina į Pietų Kinijos kalnus, pietuose - į žemakalnius. Kalnyno pietuose (Guilino apylinkėse) daug karsto reiškinių.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Seisminė veikla
Kinija yra seismiškai aktyvi zona, kurioje kasmet įvyksta vidutiniškai 10-20 žemės drebėjimų. Istorijoje užfiksuota keletas itin stiprių drebėjimų, įskaitant 1556 m. Šaansi provincijoje įvykusį žemės drebėjimą, kuris laikomas vienu tragiškiausių žmonijos istorijoje. Taip pat 1976 m. Šiaurės Kinijoje įvyko žemės drebėjimas, sugriovęs Tangšaną ir nusinešęs daugybę gyvybių.
Klimatas
Kinijos klimatas labai įvairus, priklausomai nuo regiono:
- Rytinė dalis: musoninis klimatas (šiaurės rytuose - vidutinių platumų, rytuose - subtropinis, pietuose - subekvatorinis).
- Vakarinė dalis: žemyninis klimatas (šiaurėje - vidutinių platumų, vakaruose - subtropinis) ir aukštikalnių klimatas (pietvakariuose).
Kinijos šiaurėje aukštos kalnų grandinės sulaiko šalto oro mases iš šiaurės, o pietuose - šilto oro mases iš pietų. Daugiausia kritulių iškrinta Rytų Kinijos jūros ir Pietų Kinijos jūros pakrantėse, Hainano saloje ir Kinijos pietuose. Apie 70 % visų kritulių iškrinta per audras birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį. Kinijos pietrytinei pakrantei nuo gegužės iki spalio būdingi tropiniai ciklonai. Vietovėse, kur klimatas sausas, vasarą būdingos smėlio audros.
Hidrografija
57 % Kinijos teritorijos priklauso Ramiojo vandenyno, 7 % - Indijos vandenyno, 0,4 % - Arkties vandenyno baseinams. Tankiausias upių tinklas yra šalies rytuose, rečiausias - dykumose. Tibeto kalnyne prasideda daugelis Azijos didžiųjų upių: Jangdzė, Huanghe, Mekongas, Salvinas, Indas. Kinijos šiaurės rytinės dalies didžiausios upės: Amūras su intaku Sungari, Liaohe, Huaihe. Kinijoje yra apie 2800 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 1 km2. Daugiausia ežerų yra Jangdzės vidurupio ir žemupio baseinuose. Vienas seniausių ir didžiausių Kinijos hidrotechninių įrenginių - Didysis Kinijos kanalas.
Dirvožemis
Kalnus daugiausia dengia uolienų dūlėjimo produktai. Caidamo lygumą dengia druskožemiai, Kašgaro, Turfano įdubas, Džungarijos lygumą - smėlynai, Gobio dykumos pietinę dalį - akmeningi kalkžemiai. Sungliao lygumoje vyrauja juodžemiai ir juosvažemiai, Čangbaišano, Didžiojo ir Mažojo Chingano kalnuose - išplautžemiai, Sandziango lygumoje - šlynžemiai, palvažemiai, Sičuano įduboje, Šandongo pusiasalyje, Huanghės žemupio baseine, Kukunoro ežero įduboje, tarp Inšano ir Didžiojo Chingano kalnų - rudžemiai. Kinijos pietrytinę dalį užima rūgštžemiai.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Flora ir fauna
Kinijoje yra daugiau kaip 32 000 aukštesniųjų augalų rūšių. Daug senosios floros reliktų (ginkmedžiai, metasekvojos, eukomijos). Miškai užima 16,6 % Kinijos teritorijos. Kinijoje yra daugiau kaip 6200 rūšių stuburinių. Saugoma 15,6 % Kinijos teritorijos.
Naujas Kinijos žemėlapis ir Pietų Kinijos jūros ginčas
Remiantis Kinijos žiniasklaidos pranešimais, Kinija pristatė naują oficialų žemėlapį, atspindintį šalies pretenzijas į Pietų Kinijos jūros dominavimą. Ginčytinos jūrinės teritorijos naujajame žemėlapyje atrodo lyg Kinijos teritorija.
Ankstesniuose Kinijoje išleistuose žemėlapiuose Pietų Kinijos jūroje esančios salos buvo vaizduojamos atskirame langelyje žemėlapio kampe, kad į žemėlapį tilptų likusi didžiulė šalies teritorija. Naujajame didesnio formato šalies žemėlapyje pavaizduota žemyninė Kinijos dalis ir šios šalies savarankiškai nustatyta valstybinė siena Šiaurės Kinijos jūroje visai šalia Malaizijos, Vietnamo ir Filipinų krantų.
Kinijos komunistų partijos atstovas teigė, kad naujasis žemėlapis turi ypatingą reikšmę bei didina gyventojų suvokimą dėl Kinijos teisių į jūrinę teritoriją, taip pat pabrėžiamas teritorinio vientisumo reikšmingumas.
Kinijos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, žmonės neturėtų per daug sureikšminti naujojo žemėlapio, o Kinijos padėtis Pietų Kinijos jūroje yra pastovi ir visiškai aiški.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Pekinas pretenduoja į apie 90 % Pietų Kinijos jūros teritorijos, tačiau į dalį potencialiai vertingų dėl ten glūdinčių energijos išteklių jūrinių teritorijų taip pat pretenduoja Filipinai, Vietnamas, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas. Pastaraisiais mėnesiais įtampa šiame regione didėjo, ypač tarp Kinijos, Vietnamo ir Filipinų.
tags: #pietu #kinija #zemelapis