Pietų Europos gamtinis žemėlapis

Įvadas

Pietų Europa - tai regionas, pasižymintis unikaliu gamtiniu kraštovaizdžiu, kurį formuoja Viduržemio jūra, kalnų grandinės ir specifinis klimatas. Šiame straipsnyje panagrinėsime Pietų Europos reljefą, klimatą, upes, ežerus, dirvožemį, augaliją ir gyvūniją, taip pat aptarsime žmogaus veiklos įtaką gamtinei aplinkai.

Geografinė padėtis ir ribos

Pietų Europa yra Eurazijos žemyno dalis, į pietus nuo Pirėnų, Alpių, Dinarų ir Balkanų kalnų. Pietuose ją skalauja Viduržemio jūra, kuri skiria Europą nuo Afrikos. Pietų Europai priskiriamos šios šalys: Portugalija, Ispanija, Italija, Graikija, Albanija, taip pat dalis Prancūzijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos, Bulgarijos ir Turkijos.

Reljefas

Pietų Europai būdingas kalnuotas reljefas. Čia driekiasi didelės kalnų sistemos: Pirėnai, Alpės (pietinė dalis), Apeninai, Dinarų kalnynas, Balkanų kalnai, Pindo kalnai. Aukščiausios viršūnės yra Alpėse (Monblanas, 4808 m), tačiau Pietų Europoje esančios viršūnės paprastai yra žemesnės. Kalnuose vyrauja ledyninės, erozinės ir karstinės reljefo formos. Tarp kalnagūbrių yra lygumų ir plynaukščių, susidariusių tektoninėse įdubose.

Pietų Europos salų paviršius dažniausiai kalnuotas. Sicilijoje stūkso Etnos ugnikalnis (3323 m), Kretos kalnai siekia 2456 m.

Klimatas

Pietų Europoje vyrauja subtropinis klimatas, kuriam būdingos šiltos, sausos vasaros ir švelnios, drėgnos žiemos. Klimatas skiriasi priklausomai nuo regiono:

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

  • Viduržemio jūros klimatas: būdingas pakrantės regionams. Vasaros karštos ir sausos, žiemos švelnios ir drėgnos. Kritulių daugiausia iškrinta žiemą.
  • Kalnų klimatas: aukštesnėse vietovėse klimatas vėsesnis ir drėgnesnis. Žiemą kalnuose sninga.

Sausio mėnesio vidutinė temperatūra jūrinio klimato srityse yra 5-15 °C, žemyninio - nuo 0 iki 5 °C. Pietų Europa gauna beveik dvigubai daugiau Saulės spinduliuotės negu Šiaurės Europos šiaurinė dalis.

Vandenys

Dauguma Pietų Europos upių priklauso Viduržemio jūros baseinui. Upės trumpos, vandeningumas priklauso nuo kritulių kiekio. Svarbiausios upės:

  • Po: ilgiausia Italijos upė, tekanti per Po lygumą.
  • Ronos: prasideda Šveicarijoje, teka per Prancūziją ir įteka į Viduržemio jūrą.
  • Ebras: svarbiausia Ispanijos upė.
  • Tibras: teka per Romą.
  • Vardar: teka per Šiaurės Makedoniją ir Graikiją.

Ežerų Pietų Europoje nėra daug. Didžiausi: Škoderio, Ochrido, Prespos - tektoninės karstinės kilmės. Kalnuose yra vulkaninės ir karstinės kilmės ežerų.

Dirvožemiai

Pietų Europoje vyrauja šie dirvožemiai:

  • Rudžemiai: paplitę Viduržemio jūros pakrantėse.
  • Kalnų rudžemiai: vyrauja kalnuose.
  • Karbonatiniai dirvožemiai: susidaro karstiniuose regionuose.

Dirvožemių derlingumas priklauso nuo regiono. Lygumose dirvožemiai derlingesni, kalnuose - mažiau derlingi.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Augalija

Pietų Europai būdinga Viduržemio jūros augalija:

  • Visžaliai krūmynai (makija, gariga): vyrauja pakrantės regionuose. Auga įvairūs krūmai (mirtos, bruknės, kadagiai), žolės.
  • Pušynai: paplitę kalnuose. Auga įvairios pušų rūšys.
  • Ąžuolynai: auga derlingesniuose dirvožemiuose.
  • Alpinės pievos: aukščiausiose kalnų vietovėse.

Pietų Europos flora turtinga ir įvairi. Čia auga daug endeminių augalų rūšių.

Gyvūnija

Pietų Europos gyvūnija nėra tokia turtinga kaip augalija. Čia gyvena:

  • Žinduoliai: vilkai, lūšys, šakalai, серны, дикие козы, белки, зайцы.
  • Paukščiai: ereliai, grifai, sakalai, pelikanai, flamingai.
  • Ropliai: gyvatės, driežai, vėžliai.
  • Varliagyviai: varlės, rupūžės, salamandros.

Viduržemio jūroje gyvena įvairios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai.

Žmogaus veiklos įtaka

Žmogaus veikla daro didelę įtaką Pietų Europos gamtinei aplinkai:

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

  • Miškų kirtimas: sumažino miškų plotus, sukėlė eroziją.
  • Žemės ūkis: intensyvus žemės ūkis sukelia dirvožemio degradaciją, vandens taršą.
  • Turizmas: didelis turistų srautas teršia aplinką, niokoja gamtinius kraštovaizdžius.
  • Urbanizacija: miestų plėtra mažina gamtines teritorijas.
  • Klimato kaita: didina sausras, gaisrų pavojų, keičia augalijos ir gyvūnijos arealus.

Gamtosauga

Pietų Europoje įsteigta daug saugomų teritorijų: nacionalinių parkų, draustinių, rezervatų. Svarbiausi nacionaliniai parkai:

  • Pirėnų nacionalinis parkas (Ispanija)
  • Gran Paradiso nacionalinis parkas (Italija)
  • Olimpo nacionalinis parkas (Graikija)
  • Plitvicos ežerų nacionalinis parkas (Kroatija)

Šios teritorijos saugo unikalius gamtinius kraštovaizdžius, augaliją ir gyvūniją.

tags: #Pietų #Europos #gamtinis #žemėlapis

Populiarūs įrašai: