Pietų Amerikos žmonijos istorija: nuo ištakų iki šių dienų
Šiame straipsnyje nagrinėsime Pietų Amerikos žmonijos istoriją, pradedant seniausiomis civilizacijomis ir baigiant šių dienų iššūkiais ir pasiekimais. Aptarsime įvairių kultūrų raidą, jų tarpusavio sąveiką ir įtaką pasauliui.
Įvadas
Pietų Amerika - žemynas, kuriame susipina įvairios kultūros, tradicijos ir istorijos. Jos praeitis kupina paslapčių, kurias bando įminti istorikai, archeologai ir kalbininkai. Šiame straipsnyje panagrinėsime žemyno senovės civilizacijas, kolonizacijos laikotarpį, nepriklausomybės kovas ir šiuolaikinės Pietų Amerikos raidą.
Arnoldo J. Toynbee istorijos teorija ir Pietų Amerika
Šen ten mūsų spaudoje kartais sumirguliuoja anglų istoriko Arnoldo J. Toynbee vardas. Lawrence Stone teigimu, profesoriaus Toynbee darbas vertinamas kaip didžiausias istorikų darbas XX amžiuje. Juk čia suliejami žmonijos 6000 metų gyvenimo faktai ir reiškiami įstatymai, kuriais civilizacijos atsirado, gyveno ir žuvo.
Toynbee istorijos teorija teigia, kad civilizacijos vystosi cikliškai, panašiai kaip vežimo ratas, kuris kartoja tą patį apsisukimą, bet pastumia vežimą kitur. Jis suskaičiuoja 26 civilizacijas, iš kurių 16 jau užgeso, 3 sustingo, o 5 dar gyvos. Pietų Amerikos kontekste, svarbu atsižvelgti į Andų civilizaciją, kuri vėliau pagimdė inkų imperiją, bei majų civilizaciją Jukatane.
Toynbee teigimu, civilizacijos atsiranda iš "šaukia-a siliepia" (challenge-response) pobūdžio žmogaus veiklos. Gyvenimas nuolatos žmogui kelia galvosūkius, kuriuos jis dvasios sužibimu išsprendžia arba neišsprendęs sustingsta. Civilizacijos žūna ne kūno sumetimais (dėl senatvės), bet dėl savo nuodėmių.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Toynbee'is teigia, kad civilizacijos žūsta ne dėl kūno sumetimų (dėl senatvės), bet dėl savo nuodėmių. Gyvų civilizacijų nariai, savą civilizaciją beaugindami, paprastai ima nuo Dievo atšalti ir pradeda garbinti save (žmogų, visuomenę ar žmoniją) arba tautą-valstybę. Jie pradeda savo tarpe kariauti, nors tai nuodėmė, hybris darbas. Šį dvasios nuopolį neišvengiamai seka atpildas (graikų "nemesis").
Pirmieji Pietų Amerikos gyventojai ir civilizacijos
Iš laukinio gyvenimo žmogus pradėjo kopti 300 000 metų atgal. Per paskutinius 6000 metų Toynbee suskaito 26 civilizacijas.
Pirmieji žmonės į Pietų Ameriką atkeliavo iš Šiaurės Amerikos per Panamos sąsmauką. Jie buvo medžiotojai ir rinkėjai, kurie palaipsniui apgyvendino visą žemyną. Seniausi archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės Pietų Amerikoje gyveno jau prieš 15 000 metų.
Upės savybė buvo tekėti po smilčių dykumas, kurios, matyti, "šaukė" tų amžių žmogų "atsiliepti", jei norėjo gyventi po paskutinio Ledų Amžiaus bedžiūstančių smiltynų sausroje. Nelipšniau gamta žmogų šaukė ir Andų kalnynuose bei Pietų Amerikos Peru pajūryje (Andų civilizacija, vėliau pagimdžiusi inkų), Vidurio Amerikos Jukatane (maijų civilizacija), ar Aigėjos jūros salos. Visur žmogus varguose ir prakaitu duoną valgydamas atsiliepė.
Svarbiausios senovės Pietų Amerikos civilizacijos:
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Nortės Čiko civilizacija (Peru): Tai seniausia žinoma civilizacija Amerikoje, gyvavusi nuo 3500 iki 1800 m. pr. Kr. Šios civilizacijos žmonės statė didelius miestus su piramidėmis ir šventyklomis.
Čavino kultūra (Peru): Ji gyvavo nuo 900 iki 200 m. pr. Kr. ir pasižymėjo religiniu centru Čavin de Uantaru. Šios kultūros žmonės garbino į katę panašų dievą.
Parakaso kultūra (Peru): Ši kultūra klestėjo nuo 800 m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr. ir garsėjo savo tekstilės gaminiais ir mumifikavimo technikomis.
Naskos kultūra (Peru): Ji gyvavo nuo 100 iki 800 m. po Kr. ir yra žinoma dėl savo geoglifų - didelių piešinių ant žemės, matomų iš oro.
Močės kultūra (Peru): Ši kultūra klestėjo nuo 100 iki 800 m. po Kr. ir garsėjo savo keramika, metalo dirbiniais ir irrigacijos sistemomis.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Tiahuanako kultūra (Bolivija/Peru): Ji gyvavo nuo 300 iki 1000 m. po Kr. ir turėjo didelį religinį ir politinį centrą Tiahuanaką.
Vari kultūra (Peru): Ši kultūra klestėjo nuo 500 iki 1000 m. po Kr. ir sukūrė didelę imperiją, kuri apėmė didelę dalį dabartinės Peru teritorijos.
Čimu kultūra (Peru): Ji gyvavo nuo 1000 iki 1470 m. po Kr. ir sukūrė galingą valstybę su sostine Čan Čanu.
Majų civilizacija (Centrinė Amerika): Nors geografiškai ne visa apimanti Pietų Ameriką, majų civilizacija turėjo įtakos ir šiaurės vakarų Pietų Amerikos regionams.
Inkų imperija
Inkų imperija buvo didžiausia ikikolumbinė valstybė Amerikoje, gyvavusi nuo XV iki XVI amžiaus. Jos teritorija apėmė didelę dalį dabartinės Peru, Ekvadoro, Bolivijos, Čilės ir Argentinos teritorijų. Inkų imperija buvo gerai organizuota valstybė, turėjusi stiprią centrinę valdžią, efektyvią administraciją ir gerai išvystytą infrastruktūrą.
Inkai sudarė valdantįjį visuomenės sluoksnį, uždarą kastą, kurios žmonės buvo skiriami svarbioms valstybinėms ir karinėms pareigoms. Tai jie, inkai, buvo žyniai. Puikūs, akmenimis grįsti keliai jungė imperijos sostinę Kuską su visais šalies rajonais.
Inkų valstybėje buvusi santvarka stebina daugelį mokslininkų. Kai kurie ją vadina net „komunistine“. Pavyzdžiui, nei mieste, nei kaime niekas negalėjo likti be pastogės, drabužio, be maisto. Inkų valstybėje nebuvo vagių. Kai žmogus išeidavo iš namų, jis padėdavo lazdutę ant slenksčio ir duris palikdavo atviras.
Inkų padavimai sako, kad jų protėviai atėjo į šią šalį iš už jūros. Panašiai kaip ir senovės egiptiečiai, jie balzamuodavo savo mirusiuosius valdovus. Mirusiųjų valdovų mumijos buvo susodinamos auksinėse kėdėse, vienoje Saulės šventyklos salių.
Karališkųjų inkų mumijų kraujas buvo A grupės, kurios Amerikoje visiškai nebuvo iki europiečiams ateinant. Skirtingai nuo kitų etninių grupių, inkai nesituokdavo su kaimyninėmis gentimis. šie atradimai patvirtina pačių inkų pasakojimus, kad jų protėviai atėję į šią šalį iš toli.
Svarbiausi Inkų imperijos pasiekimai:
- Infrastruktūra: Inkai pastatė didelį kelių tinklą, kuris jungė visą imperiją. Šie keliai buvo naudojami prekybai, kariuomenės judėjimui ir informacijos perdavimui.
- Žemės ūkis: Inkai sukūrė sudėtingas irrigacijos sistemas ir terasas, kurios leido jiems auginti maistą net kalnuotose vietovėse.
- Architektūra: Inkai statė didelius ir įspūdingus pastatus iš akmens, tokius kaip Maču Pikču, Kuskas ir Oljantaitambas.
- Administracija: Inkai sukūrė efektyvią administracinę sistemą, kuri leido jiems valdyti didelę ir įvairią imperiją.
Pietų Amerikos kolonizacija
XVI amžiuje į Pietų Ameriką atvyko europiečiai, daugiausia ispanai ir portugalai. Jie užkariavo vietines civilizacijas ir įkūrė kolonijas. Ispanai užkariavo inkų imperiją ir įkūrė Peru vicekaralystę, kuri apėmė didelę dalį Pietų Amerikos. Portugalai įkūrė Brazilijos koloniją, kuri tapo didžiausia portugalų kolonija pasaulyje.
Pietų Amerikos kolonizacija turėjo didelę įtaką žemyno istorijai ir kultūrai. Europiečiai įvedė naują religiją (krikščionybę), kalbą (ispanų ir portugalų), ekonomiką ir socialinę sistemą. Vietiniai gyventojai buvo pavergti ir išnaudojami. Daug vietinių gyventojų mirė nuo europiečių atneštų ligų.
Pietų Amerikos kolonijos tapo svarbiu žaliavų šaltiniu Europai. Iš Pietų Amerikos buvo gabenamas auksas, sidabras, cukrus, tabakas ir kitos prekės. Kolonijos taip pat tapo svarbia rinka europietiškoms prekėms.
Nepriklausomybės kovos
XIX amžiaus pradžioje Pietų Amerikos kolonijos pradėjo kovoti už nepriklausomybę nuo Ispanijos ir Portugalijos. Nepriklausomybės kovas įkvėpė Šiaurės Amerikos ir Prancūzijos revoliucijos. Svarbiausi nepriklausomybės kovų lyderiai buvo Simonas Bolivaras, Chosė de San Martinas ir Bernardo O'Higginsas.
Pietų Amerikos kolonijos pasiekė nepriklausomybę XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Tačiau nepriklausomybė neatnešė taikos ir stabilumo. Naujos valstybės susidūrė su daugybe problemų, tokių kaip politinė nestabilumas, ekonominiai sunkumai ir socialiniai konfliktai.
Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų.
Šiuolaikinė Pietų Amerika
Šiandien Pietų Amerika yra žemynas, kuriame gyvena daugiau nei 430 milijonų žmonių. Žemyną sudaro 12 nepriklausomų valstybių: Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Ekvadoras, Gajana, Paragvajus, Peru, Surinamas, Urugvajus ir Venesuela.
Pietų Amerika yra turtinga gamtos išteklių, tokių kaip nafta, dujos, varis, geležis, auksas ir sidabras. Žemynas taip pat turi didelius žemės ūkio plotus ir didelį biologinės įvairovės potencialą.
Tačiau Pietų Amerika susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip skurdas, nelygybė, korupcija, nusikalstamumas ir aplinkosaugos problemos. Daugelis Pietų Amerikos šalių vis dar yra priklausomos nuo žaliavų eksporto, o tai daro jas pažeidžiamas pasaulinės ekonomikos svyravimų.
Pietų Amerika stengiasi integruotis į pasaulinę ekonomiką ir sustiprinti savo regioninį bendradarbiavimą. Žemynas dalyvauja įvairiose regioninėse organizacijose, tokiose kaip UNASUR, MERCOSUR ir Andų bendruomenė.
Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Argentina, Čilė ar Urugvajus pragyvenimo lygiu nedaug atsilieka nuo Lietuvos. Tuo tarpu Bolivija ar Paragvajus jau - beveik trečiasis pasaulis.
Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli - iš visų žemynų, tik Australija toliau nuo Lietuvos. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni, nei į kitur.
Pietų Amerika kartu ir egzotiškas, ir neegzotiškas žemynas. Net skurdesnėse šalyse ten lengva rasti Europos virtuvę ar amerikietiškus greito maisto restoranų tinklus - tačiau verta išmėginti ir vietinę virtuvę, vietines valgymo tradicijas.
Visgi, norą keliauti į Pietų Ameriką be kainų gali “atmušti” šio žemyno nesaugumas. Pagal nužudymų skaičių 100000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką.
Lietuvių pėdsakai Pietų Amerikoje
Lietuviai taip pat paliko savo pėdsaką Pietų Amerikoje. Vienas iš jų - generolas Sidnis Šachnovas (Šai Šachnovskis), gimęs Kaune 1934 m. ir miręs JAV 2018 m. rugsėjo 27 d. Jis išgyveno Holokaustą ir tapo JAV kariuomenės generolu majoru.
1941 m. birželio 24 d., Kaunas, Lietuva. Pirmieji trylika gyvenimo metų praėjo šioje nuostabioje mažoje šalyje. Tolimieji 1941-ieji pakeitė viską, kas buvo įprasta devynmečiui Šai Šachnovskiui ir jo šeimai. Nacistai žalojo ir žudė žydus, bet negalėjo nugalėti juose esantį žmogiškumą. Šachnovskių šeimai pavyko išgyventi ir išgelbėti du savo sūnūs - Mulį ir Šai.
1945 m. rudenį visi buvo Vokietijoje. Trylikametis Šai jautėsi ne pagal metus suaugęs, savarankiškas ir atsakingas. Jis žaidė tik vieną žaidimą, žaidimą išgyvenimui. Po metų į Vokietiją iš Lietuvos atvažiavo jo tėvas.
Amerikietiškas gyvenimas prasidėjo naujais vardais: Šai tapo Sidniu, o brolis Mulis - Stenliu ir sutrumpinta pavarde: Šachnovas. Viskas buvo nauja ir netikėta: kalba, etiketas, tradicijos, maistas, draugai ir, žinoma, LAISVĖ. Gyvenimo mokyklą jis praėjo mirties stovykloje, kuri jį išmokė būti pačiu geriausiu mokiniu ir nieko nepaisant išgyventi.
Šachnovas: Ne, aš neplanavau tapti generolu. Faktiškai kai pradėjau tarnauti kariuomenės specialiosiose pajėgose, kuriose ištarnavau 32 metus iš 40 karinių, aš supratau - tai bus mano karjeros pabaiga. Bet man pasisekė: laikas viską pakeitė ir specialiosios pajėgos tapo labai populiarios. Aš džiaugiuosi, kad likau jose tarnauti.
1996, Kaunas, Lietuva. Sugrįžusiam į Kauną Šai Šachnovskiui kiekvienas namas bei kiekvienas akmuo atrodė tokais pat brangiais kaip ir prieš daugelį metų. Kaune dabar apie 400 žydų (iki karo buvo apie 36 tūkst.), išliko sinagoga ir kelių ješivų pastatai.
Sidnis Šachnovas - tai Šai Šachnovskio Amerikoje gautas naujas vardas ir sutrumpinta pavardė. Jo tėvai buvo turtingi žmonės, valdė nekilnojamą turtą ir kapitalą, gavo aukštąjį išsilavinimą Vokietijoje.
tags: #pietu #amerikos #zmonija #istorija