Pietų Amerikos žemėlapis: faktai, istorija ir įdomybės
Pietų Amerika - žemynas, kupinas kontrastų ir paslapčių, kurio gamta stulbina savo didingumu ir įvairove, o istorija - dramatiškais įvykiais ir kultūrų susidūrimais. Šiame straipsnyje pasinersime į Pietų Amerikos pasaulio žemėlapį, aptarsime svarbiausius faktus, istoriją ir įdomybes, kurios padės geriau pažinti šį unikalų žemyną.
Amerika, kurios nebepažįstame
Tai, ką daugelis įsivaizduoja išgirdę „Amerika“, ne(be)įmanoma rasti nei Niujorke, nei Čikagoje, nei Los Andžele. JAV keičiasi viršgarsiniais tempais. Nebepažinsi. 50 ar 100 metų stereotipai negalioja. Bet JAV dar liko vienas didelis regionas, kur daug kas - kaip po senovei. Kur Biblija, žodžio laisvė, verslo laisvė ir teisė nešiotis ginklą daugeliui šventos - vienodai. Tai - didieji JAV Pietūs. Jie neturi didingų nacionalinių parkų, kaip vakarinės valstijos, neturi senųjų dangoraižių, kaip šiaurės rytai. Ten mažiau superverslų ir mažai turistų. Vieniems tai ta tikroji, žavioji, jų vaikystės Amerika. Nuvykęs pamėginau pažvelgti iš abiejų pusių.
Pietų Amerikos geografija ir gamta
Pietų Amerika - žemynas Vakarų pusrutulyje, į pietus nuo Šiaurės Amerikos, tarp Atlanto (rytuose) ir Ramiojo (vakaruose) vandenynų. Didesnioji žemyno dalis yra Pietų pusrutulyje. Pietų Amerika ketvirtas pagal dydį (po Eurazijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos) žemynas.
- Plotas: 17,7 mln. km2, su salomis 18,3 mln. km2 (apie 12 % Žemės sausumos ploto).
- Krantai: Krantai mažai vingiuoti, išskyrus fjordais išraižytą vakarinių krantų pietinę dalį. Kranto linijos ilgis apie 28 700 kilometrų.
- Paviršius: Paviršiaus vidutinis aukštis 655 m, didžiausias - 6960 m (Aconcaguos kalnas), žemiausia vieta - Valdéso pusiasalyje (-42 metrai).
Žemyno paviršių formuoja įspūdingi gamtos dariniai:
- Andų kalnai: Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis.
- Amazonės žemuma: Prie Andų iš rytų prisišlieja plačios žemumos - Amazonės žemuma ir La Platos žemuma. Amazonija, užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema.
- Gvianos ir Brazilijos plokščiakalniai: Tarp Amazonės ir Orinoco žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis, rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Amerikoje Brazilijos plokščiakalnis.
- Patagonija: Žemyno pietuose yra Patagonijos masyvas - pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai.
Klimatas ir hidrografija
Pietų Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus poliarinę ir subpoliarinę. Klimatui turi įtakos sezoniškai persislenkantys aukšto slėgio centrai ir vandenynų srovės.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Upės: Žemynas pasižymi didžiausiu paviršinio nuotėkio (ploto vienete): Amazonės, Orinoco ir Paranos metinis nuotėkis apie 11 000 km3. Ilgiausios upės: Amazonė, Paraná, Orinoco, São Francisco, Urugvajus.
- Ežerai: Ežerai daugiausia lagūninės (Maracaibo ežeras, Patoso ežeras, Mirimo ežeras), ledyninės (Buenos Airių ežeras, Nahuel Huapí, Argentino ežeras, Viedmos ežeras) kilmės. Aukščiausiai esantis (3812 m virš jūros lygio) laivuojamas pasaulyje Titicacos ežeras.
Geologija ir naudingosios iškasenos
Centrinę ir rytinę žemyno dalį sudaro Brazilijos platforma, vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje ją juosia Andų kalnų sistema, žemyno pietuose yra Patagonijos masyvas. Iki triaso-juros laikotarpio Pietų Amerika su Afrika sudarė vieną žemyną - Pangėją. Pietų Amerikoje daugiausia naudingųjų iškasenų telkinių randama Gvianos bei Brazilijos skyduose ir Anduose. Žinoma apie 50 naftos ir gamtinių dujų baseinų; daugiausia Venesueloje, Brazilijoje, Argentinoje, Kolumbijoje, Bolivijoje, Čilėje, Ekvadore, Peru. Yra boksitų, spalvotųjų metalų rūdų, vanadžio, volframo, vario, molibdeno, nikelio, alavo, cinko ir švino, retųjų metalų rūdų.
Augalija ir gyvūnija
Pietų Amerikos florą sudaro daugiau kaip 83 000 induočių augalų rūšių, iš kurių apie 53 000 rūšių yra endeminės. Augalų rūšių įvairovė, palyginti su to paties ploto kitų žemynų atitinkamo klimato sritimis, yra 2-3 kartus didesnė. Visžaliai plačialapių miškai paplitę Amazonės ir Orinoco baseinuose, Kolumbijoje, Gajanoje ir Atlanto vandenyno pakrantėse Brazilijoje. Gyvūnija priklauso zoogeografinei neotropinei sričiai. Pietų Amerikos fauna labai įvairi. Iš žinduolių gyvena sterbliniai, nepilnadančiai, plačianosės beždžionės, šikšnosparniai vampyrai, kapibaros, šinšilos, nutrijos, jūrų kiaulytės, plėšrieji, kupranugariniai, tapyrai, pekariniai, elniniai, kiškiažvėriai. Būdingi paukščiai: papūgos aros, tukanai, kolibriai, kondorai, harpijos, žabiru, grifai, sakalai, pelėdikės, tulžiai. Iš roplių gyvena gyvatės, driežai, vėžliai, iguanos, kaimanai; iš varliagyvių daug medvarlių, rupūžės pipos, kirmrausos.
Istorija: nuo kolonizacijos iki nepriklausomybės
Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams, vedusiems vietines armijas prieš Ispanijos pajėgas.
- Vergovė JAV Pietuose: XIX a. JAV Pietuose viskas ir toliau sukosi aplink plantacijas. Didingus jų dvarus ir sodus, kilnias tradicijas, ilgas giminių istorijas ir paveldimas žemes. JAV Pietūs daugeliu atžvilgiu buvo panašesni į Europą nei į JAV Šiaurę. Pavadinimai kiti, bet plantatorių rolė stebėtinai priminė Lietuvos didikų ir bajorų, o vergų rolė - Lietuvos baudžiauninkų.
- JAV pilietinis karas: 1861 m. JAV Pietūs nutarė atsiskirti nuo dominuojančios Šiaurės kaip nauja valstybė: Amerikos Valstijų Konfederacija. Šiaurė Pietų nepaleido, kilo kruviniausias Amerikos istorijoje karas, žuvo beveik milijonas žmonių. Kadangi Šiaurė laimėjo, šiandien jis vadinamas JAV pilietiniu karu, nors dažnas pietų baltaodis greitai pataisytų - „Tai buvo mūsų nepriklausomybės karas“.
Kultūra: indėnų, europiečių ir afrikiečių įtaka
Pietų Amerikoje nebepasinersi į autentišką vietos kultūrą, kaip gali Azijoje ar Afrikoje, bet indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę. Visos Pietų Amerikos šalys, buvusios Ispanijos kolonijomis, kultūriškai savaip panašios, bet skirtumus lemia tai, kiek šalyje indėnų kilmės žmonių: kuo jų daugiau, tuo labiau kultūra nutolusi nuo ispaniškosios.
Turizmas: gamta, istorija ir pramogos
Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta. Ypač - menkai civilizacijos paliestos teritorijos, prilygstančios kokiam trečdaliui Europos, kur gyvūnai, augalai nustelbia žmoniją ir dešimtis kilometrų aplink gali nebūti jokio kito žmogaus - tik didingiausia gamta. Bene populiariausia Pietų Amerikos gamtinė lankytina vieta - ir tikrai viena nuostabiausių pasaulyje.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
- Amazonija: Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais.
- Patagonija: Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių.
- Andai: Anduose gausu atokių vietų, bet kelionė į Andus kartu ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas. Aukščiuose, į kuriuos Europoje įkopia tik alpinistai (3-5 km) ten rangosi keliai, važinėja traukiniai, stovi miestai ir didmiesčiai, vyksta tarptautiniai futbolo mačai ir net laivyba ežeruose.
- Rio de Žaneiras: Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras. Žinau, kad tai ne kurortas, o didmiestis - bet jis turi tiek paplūdimių, tokią poilsio ir pramogų kultūrą, kad lengvai “nukerta” visus kurortus.
Ekonomika: skirtumai ir iššūkiai
Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Argentina, Čilė ar Urugvajus pragyvenimo lygiu nedaug atsilieka nuo Lietuvos: ten gražūs tvarkingi miestai, sutvarkyta turistinė infrastruktūra. Tuo tarpu Bolivija ar Paragvajus jau - beveik trečiasis pasaulis, kur baisūs žvyrkeliai po lietaus plaukia upėmis, nes nėra drenažo.
Saugumas: ką svarbu žinoti keliautojams
Pagal nužudymų skaičių 100000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje. Svarbu būti atsargiam.
Įdomūs faktai apie Pietų Ameriką
- Šalių pavadinimai: Dalis Lotynų Amerikos šalių išlaikė originalų vietovės pavadinimą, kitos buvo pakrikštytos užkariautojų ispanų arba portugalų, trečios skyrė vardus siekdamos pagerbti kovojusius už nepriklausomybę.
- Amerika pavadinta Amerigo Vespucci garbei: 1507 metų balandžio 25 dieną vokiečių kartografas Martinas Waldseemulleris paskelbia žemėlapį pavadinimu „Universali kosmografija, sukurta pagal Ptolemėjaus tradiciją ir Amerigo Vesupči bei kitų atradimus“. Tai pirmasis žinomas žemėlapis, kuriame Naujasis Pasaulis pažymėtas pavadinimu „Amerika“ - lotyniška keliautojo ir atradėjo vardo versija.
- Emocingiausi žmonės: Kitas žemėlapis atskleidžia, kur žmonės emocingiausi, o kur - santūriausi. Pagal 2009 m. buvo atlikta apklausa, kurios metu respondentų iš 150 šalių klausta tokių klausimų, kaip „Ar daug šypsojotės ir juokėtės vakar?“ , „Ar aną dieną patyrėte daug streso/pykčio/pasitenkinimo?“. Rezultatai parodė, kad mažiausiai emocijų patyrė žmonės iš Singapūro, daugiausiai - Filipinų gyventojai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #amerikos #pasaulio #zemelapis #faktai