Pietų Amerikos kupranugariai: rūšys, paplitimas ir įdomybės
Kupranugariniai (Camelidae) - tryniakojų (Tylopoda) būrio žinduolių šeima, paplitusi Pietų Amerikos, Azijos ir Šiaurės Afrikos dykumose, pusdykumėse, stepėse ir kalnuose. Ši šeima apima 3 gentis: kupranugariai (Camelus), lamos (Lama) ir vikunijos (Vicugna), iš viso 4 rūšis. Šie gyvūnai yra puikiai prisitaikę prie atšiaurių aplinkos sąlygų ir vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose bei vietinių bendruomenių gyvenime.
Bendrosios kupranugarinių charakteristikos
Kupranugariniai pasižymi specifinėmis savybėmis, leidžiančiomis jiems išgyventi sauso klimato kraštuose. Jų kūno masė siekia 40-700 kg, apaugęs ilgais plaukais, saugančiais nuo karščio ir šalčio. Galūnėse yra tik 3 ir 4 pirštai su elastingomis trynėmis apačioje, leidžiančiomis lengvai judėti smėliu ar akmenuota danga. Kaklas ilgas, o eritrocitai ovalios formos, kas padeda išsaugoti skysčius organizme. Skrandis 4 kamerų, pritaikytas augaliniam maistui virškinti. Šie gyvūnai yra augalėdžiai, atrajojantieji gyvūnai, dažniausiai gyvenantys grupėmis ir aktyvūs dieną.
Kupranugarių prisitaikymas prie sauso klimato
Kupranugariai, gyvenantys sauso klimato kraštuose, ant nugaros turi 1 arba 2 kupras iš riebalinio audinio. Šis audinys panaudojamas kaip energetinė medžiaga, kai gyvūnas badauja. Badaujančio kupranugario kupra sunyksta ir pasidaro gležna. Kupranugariai labai neišrankūs maistui ir gali ilgai išbūti negėrę. Lytiškai subręsta 2-3 metų, nėštumas trunka 13-14 mėnesių, veda 1 jauniklį.
Kupranugarių rūšys
Šeimai priklauso kelios rūšys, iš kurių dvi - dvikupris ir vienkupris kupranugariai - dažniausiai aptinkamos Azijoje ir Afrikoje:
- Dvikupris kupranugaris (Camelus bactrianus) išliko Centrinėje Azijoje, Gobio dykumoje. Naminė jo forma paplitusi Pietvakarių ir Rytų Azijoje. Aukštis ties mentėmis siekia iki 2 m, masė - apie 700 kilogramų. Kailis dažniausiai rudas.
- Vienkupris kupranugaris (Camelus dromedarius) išliko kaip naminis gyvulys Pietvakarių Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Dydis panašus į dvikuprį, kailis rusvai pilkas.
Pietų Amerikos kupranugariai
Nors kupranugariai dažniausiai asocijuojasi su Azija ir Afrika, Pietų Amerikoje gyvena artimi jų giminaičiai - lamos ir vikunijos. Šie gyvūnai prisitaikę prie kalnuotų Andų regionų sąlygų:
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Lamos (Lama glama) yra stambūs gyvūnai, naudojami kaip nešuliniai gyvuliai ir vilnos šaltinis. Jos yra svarbios Andų regiono kultūrai ir ekonomikai.
- Vikunijos (Vicugna vicugna) yra smulkesnės už lamas ir vertinamos dėl ypač švelnios vilnos. Vikunijos yra saugomos rūšys, nes anksčiau buvo intensyviai medžiojamos dėl vilnos.
Kupranugariai ir žmogus
Kupranugariai nuo seno naudojami kaip transporto priemonės, nešuliniai gyvuliai, vilnos, pieno ir mėsos šaltinis. Jie vaidino svarbų vaidmenį prekybos keliuose, pavyzdžiui, Didžiajame Šilko kelyje, ir padėjo žmonėms prisitaikyti prie gyvenimo atšiauriose dykumų ir kalnų sąlygose.
Kupranugarių laikymas Lietuvoje
Įdomu, ar Lietuvoje galima laikyti kupranugarius? Taip, kupranugaris - tai naminis gyvūnas, kurio pirkimo ir pardavimo, laikymo nekontroliuoja laukinę gyvūniją ir jos naudojimą reglamentuojantys dokumentai. Dvikupriai yra labai atsparūs šalčiui, nereiklūs maistui, jiems reikalinga tik minimali priežiūra. Europoje juos laiko dėl pramogos ar malonumo. Veislinis patinas gali kainuoti 10-15 tūkstančių eurų, o jauną vienmetį kupranugarį galima įsigyti ir už 1000 eurų.
Gyvūnų ūkiai ir parkai Lietuvoje, kuriuose galima pamatyti kupranugarius ir kitus gyvūnus
Lietuvoje yra nemažai vietų, kur galima susipažinti su įvairiais gyvūnais, įskaitant ir egzotinius. Štai keletas gyvūnų ūkių ir parkų, kuriuos verta aplankyti:
- Tuomų ūkis (augina avytes, ožkytes, alpakas, ponius, triušiukus, antis, kalakutus bei vištas).
- Jaunas ūkis Vilniaus rajone, Dasionių kaime (24 kv.m. erdvė).
- Rancho Pancho (kaubojų miestelis Vilniaus rajone, edukacinės programos).
- Vokės Vingio Alpakos (galima susipažinti su alpakomis Vilniuje).
- Zoopark (daugiau kaip 80 rūšių gyvūnų).
- Raudoni vakarai (žirgynas Vilniaus rajone).
- Ponių ranča (poniai Vilniaus rajone, sekmadieninė ponių mokyklėlė).
- Taujėnų dvaro parko žvėrynėlis.
- Žaidimų erdvė su gyvuoju kampeliu (triušiukai, jūrų kiaulytės, voveraitės Degu).
- Grybų dvaro arklidės (arkliukai, poniai, avys, ožkos, paukščiai).
- Danielių parkas Švenčionių rajone.
- Alpakų pieva (alpakos).
- Pelėdų parkas (įvairių rūšių pelėdos).
- Sodyba su gyvūnais (jaunas ir besikuriantis ūkis).
- Elnių spa netoli Kernavės.
- Lietuvos žirgynas (nykstančios lietuviškos arklių veislės).
- Žirgynas Matiškės kaime (jojimo treniruotės ir žygiai gamtoje).
- Žirgynas Brinkiškių kaime (jodinėjimas žirgais).
- Žirgynas Būdos kaime (edukacijos, žirgų istorijos, psichologijos ir elgsenos pažinimo programos).
- Dūzginėlis (žąsys, antys, vištos, avys).
- Pamiškės jojimo klubas (žirgai ir poniai).
- Martinėlių šeimos ūkis (javai, galvijai, bioįvairovė).
- Žirgynas Kalnalaukio kaime (ekskursijos apie žirgus).
- Ūkis Kryžliaukoje I (žirgai Kanoja ir Tilzitas).
- Žirgynas Daučioniukų ir Daučionių kaimuose (pasivažinėjimas karieta ir jodinėjimas miškuose).
- Alpakų ūkis (alpakos).
- Žirgynas Grikieniuose ir Buivydiškėse (jodinėjimas).
- Žirgynas Paluknyse (jojimo pamokos).
- Ūkelis Sudervės kaime (alpakos, skirtas negalią turintiems vaikams).
- Mini zoo prie Vilnius-Kaunas autostrados (lamos ir danieliai).
- Unikalus Greitis ūkis (avys, alpakos, poniai, avių ganymo edukacijos).
- Vilko daina sodyba (Sibiro haskiai, samojedas, pelėdūnai).
- Barborlaukio dvaras (triušiukai ir alpakos, edukacijos).
- Alpakų ūkis Jonavoje (alpakos).
- Perlinių danielių parkas.
- Rumšiškių etnografijos muziejus (lietuviškų veislių avys, ožkos, karvės, arkliai).
- Harmony parko žirgynas ir hipodromas (žirgynas Prienų mieste).
- Ožkyčių ūkis Kupriuose (ožkytės, alpakos, triušiukai, edukacijos).
- Miško sapno žirgai (žirgų terapija, mini arkliukai).
- Ranča miške (įvairūs draugiški gyvūnai, jodinėjimas žirgu arba poniu).
- V. ir V. Natūralios pievos (mėsinių galvijų banda).
- Lietuvos zoologijos sodas.
- Šeimos ūkis (Dexteriai).
- Gyvūnų ūkis Nemuno upės pakrantėje (žirgai, šunys, triušiukai, vištos).
Kupranugarių vaidmuo pasaulyje
Šiandien pasaulyje priskaičiuojama apie 20 milijonų kupranugarių, iš kurių didžioji dalis gyvena Afrikoje. Turtinguose arabų kraštuose vienkupriai vertinami ne mažiau nei klajoklių gentyse. Bedujinai vadina jį Ata Allach - dieviškoji dovana. Įvairiose arabų kalbų tarmėse jam apibūdinti priskaičiuojama net 160 sinonimų, o kupranugario simbolis reiškia kantrybę, ištvermę ir gerovę.
Kupranugarių kilmė
Paleontologijos mokslo nustatyta, kad šiuolaikinių kupranugarių bendras protėvis prieš 40 milijonų metų gyveno Šiaurės Amerikoje. Vėliau vieni palikuonys nukeliavo iki Pietų Amerikos (dabartinės lamos, alpakos, guanakai, vikunijos), kiti per siaurą tarp ledynmečių atsiradusią Šiaurės Amerikos ir Azijos sausumos jungtį (dabar Beringo sąsiauris) atsidūrė Azijoje ir plačiai paplito.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Kupranugarių unikalios savybės
Kupranugariai pasižymi unikaliomis savybėmis, leidžiančiomis jiems išgyventi atšiauriomis sąlygomis:
- Stambus kūnas (suaugę gyvuliai sveria 500-600 kg ir daugiau, ūgis - apie 210 cm, gyvena iki 40 metų).
- Plačios minkštos pėdos, padedančios neklimpti į smėlį.
- Tankus vilnos kailis, saugantis nuo kaitros ir šalčio.
- Gebėjimas išgyventi be maisto iki mėnesio, be vandens - maždaug 10 dienų.
- Nereiklumas pašarui (pasitenkina dygliuota žole ir krūmų šakomis, tinka ir druskingų dykviečių skurdi augmenija).
- Gebėjimas išgerti didelį kiekį vandens (iki 100 litrų per 10 minučių).
- Kūno temperatūros svyravimai (nuo +34 laipsnių naktį iki +41 laipsnio dieną).
- Ovalūs raudonieji kraujo kūneliai, leidžiantys kraujui lengvai tekėti net netekus daug skysčių.
- Kupra - riebalų saugykla, kuri skaidoma į gliukozę ir vandenį esant nepalankioms sąlygoms.
- Nosiaryklė - „aušinimo radiatorius“, atvėsinantis kraują, tekantį į smegenis.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #amerikos #kupranugaris #rūšys