Įspūdingiausi Pietų Amerikos kriokliai: nuo galingų srautų iki paslaptingų legendų
Pietų Amerika - žemynas, garsėjantis ne tik savo kultūrine įvairove, bet ir įspūdingais gamtos stebuklais. Nuo snieguotų Andų viršūnių iki Amazonės džiunglių, šis žemynas siūlo nepamirštamų įspūdžių kiekvienam keliautojui. Vienas iš ryškiausių Pietų Amerikos gamtos akcentų - kriokliai, kurių čia gausu ir kurie stebina savo didybe, jėga bei grožiu. Šiame straipsnyje kviečiame leistis į virtualią kelionę po įspūdingiausius Pietų Amerikos krioklius, susipažinti su jų ypatybėmis, legendomis ir unikaliomis ekosistemomis.
Pietų Amerikos reljefas ir vandens telkiniai
Prieš pradedant kelionę po krioklius, verta susipažinti su Pietų Amerikos reljefu ir vandens telkiniais, kurie formuoja šių gamtos stebuklų kraštovaizdį. Žemyno paviršiaus vidutinis aukštis siekia 655 metrus virš jūros lygio. Didžiausias aukštis - 6960 m (Aconcaguos kalnas), o žemiausia vieta - Valdéso pusiasalyje (-42 metrai).
Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, prie kurios iš rytų prisišlieja plačios žemumos - Amazonės žemuma ir La Platos žemuma. Išilgai Pietų Amerikos šiaurės rytinės pakrantės, tarp Orinoco ir Amazonės žiočių, yra Gvianos žemuma. Tarp Gvianos, Amazonės ir Orinoco žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis (aukščiausia viršūnė Neblinos kalnas, 3014 m), rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Amerikoje Brazilijos plokščiakalnis (Bandeiros kalnas, 2890 m), susidaręs iš daugelio atskirų masyvų ir gūbrių. Centrinę ir rytinę žemyno dalį sudaro Brazilijos platforma (Pietų Amerikos platforma), esanti tarp Andų raukšlėkalnių ir Atlanto vandenyno, į šiaurę nuo Colorado ir Río Negro upių. Vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje ją juosia Andų kalnų sistema, žemyno pietuose yra Patagonijos masyvas.
Pietų Amerika - didžiausio paviršinio nuotėkio (ploto vienete) žemynas (Amazonės, Orinoco ir Paranos metinis nuotėkis apie 11 000 km3). Pagrindinė takoskyra yra Andų kalnuose, todėl 85 % Pietų Amerikos paviršiaus priklauso Atlanto baseinui, apie 8 % vidinio nuotėkio sritims, apie 7 % Ramiajam vandenynui. Ilgiausios upės teka į Atlantą (Amazonė, Paraná, Orinoco, São Francisco, Urugvajus, Colorado, Río Negro), į Karibų jūrą (Magdalena), o į Ramųjį vandenyną tekančios Vakarų Andų upės trumpos ir sraunios (Loa, Bío Bío, Guayasas).
Plokščiakalniuose upės labai slenkstėtos, jose gausu krioklių. Svarbiausi ežerai daugiausia lagūninės (Maracaibo ežeras, Patoso ežeras, Mirimo ežeras), ledyninės (Buenos Airių ežeras, Nahuel Huapí, Argentino ežeras, Viedmos ežeras) kilmės.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Įspūdingiausi Pietų Amerikos kriokliai
Pietų Amerikoje gausu įspūdingų krioklių, kurie stebina savo aukščiu, vandens srauto galingumu ir natūraliu grožiu. Štai keletas iš jų:
Anchelio krioklys (Angel Falls) - aukščiausias pasaulyje krioklys, esantis Venesueloje, Kanaimos nacionaliniame parke. Vanduo krinta iš 979 metrų aukščio nuo Aujantepui statkalnio. Jis toks aukštas, kad didelė dalis vandens išgaruoja ir išsisklaido kaip migla dar prieš pasiekdamas srauto apačią. Krioklys pirmą kartą buvo aptiktas tik 1933 metais JAV piloto Jimmie Angel. Nors Anchelio krioklys yra labai nuošalioje vietovėje ir iki jo reikia skristi užsakomaisiais reisais, turistai čia vis tiek labai daug.
Iguaçu krioklys (Iguazu Falls) - esantis ant Argentinos ir Brazilijos sienos, sudarytas iš 275 protakų, kurių aukštis siekia iki 80 metrų. Visos krioklių sistemos ilgis - 2,7 kilometro. Anot legendos, Igvasu atsirado, kai graži jauna moteris atsisakė tekėti už dievo ir pasirinko mirtingą mylimąjį. Abu įsimylėjėliai bandė bėgti kanoja, tačiau dievas įniršęs perkirto upę, pasmerkdamas juos amžinai kristi su vandeniu. Krioklio vanduo krenta ant akmenų, taip sukeldamas galybę purslų, o juose lūžtantys saulės spinduliai sukuria persipinančias vaivorykštes. Šis nepaprastas vaizdas ir kurtinantis vandens mūšos garsas - pritraukia galybę turistų iš viso pasaulio.
Kajeturo krioklys (Kaieteur Falls) - krioklys Pietų Amerikoje, centrinėje Gajanoje, ant Potaro upės, prasidedančios Pakaraimos kalnuose. Krioklio aukštis yra 226 metrai. Kajeturo tarpeklio ilgis - 8 kilometrai. Tai vienas iš nedaugelio krioklių pasaulyje, galintis pasigirti ir aukščiu, ir srovės stiprumu. Krioklys yra 2 mlrd. metų senumo.
Tres Hermanaso krioklys (Cataratas las Tres Hermanas) - trečiasis pagal aukštį krioklys pasaulyje - yra atokiame Peru Ajakučo regione. Šio krioklio aukštis - net 914 metrų. Tokį pavadinimą jis gavo dėl jį sudarančių trijų pakopų. Dvi aukštesnės pakopos yra matomos iš oro, o vanduo krenta į vandens telkinį, iš kurio išbėga trečia vandens pakopa, skubanti į žemiau esančią upę. Apžiūrėti šį krioklį galima tik iš paukščio skrydžio.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Yumbilla krioklys - Neseniai atrastas pakopinis Yumbilla krioklys su keturiomis krintančio vandens pakopomis yra atokiame Peru Amazonės regione. Peru Nacionalinis geografijos institutas (ING) nurodo 895,4 m aukštį.
Goctos krioklys - Šimtmečius žinomas vietiniams, likusiajam pasauliui šis krioklys buvo paslaptis iki 2005 metų, kai jį išvydo vokiečių tyrinėtojas Stefanas Ziemendorffas. Krintantis atokioje Amazonės provincijoje Peru, šis krioklys yra vienas iš aukščiausių pasaulyje. Apie šį krioklį sklando ne viena legenda. Teigiama, jog taip ilgai vietiniai apie jo buvimą nepasakojo, nes baiminosi Goktos vandenyse gyvenančios gražuolės šviesiaplaukės undinės prakeiksmo.
Krioklių susidarymas ir įtaka aplinkai
Kriokliai susidaro, kai upės vanduo krinta nuo skardžio, esančio jos vagoje. Skardžiai susidaro, kai upė kerta vietovę, kurioje yra lengvai ir sunkiai išplaunamų uolienų. Krintantis vanduo nuolat ardo skardį iš viršaus ir apačios, todėl krioklys slenka prieš upės srovę, palikdamas gilių evorzinių duobių virtinę.
Kriokliai turi didelę įtaką aplinkai. Jie ne tik formuoja kraštovaizdį, bet ir yra svarbūs ekosistemų elementai. Krioklių vanduo prisotintas deguonies, o tai svarbu vandens gyvūnams. Be to, krioklių aplinkoje susidaro unikalios mikroklimato sąlygos, kurios sudaro palankias sąlygas įvairiems augalams ir gyvūnams.
Turizmas ir krioklių apsauga
Kriokliai yra populiarūs turistiniai objektai, pritraukiantys milijonus lankytojų iš viso pasaulio. Turizmas skatina ekonominę plėtrą, tačiau taip pat kelia grėsmę krioklių aplinkai. Todėl svarbu užtikrinti tvarų turizmą, kuris nekenktų gamtai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Krioklių apsauga yra svarbi užduotis, kuri reikalauja bendradarbiavimo tarp vyriausybės, vietos bendruomenių ir turistų. Būtina riboti lankytojų skaičių, užtikrinti atliekų tvarkymą ir šviesti visuomenę apie krioklių svarbą.
tags: #pietu #amerikos #kriokliai #sąrašas