Aukščiausi Amerikos Žemyno Kalnai: Išsamus Sąrašas ir Apžvalga
Šiame straipsnyje pateikiamas informatyvus sąrašas aukščiausių Amerikos žemyno kalnų, apžvelgiamos jų geografinės ypatybės, istorija ir svarba. Aptarsime tiek Šiaurės, tiek Pietų Amerikos kalnus, pradedant nuo aukščiausių viršūnių ir baigiant įdomiais faktais apie kiekvieną iš jų.
Aukščiausios Pasaulio Viršūnės Kontekstas
Prieš pradedant kelionę po Amerikos žemyną, verta prisiminti aukščiausią pasaulio kalną - Everestą (arba Džomolungmą). Ši Azijos milžinė, iškilusi virš jūros lygio 8850 m, priklauso Himalajų kalnynui ir yra įsikūrusi tarp Nepalo ir Kinijos Tibeto srities. Everestas ne tik aukščiausias Azijos kalnas, bet ir svarbus gamtos paminklas, kurį saugo Sagarmathos nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Aukščiausi Kalnai Europoje ir Kaukaze
Palyginimui, aukščiausias Vakarų Europos ir Europos Sąjungos kalnas yra Monblanas (4810,45 m), esantis Alpėse, Prancūzijoje ir Italijoje. Kaukazo kalnuose iškilęs Elbrusas (5642 m) taip pat pretenduoja į aukščiausio Europos kalno titulą, nors jo priskyrimas Europai yra ginčytinas.
Pietų Amerikos Kalnų Karalius: Akonkagva
Pereinant prie Amerikos žemyno, aukščiausias Pietų Amerikos kalnas yra Akonkagva, iškilęs Anduose, Argentinoje, netoli Čilės sienos. Jo aukštis siekia 6960,8 m, todėl Akonkagva yra ne tik aukščiausias Andų kalnas, bet ir aukščiausias Pietų pusrutulio kalnas. Į šią viršūnę pirmasis įkopė 1897 m. sausio 14 d.
Pietų Amerika didžiulė ir nepaprastai įvairi. Didžioji žemyno dalis yra pietų pusrutulyje, o pats žemynas yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje. Klimatas ir kraštovaizdis čia stebėtinai įvairūs: nuo karštų atogrąžų iki vėsių kalnų ir sausų dykumų. Žaliuoja didžiausi pasaulyje drėgnieji miškai, augantys palei ilgiausią Pietų Amerikos upę Amazonę, drėkinančią didžiulius džiunglių plotus. Gyvūnų ir augalų rūšys unikalios, daugelis jų aptinkamos tik šiame žemyne. Paviršiaus vidutinis aukštis 655 m, o žemiausia vieta yra Valdéso pusiasalyje (-42 metrai).
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema. Išilgai Pietų Amerikos šiaurės rytinės pakrantės, tarp Orinoco ir Amazonės žiočių, yra Gvianos žemuma. Tarp Gvianos, Amazonės ir Orinoco žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis (aukščiausia viršūnė Neblinos kalnas, 3014 m). Rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Amerikoje Brazilijos plokščiakalnis (Bandeiros kalnas, 2890 m).
Brazilijos platforma formavosi kartu su kitomis Pietų pusrutulio platformomis (Afrikos, Australijos ir kitomis). Vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje ją juosia Andų kalnų sistema. Anduose daug vulkanizmo suformuotų struktūrų (stambių granitoidų batolitų intruzyvų, ofiolitų), veikiančių ir užgesusių ugnikalnių (aukščiausias Llullaillaco ugnikalnis, 6723 metrai). Andus sudaro dvi lygiagrečios raukšlėtos vakarų ir rytų juostos, kuriose iškilę kalnagūbriai. Subdukcija prasidėjo triaso-juros metu, kai okeaninei Nazcos plokštei nyrant po žemynine Pietų Amerikos plokšte ir spaudžiant jos pakraštį pradėjo formuotis Andų (Kordiljerų) raukšlėkalniai. Dėl lydymosi į Pietų Amerikos žemyno plutą įsiskverbė ir jos paviršių padengė didžiuliai lavos sluoksniai ir piroklastinės medžiagos kiekiai.
Šiaurės Amerikos Gigantas: Denalis (Makinlis)
Šiaurės Amerikoje aukščiausias kalnas yra Denalis (Denali), dar žinomas kaip Makinlio kalnas. Jis stūkso JAV, Aliaskoje, Aliaskos kalnagūbryje, Denalio nacionaliniame parke. Šio kalno aukštis siekia 6190 m, o jo viršūnę dengia amžini sniegynai ir ledynai. Kalnas buvo oficialiai pavadintas Makinlio vardu 1897 m., pagerbiant JAV prezidentą William McKinley, o 2015 m. pervadintas į Denali. Pirmieji į šią viršūnę įkopė 1913 m.
Paviršiaus vidutinis aukštis 720 m, o didžiausias - 6194 m (McKinley kalnas). Žemumos iki 200 m aukščio užima apie 25 %, 200-500 m aukščio aukštumos ir plynaukštės apie 30 %, 500-1000 m aukščio plotai apie 18 %, 1000-2000 m - apie 18 %, daugiau kaip 2000 m - apie 9 % Šiaurės Amerikos paviršiaus. Šiaurės Amerikos vakariniu pakraščiu driekiasi Kordiljerų kalnų sistema, kuri per Panamos sąsmauką susijungia su Pietų Amerikos Andais. Šiaurės Amerikos rytinė dalis žemesnė, vyrauja lygumos ir neaukšti kalnai. Šiaurės Amerikos rytine pakrante tarp Meino ir Meksikos įlankų driekiasi žemumų juosta. Šiaurės rytuose yra Laurentijos plokščiakalnis, į pietus nuo jo - Apalačų kalnai (didžiausias aukštis - 2037 m, Mitchellio kalnas). Šiaurės Amerikos vidurinėje dalyje plyti Centrinės Lygumos, kurios vakaruose palaipsniui pereina į aukštesnes Didžiąsias Lygumas (500-1500 m) - Kordiljerų prieškalnes. Į šiaurę nuo Didžiųjų Lygumų yra Mackenzie žemuma. Kanados Arktinio salyno rytinei daliai ir Grenlandijos pakraščiams būdingas kalnuotas reljefas, didelė salų dalis padengta ledynų kepurėmis.
Žemyno centrinę dalį apima prekambrinė Šiaurės Amerikos platforma. Platformą juosia raukšlinės struktūros: rytuose - Apalačų raukšlėkalniai, vakaruose - Kordiljeros. Kordiljerų raukšlėkalniai ištįsę Šiaurės Amerikos vakarine pakrante, kur po Šiaurės Amerikos plokšte nyra Ramiojo vandenyno Juano de Fucos ir Kokoso plokštės. Aliaskos ir Uolinių kalnų grandinių paviršiuje atsidengia andezitai.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Pirmieji kalnai centrinėje Uolinių kalnų dalyje iškilo karbono pensilvanio epochoje (tuo metu Uolinių kalnų vietoje tyvuliavo jūra). Pirminis pakilimas suformavo du salų lankus. Salų nuolaužos suformavo nuosėdinių uolienų sluoksnius. Mezozojaus laikotarpiu vandenyninė pluta pradėjo grimzti po žemynine, susiformavo subdukcinė zona. Dėl subdukcijos dabartinių Uolinių kalnų vietoje pradėjo formuotis ugnikalniai. Ilgainiui susiklostė 3-4 km storio vulkaninių jūrinių ir nuolaužinių sluoksnių klodai. Tęsiantis subdukcijai iškilo Uoliniai kalnai; dabartinis jų vaizdas susiformavo dėl ledynų ir upių tėkmių ardomojo poveikio.
Kiti Žymūs Amerikos Kalnai
Be minėtų aukščiausių viršūnių, Amerikos žemynuose yra daugybė kitų įspūdingų kalnų, kurie nusipelno dėmesio:
- Šiaurės Amerika:
- Logan kalnas (Kanada)
- Piko de Orizaba (Meksika)
- Sento Eliaso kalnas (Aliaska/Kanada)
- Pietų Amerika:
- Ojos del Salado (Argentina/Čilė)
- Monte Pissis (Argentina)
- Huascarán (Peru)
Kalnai ir Kultūra
Kalnai ne tik formuoja kraštovaizdį, bet ir daro didelę įtaką vietos kultūrai ir istorijai. Pavyzdžiui, kai kuriose Pietų Amerikos šalyse Andų kalnai yra laikomi šventais, o jų viršūnės - dievų buveinėmis. Šiaurės Amerikoje kalnai pritraukia daugybę turistų, mėgstančių aktyvų poilsį, tokį kaip slidinėjimas, alpinizmas ir žygiai pėsčiomis.
Kelionės po Ameriką: Nuo Panamos iki Nikaragvos
Keliaujant po Amerikos žemyną, galima atrasti ne tik įspūdingus kalnus, bet ir daugybę kitų gamtos ir kultūros lobių. Pavyzdžiui, Centrinėje Amerikoje galima aplankyti Panamos kanalą, Portobelo uostą, Kosta Rikos tropinius miškus ir Nikaragvos ežerus. Kiekvienas regionas siūlo unikalią patirtį ir leidžia geriau pažinti šio žemyno įvairovę.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #aukščiausi #Amerikos #žemyno #kalnai #sąrašas