Pietų Afrikos Respublikos raštingumo lygis
Įvadas
Visos šalys vystosi skirtingai, vienos greičiau, kitos lėčiau, todėl jos skirstomos į išsivysčiusias ir besivystančias. Šiais laikais daug diskutuojama apie ekonomiką, jos nuosmukius, įvairių rodiklių pakilimus ir kritimus bei dažnai užsimenama ir apie besivystančių šalių ekonomiką. Besivystančios šalys - tai valstybės, kurių ekonominio, socialinio ir politinio išsivystymo lygis yra žemesnis nei išsivysčiusių šalių. Norint sumažinti didėjantį skirtumą tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją. Lietuva, priklausydama Europos Sąjungai (ES) ir kitoms organizacijoms, turi būti neabejinga tokių besivystančių šalių situacijai.
Besivystančių šalių samprata ir bruožai
Besivystanti šalis - tai šalis, kuri dar nėra praėjusi industrializacijos stadijos, kurios gyventojai daugiausia dirba žemės ūkyje, yra mažai raštingi, didelis nedarbas, sparčiai auga gyventojų skaičius. Šioje šalyje auginama eksportui viena ar kelios žemės ūkio kultūros, taip pat tiekiamos užsieniui kokios nors iškasamos žaliavos. Pagrindinio kapitalo ištekliai maži, gamybos technologijos primityvios, žemas darbo našumas.
1981 m. A.W. van Agtmael pasiūlė besivystančias šalis vadinti augančios rinkos ekonomikos šalimis, kurių vieno gyventojo pajamų lygis yra mažas arba vidutinis. Išsivysčiusiose šalyse gyvena apie 1/6 viso pasaulio gyventojų ir vartoja apie 80% pasaulinės produkcijos, o besivystančiose šalyse - 5/6 viso pasaulio gyventojų ir sunaudoja 20% produkcijos. Besivystančios šalys, per tam tikrą laiką, skirtingai geba pagerinti savo ekonominę padėtį, todėl jos skirstomos į neturtingas šalis, kurios visai nesivysto, vidutiniu tempu besivystančias ir sparčiai besivystančias šalis. Sparčiai besivystančios šalys yra vadinamos naujosiomis industrinėmis šalimis (NIŠ). Jos yra aukštesniame lygyje nei besivystančios šalys.
Besivystančioms šalims yra išskiriama būdingų bendrų požymių: ekonominių, ekologinių, demografinių, gyventojų sveikatos rodiklių, sociokultūrinių ir politinių bendrumų.
Ekonominiai bruožai
Būdingas žemas BVP 1 gyventojui (mažiau nei 10 000 JAV dolerių). Priežastis - prastai išplėtota pramonė, mažai produktyvus žemės ūkis, dėl mažo darbuotojų raštingumo - žema darbuotojų kvalifikacija. Pajamų pasiskirstymas yra netolygus. Labai aukštas arba aukštas pajamas gaunantys asmenys sudaro tik labai mažą dalį. Šiose šalyse dažnai nėra vidurinės klasės, t. y. vidutines pajamas gaunančių žmonių. Labai didelė visuomenės dalis gauna labai mažas arba išvis negauna jokių pajamų, todėl šiose valstybėse vyrauja skurdas.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Šioms šalims būdinga silpna arba nepakankamai išplėtota pramonė, dėl tradicijų nebuvimo, mažos valstybės investicijos į pramonės įmones. Didžiausią dalį šių šalių eksporto sudaro žaliavos, nemaža dalis besivystančių šalių priklauso nuo vienos ar kelių prekių eksporto. Dėl staiga sumažėjusios šių prekių paklausos pasaulio rinkoje, tokios šalys eksportuotojos gali patirti didelę ekonominę krizę. Šioms šalims sunku įsitvirtinti pasaulinėje prekybos rinkoje, kadangi labai silpnai išplėtota pramonė ir nekvalifikuota darbo jėga neleidžia kurti kokybiškų prekių. Taip pat, prie besivystančių šalių ekonominių bruožų priskiriama didelės užsienio skolos, kapitalo išvežimas, stiprios regioninės disproporcijos tarp centro ir periferijos.
Demografiniai bruožai ir sveikatos rodikliai
Daugeliui besivystančių šalių būdingas demografinis sprogimas, kurio pagrindinės priežastys yra sumažėjęs mirtingumas, bet išlikęs didelis gimstamumas. Tokiose šalyse per didelis gyventojų skaičius ir labai didelis jo augimas sukelia daug problemų, tokių kaip maisto trūkumas, kylantis bado pavojus, darbo vietų trūkumas, būstų nepakankamumas, švietimo ir medicinos įstaigų trūkumas.
Besivystančiose šalyse mažą vidutinę gyvenimo trukmę įtakoja didelis mirtingumas. Taip pat, prie mirtingumo prisideda ŽIV ir AIDS paplitimas, kuris ypač būdingas Pietų Afrikos valstybėse. Medicininė priežiūra yra labai žemo lygio, kadangi gydymo įstaigos yra labai prastai išplėtotos arba jų visiškai nėra, taip pat, yra labai didelė pacientų dalis tenkanti vienam gydytojui, dėl to nespėjama aptarnauti visų pacientų.
Socialiniai ir kultūriniai bruožai
Besivystančiose šalyse, maisto trūkumas, atsirandantis dėl žemo žemės ūkio produktyvumo ir per didelio gyventojų skaičiaus, nulemia nepakankamą ir menkavertę mitybą. Dėl to daugėja susirgimų, sutrinka vaikų fizinis vystymasis, trūksta jėgų dirbti. Būdingas žemas raštingumo lygis, dauguma žmonių - beraščiai. Taip pat, labai trumpa mokymosi trukmė, čia vidutiniškai mokomasi apie 9 metus. Daugelis vaikų baigia tik pradinę mokyklą, dėl mokyklų trūkumo, nemažai vaikų verčiami dirbti, vietoje mokymosi. Būdinga prastesnė moterų padėtis, ypač islamiškose šalyse. Mergaitės neturi galimybės mokintis ir įgyti aukštesnį išsilavinimą. Daugiausia vyrai užima aukštesnes ir vadovaujančias pareigas ir jų darbo užmokestis kelis ar keliolika kartų didesnis nei moterų.
Ekologiniai požymiai
Žala aplinkai, kurią padarė nekontroliuojama miestų plėtra, grėsmė biologinei įvairovei, atogrąžų miškų naikinimas, dėl nepakankamų aplinkosaugos standartų kenkiama gruntiniams vandenims, tankiausiai apgyvendintuose regionuose pavojingai užterštas oras.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Visi aukščiau išvardinti bruožai yra besivystančių šalių skurdo priežastys ir padariniai. Šios šalys papuola į užburtą skurdo ratą. Jos yra neturtingos, kadangi jau nuo pat pradžių buvo tokiomis. Šios šalys turėtų galimybę išeiti iš šio rato, jei mokėtų naudotis savo vidiniais ištekliais, pasiektų reikalingą pajamų ir santaupų lygį bei investicijų ir darbo našumo augimą. Tačiau besivystančios šalys nesugeba to padaryti, kadangi joms sunku tinkamai strateguoti ir neturi tinkamos taktikos.
Pietų Afrikos Respublikos raštingumo lygis
Pietų Afrikos Respublika (PAR) yra šalis, turinti sudėtingą istoriją, kuri smarkiai paveikė jos švietimo sistemą ir raštingumo lygį. Apartheido laikotarpiu, kuris oficialiai baigėsi 1994 m., švietimas buvo griežtai segreguotas pagal rasę, o tai lėmė didelius skirtumus švietimo kokybėje ir prieinamume. Dėl to, nepaisant didelių pastangų po apartheido, PAR vis dar susiduria su iššūkiais, susijusiais su raštingumo lygiu, ypač tarp vyresnių kartų ir kaimo vietovių gyventojų.
Dabartinė situacija
Nors PAR padarė didelę pažangą didindama raštingumo lygį po apartheido, vis dar yra didelis skirtumas tarp skirtingų gyventojų grupių. Pagal naujausius duomenis, suaugusiųjų raštingumo lygis PAR yra apie 94,3%. Vis dėlto, šis rodiklis slepia didelius skirtumus pagal rasę, amžių, lytį ir geografinę vietovę. Pavyzdžiui, raštingumo lygis tarp baltųjų gyventojų yra gerokai aukštesnis nei tarp juodaodžių afrikiečių. Be to, raštingumas yra žemesnis tarp vyresnių nei 50 metų žmonių, kurie augo apartheido laikotarpiu, kai prieiga prie kokybiško švietimo buvo ribota.
Švietimo sistemos iššūkiai
PAR švietimo sistema susiduria su daugybe iššūkių, kurie daro įtaką raštingumo lygiui. Tai apima:
- Nepakankama infrastruktūra: Daugelis mokyklų, ypač kaimo vietovėse, neturi tinkamų patalpų, mokymo priemonių ir kvalifikuotų mokytojų.
- Didelis mokinių skaičius klasėse: Daugelyje mokyklų klasės yra perpildytos, todėl mokytojams sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui.
- Kalbos barjeras: PAR turi 11 oficialių kalbų, o daugelis mokinių mokosi anglų arba afrikanų kalbomis, kurios nėra jų gimtosios kalbos. Tai gali apsunkinti mokymąsi ir supratimą.
- Socialinės ir ekonominės problemos: Skurdas, badas ir ligos, tokios kaip ŽIV/AIDS, daro didelę įtaką mokinių lankomumui ir mokymosi rezultatams.
Vyriausybės iniciatyvos
PAR vyriausybė įgyvendina įvairias iniciatyvas, siekdama pagerinti švietimo kokybę ir raštingumo lygį. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
- Investicijos į švietimo infrastruktūrą: Vyriausybė skiria lėšų naujų mokyklų statybai, esamų mokyklų remontui ir mokymo priemonių tiekimui.
- Mokytojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas: Vyriausybė siūlo mokytojų mokymo programas ir kvalifikacijos kėlimo kursus, siekdama pagerinti jų kompetenciją ir motyvaciją.
- Raštingumo programos suaugusiems: Vyriausybė remia raštingumo programas suaugusiems, siekdama suteikti galimybę įgyti raštingumo įgūdžių tiems, kurie praleido galimybę mokytis jaunystėje.
- Parama mokiniams iš nepasiturinčių šeimų: Vyriausybė teikia finansinę paramą mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, kad jie galėtų lankyti mokyklą ir gauti reikiamą pagalbą.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Be vyriausybės pastangų, svarbų vaidmenį didinant raštingumo lygį PAR atlieka ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Šios organizacijos įgyvendina įvairias raštingumo programas, teikia pagalbą mokykloms ir mokiniams, bei vykdo švietėjišką veiklą.
Ateities perspektyvos
Nors PAR vis dar susiduria su iššūkiais, susijusiais su raštingumo lygiu, šalis daro nuolatinę pažangą. Investicijos į švietimą, vyriausybės iniciatyvos ir NVO veikla padeda didinti raštingumo lygį ir gerinti švietimo kokybę. Tikimasi, kad ateityje, toliau tęsiant šias pastangas, PAR pasieks dar didesnį raštingumo lygį ir užtikrins geresnes galimybes visiems savo piliečiams.
Besivystančių šalių ekonomikos vystymosi strategijos
Besivystančios šalys pačios turi nuspręsti, kokios ekonomikos vystymosi strategijos jos turi siekti, kad galėtų maksimizuoti pakilimo ir ilgalaikio ekonominio augimo galimybes. Šių šalių pagrindinis pajamų šaltinis yra pirminių produktų eksportavimas. Dažniausiai šios šalys eksportuoja tokius pirminius produktus, kaip mineralus ir žemės ūkio produktus ir panaudoja jas reikalingoms mašinoms ir kitoms importinėms prekėms įsigyti. Tačiau, besivystančių šalių pirminių produktų eksportavime atsirado problemų.
Nesėkmingo eksportavimo priežastys yra tokios, kaip sumažėjusi pirminių produktų kaina, ji sumažėjo dėl šių produktų gamybos išaugusio technologijos efektyvumo, ypatingai žemės ūkyje, ir tai lėmė sumažėjusią pirminių produktų kainą. Todėl, silpnos šalys turėdavo eksportuoti daugiau pirminių produktų, kad galėtų sumokėti už importuojamus produktus. Taip pat, išsivysčiusiose šalyse, paklausos pirminiams produktams elastingumas, atsižvelgus į pajamų didėjimą, yra žemas, nes vartotojai, nepaisant augančių pajamų, įpratę pirkti tokius pat pirminių produktų kiekius. Taip pat, dauguma pirminių produktų susiduria su sintetinių pramoninių prekių konkurencija. Prieš importuojamus pirminius produktus, išsivysčiusių valstybių tarifai ir kiti barjerai pasiekė labai aukštą lygį.
Daugelis besivystančių šalių suprato, kad žymiai svarbesnis vystymosi kelias yra ne padidinta pirminių produktų gamybos specializacija, bet apdirbamosios pramonės vystymas ir jos pajėgumų didinimas. Tad, šios šalys bando vykdyti ekonomikos industrializaciją, kurios reikšmė - platus organizuotos ekonomikos kūrimas gamybai. Vystant šalyje ekonomikos industrializaciją, šalies agrarinė pramonė virsta pramonine agrarine ar pramonine šalimi.
Šalių klasifikavimas pagal išsivystymo lygį
Visame pasaulyje nėra dviejų vienodų valstybių, jų skirtingas istorinis vystymasis bei geografinė padėtis paveikė taip, kad kiekviena turi skirtingą išsivystymo lygį, gyventojų skaičių, jų gyvenimo būdą bei sąlygas. Norint pritaikyti kitų šalių patirtį taip atsirado būtinumas šalių grupavimui. Tačiau nepriklausomai nuo tikslaus ekonomikos apibrėžimo, šis bendras šalių klasifikavimas kartais keičiasi priklausomai nuo lanksčios analizės pateikiant pakankamai prasmingos informacijos.
7 Didžiausios šalys, turinčios aukščiausią BVP lygį yra - JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija ir Kanada - sudaro didžiausių išsivysčiusių šalių pasaulio šalių grupę, dažniausiai vadinamos “Didysis septintukas” (D-7, angliškai G-7). Į besivystančių šalių grupę įeina 1125 šalys, kurios negali būti apibūdintos kaip išsivysčiusios šalys arba kaip pereinamosios ekonomikos šalys.
Šalys skirstomos pagal žmogaus socialinės raidos indeksus, BVP, raštingumo lygį, vidutinę būsimo gyvenimo trukmę. Išsivysčiusios šalys (Europos Sąjungos “stipriosios” bei JAV, Japonija) pasižymi aukštais raštingumo rodikliais, BVP tenkančio vienam gyventojui lygiu ir turi aukštą žmogaus socialinės raidos indeksą. Tuo tarpu Vidurio Europos šalys bei buvusios Sovietinės šalys turi žemesnį, tačiau pakankamai gerą raštingumo lygį savo šalyse, BVP dalį tenkančią vienam gyventojui bei vidutinį žmogaus socialinės raidos indeksą.
Regioninė politika ir jos svarba
Regioninė politika suprantama kaip politika, kurios tikslas yra sumažinti atskirų valstybės regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Ekonominis regioninės politikos pagrindimas remiasi rinkos klaidos argumentu. Jo esmė yra ta, kad rinkos jėgos negali išlyginti regioninių išsivystymo netolygumų, nes nevienodas gamybos veiksnių mobilumas ir “pradinės” ekonominės veiklos sąlygos, tokios kaip infrastruktūros išsivystymo lygis.
Pagrindinis teritorinių skirtumų indikatorius - vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis - rodo, kad valstybė savo ekonomine plėtra nėra homogeninė. Turtingiausios apskrities BVP vienam gyventojui daugiau nei du kartus viršijo skurdžiausios apskrities BVP gyventojui ir šie skirtumai didėja. Taigi periferijoje daug silpniau nei centruose išplėtotas privatus sektorius, ekonomikos struktūroje dominuoja didelės ar vidutinio dydžio senos pramonės įmonės, kurios artėja prie bankroto ribos, silpnai išvystytas paslaugų sektorius. Regioniniai socialinių rodiklių skirtumai taip pat yra ryškūs.
tags: #Pietų #Afrikos #Respublikos #raštingumo #lygis