Gyvūnų ūkiai ir parkai Lietuvoje: nuo graužikų iki egzotinių žvėrių
Lietuva, nors ir nedidelė šalis, gali pasigirti įvairia gyvūnija. Nuo tradicinių kaimo gyvūnų iki egzotinių rūšių, čia rasite vietų, kur galėsite susipažinti su gyvūnais iš arti, juos pamaitinti ir netgi su jais pabendrauti. „Kelionės su vaikais ®“ siūlo išsamų gidą po draugiškus vaikams gyvūnų ūkius ir parkus visoje Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias vietas, kuriose galėsite praleisti laiką su gyvūnais, pradedant alpakomis ir baigiant elniais, taip pat aptarsime įdomius maisto tabu, susijusius su gyvūnų vartojimu.
Gyvūnų ūkiai ir parkai visoje Lietuvoje
Lietuvoje gausu vietų, kur galima susipažinti su įvairiais gyvūnais, pradedant tradiciniais ūkio gyvūnais ir baigiant egzotinėmis rūšimis. Štai keletas įdomiausių vietų, kurias verta aplankyti su šeima:
- Tuomų ūkis: Čia galėsite iš arti susipažinti su gyvūnais, juos paglostyti ir pamaitinti. Ūkyje taip pat galite įsigyti vilnonių siūlų iš 100% avies vilnos.
- Alpakų pieva: Šiame ūkyje vaikai galės susipažinti su švelniakailėmis alpakomis ir praleisti laiką gamtoje.
- Pelėdų parkas: Netoli Vilniaus įsikūręs parkas, kuriame galėsite iš arti pamatyti įvairių rūšių pelėdas ir pajusti jų didingumą.
- Zoopark: Tai neįtikėtina vieta, kurioje rasite daugiau kaip 80 rūšių gyvūnų iš viso pasaulio, įskaitant lemūrus, Pietų Amerikos džiunglių beždžionėles ir surikatas. Parką galima lankyti bet kokiu oru.
- Arklių reabilitacijos erdvė: Čia galėsite aplankyti arklius, juos pažinti, pamaitinti ir paglostyti. Tai reabilitacinė erdvė sužalotiems ir savininkų atstumtiems arkliams.
- Vokės Vingio Alpakos (Vilnius): Alpakas galima aplankyti ir Vilniuje. Čia galėsite jas pamaitinti, pasigrožėti ir stebėti jų natūralią elgseną.
- Justinos ūkis: Jauną ir besikuriantį ūkį galėsite aplankyti ir pabūti su gyvūnais, juos pamaitinti, paglostyti ir pakalbinti.
- Danielių parkas (Švenčionių raj.): Čia dideliuose aptvaruose ganosi daugybė danielių, kuriuos galite drąsiai maitinti ir pabendrauti.
- Fermos gyvūnų saugos namai: Išskirtinė vieta, kurioje nuolatiniai namai suteikiami nuo paskerdimo, iš fermų ir blogų gyvenimo sąlygų išgelbėtiems gyvūnams.
- Antaniuko, Dorės, Domicelės, Madonos, Justės ir Šono ūkis: Susipažinkite su juodagalvėmis avimis.
- Pramogų parkas su gyvūnų kampeliu: Parko krašte ganosi arkliukai, prūduose plaukioja antytės, yra žaidimų aikštelė ir namelis. Žaidimų erdvė suderinta su gyvuoju kampeliu, kuriame gyvena triušiukai, jūrų kiaulytės ir trys linksmos voverytės Degu.
- Elnių spa (netoli Kernavės): Čia rasite labai daug elnių prie aptaro, kurie žino, kad atvykę svečiai juos maitina. Elniai mėgsta beveik visas daržoves ir vaisius.
- Ranča miške: Vaikai turi galimybę bendrauti su įvairiais draugiškais gyvūnais, pajodinėti žirgu arba poniu, palakstyti didelėje pievoje kartu su ožkomis, paglostyti triušius, palesinti vištas, žaisti lauko žaidimus, suptis sūpynėse ir pamankštinti pėdas basakojų take.
- Zoopark (Kaunas): Vilniaus Zoopark brolis dvynys Kaune, kuris randasi po stogu, tad galite lankyti bet kuriuo metų laiku. Tai pirmieji Lietuvoje kontaktiniai gyvūnų parkai.
- Alpakų ūkis (Jonava): Mažytis, bet jaukus alpakų ūkis yra įsikūręs Jonavoje šalia 2-ojo tvenkinio.
- „Šilėngirės slėnis“: Mažas šeimos ūkis, kur galėsite pasivaikščioti gamtoje ir pasidaryti šeimos iškylą. Vaikai iš arti galės susipažinti su gyvūnais ir juos pamaitinti. Ūkyje Jūsų lauks ir nedidelė senosios žemės ūkio technikos ekspozicija.
- Gyvas kalnas (Kaišiadorių raj.): Šeimos ūkis, kuriame galima pamatyti įvairiausių gyvūnų - pradedant mažais ką tik išsiridenusiais viščiukas, baigiant poniais ir kitais didesniais gyvūnais. Čia juos galėsite paglostyti, pamaitinti ir betarpiškai pabendrauti.
- V. ir V. Natūralios pievos: Vilma ir Valdas įdarbino karvutes: mėsinių galvijų banda ganosi šiose natūraliose pievose, švariai nuėda užželiančias pievas, saugo jas nuo užkrūmijimo ir patikimai gelbsti Nevėžio slėnį.
- Ąžuolų vila: Jaukus ir mažutis šeimos ūkelis, kuriame rasite įvairių paukščių, gyvūnų ir sodybą, kuri tiesiog spinduliuoja jaukumu ir ramybe.
- Užsispyrusių ir išdykusių ožiukų ūkis: Vaikai galės ožiukus paglostyti, pamaitinti ir susidraugauti.
- Fazanynas: Vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima susipažinti su įvairių rūšių fazaninių paukščių šeimos porūšiais.
- Alpakų ūkis: Smagi vieta pabendrauti ir susidraugauti su mielosiomis alpakomis.
- Zoo: Šiame zoo gyvena egzotiniai gyvūnai iš įvairių pasaulio kraštų: guanakai, tigrai, zebrai, vilkai, alpakos, lamos ir dar daug kitų. Tarp daugybės žinduolių eksponuojami ir paukščiai: stručiai, povai, balandžiai, papūgos.
- Žygiai su žirgais: Rengiami žygiai į gamtą, taip pat žygiai rengiami ir mažiesiems su poni klasės žirgeliais, tėveliai gali lydėti mažuosius.
- Alpakų ūkis: Dar viena puiki vieta su nuostabiais šeimininkais, kur galite susipažinti su draugiškomis alpakomis.
- Ūkis netoli Anykščių: Galėsite pamatyti bei pašerti, paglostyti vaikštinėjančias avis, ožkas, karves, arklius, įvairius paukščius, įeiti į triušių aptvarą. Taip pat čia gausu ir įvairių pramogų.
- Žirgynas: Galėsite pajodinėti su žirgais, susipažinti su įvairiais gyvūnais ir išgirsti įdomiausių pasakojimų iš sodybos šeimininkų.
- Triušiukų slėnis: Galima susipažinti su daugiau daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų, taip pat galima pasigrožėti tauriaisiais elniais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais.
- Šilelio triušiukų tvirtovė: Įrengtas 500 metrų kliūčių ruožas, kurį įveikus pasieksite tvirtovę: čia atsiveria šilelio panorama su laisvėje lakstančiais triušeliais, kuriuos galima ir pamaitinti, ir pabūti jų apsuptyje.
- Paukščių parkas Aukštaitijos nacionaliniame parke: Galėsite išvysti daugybę įvairių paukščių.
- Gyvūnų parkas: Aptvertame 50 hektarų kalvų, miškelių, pelkių parke rasite daugiau nei 150 gyvūnų - čia laisvai ganosi danielių kaimenė, laksto juodieji afrikos stručiai, ramiai žolę rupšnoja Highland raguočiai ir išdykauja lamos, asiliukai, alpakos bei muflonai.
- Besikuriantis ūkis: Kiekvienas gyvūnas auginamas tarsi būtų šeimos narys.
- Arklio muziejus: Vienintelis toks muziejus Baltijos šalyse. Jame viskas apie arklius - lietuviškas arklių veisles, žemės ūkio įrankius.
- Labirintų parkas: Čia ne tik gausu įvairių pramogų ir atrakcijų visai šeimai, bet taip pat veikia ir nedidelis gyvūnų ūkis.
- Arklininkystės ekologinis ūkis: Gyvena senųjų žemaitukų veislės šeimyna ir mažieji Šetlando poniukai, taip pat šiame ūkyje auginami ir juodieji Angus veislės galvijai.
- Dargaičių zoo: Čia galite išvysti alpakas, lamas, kupranugarį, asiliukus, stručius, ponius, triušius, mini olandiškus ožiukus, avytes ir kitus gyvūnus.
- Žirgynas: Čia Jūs galite betarpiškai supažindinti vaikus su mažaisiais poniais ir kitais gyvūnais, rengti asmenines šventes ir fotosesijas.
- Ūkis: Čia auginama labai daug įvairiausių paukščių, graužikų, laukinių gyvūnų ir begalės rūšių ožkyčių ir avyčių.
- Triušių sala: Vasaros sezono metu laisvai gyvena daugybė triušių.
- Nedidelis ūkis: Laikomi įvairūs gyvūnai, pieninės avys.
- Katinų muziejus su gyvuoju kampeliu: Muziejaus prieigose yra įkurtas ir gyvasis kampelis, kuriame gyvena įvairūs egzotiški gyvūnai.
- Žemaitiškas ūkis: Šeimininkas Marijus Čekavičius vysto ekologinį ūkį, augina senąsias prigimtines daržoves, senojo tipo kiaules, žaliakojes vištas, senuosius žirgus - žemaitukus.
- Panevėžio alpakų ūkis: Puiki vieta mažiems ir dideliems smagiai praleisti savaitgalį gamtoje ir susipažinti, kaip gyvena alpakos.
- Sraigių ūkis: Janina Krištaponienė jau dešimtmetį yra entuziastinga sraigių augintoja.
- Avinukų ekspozicija: Vienoje iš penkių pastatytų jurtų įkurta avinukų ekspozicija, kurioje - per 1000 eksponatų.
- Ūkis: Šiame ūkyje galėsite susipažinti su įvairiais paukščiais, gyvūnais, pajodinėti ir pamaitinti gyvūnus.
- Ūkis su highlendais: Taurieji elniai, highlendai.
- Sodeliškių dvaras: Gyvena įvairūs gyvūnai - alpakos, elniai.
- Gamtos mokykla: Čia puoselėjamas artimas ryšys, darna su gamta, diegiama meilė ir rūpestis jai. Gamtos mokykloje gyvena įvairūs paukščiai, triušiai, ožkos, poniai ir asiliukas.
- Mini zoologijos parkas Bistrampolio dvare: Galite aplankyti įvairius gyvūnus, juos pamaitinti ir paglostyti.
- Dzūkijos zoologijos sodas: Tai sužeistų, išgydytų laukinių gyvūnų prieglauda.
- Hailendai: Tai labai mielai ir draugiškai atrodanti škotiška karvių veislė.
- Voveryčių parkas: Tai laisva ir laukinė teritorija, kurioje gyvena voverytės.
- Miškininkų įkurta vieta: Siekiant supažindinti visuomenę su laukinių gyvūnų gyvenimu, gamtos apsuptyje galima stebėti didžiųjų apuokų, lūšių ir stumbrų gyvenimus.
- Lietuvos zoologijos sodas: Šios vietos turbūt nereikia pristatinėti nei vienam.
- Privati Zoo sodyba Salantuose: Gyvuoja jau daugiau nei trisdešimt metų.
- Nuotykių parkas ,,Lūšies takas“: 1 ha miško plote laisvai vaikšto ir plaukioja virš 40 naminių gyvūnų ir paukščių rūšių.
- Indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi: Čia gyvena ir daugybė įvairių gyvūnų: naminių paukščių, avių, ožkų, arklių.
- Gyvūnų parkas: Galima užeiti į gyvūnų aptvarus, juos paglostyti ir ramiai pabūti po visų aktyvių pramogų.
- Čiobrelių rojus: Nedidelis alpakėlių ūkis Klaipėdos rajone.
Maisto tabu: tarp tradicijų ir racionalumo
Maisto tabu - tai draudimai vartoti tam tikrus maisto produktus, kurie dažnai turi religines ar sociokultūrines šaknis. Net lietuvių kultūroje galima rasti platų draudžiamo valgyti maisto sąrašą. Dažnai nagrinėdami iš pirmo žvilgsnio absurdiškus draudimus, galime juose atrasti racionalų pradą.
Žiurkienos kelias į Vakarus
Žiurkė mūsų kultūroje laikoma purvinu gyvūnu, todėl žiurkiena vartota nebent kraštutiniu bado atveju. Tačiau Afrikos gyventojai mielai medžioja ir valgo milžiniškas laukines žiurkes. Taip pat šie graužikai patenka ir ant Pietų Amerikos indėnų, kinų ir korėjiečių stalo. Komercinė prekyba žiurkiena jau seniai įžengė į Vakarų pasaulį.
Varniena: tarp Klaipėdos krašto ir likusios Lietuvos
Jei Klaipėdos krašte varnienos vartojimas maistui istoriškai buvo priimtinas, tai likusioje Lietuvos dalyje į varną žiūrimą panašiai kaip į žiurkę, nes šis paukštis nėra laikomas švariu ir apskritai dažnai buvo tapatinamas su piktosiomis jėgomis.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Religiniai draudimai ir jų racionalus pagrindas
Draudimai naudoti vienus ar kitus gyvūnus ar atskiras jų dalis maistui, bijant perimti jų tariamai blogąsias savybes, nėra reti. Tačiau kartais panagrinėjus religiniu pagrindu atsiradusius draudimus, galima atrasti visiškai racionalų jų pagrindą.
- Kiaulienos draudimas judėjams ir musulmonams: Greičiausiai kilęs dėl to, kad kiauliena reikalauja kruopštesnio apdorojimo, nei jautiena ar aviena. Kiaulienoje galima aptikti labai pavojingų ir gyvybingų parazitų (pvz. trichinelių), kuriuos sunaikinti galima tik tinkamai termiškai apdorojus mėsą.
- Draudimas gerti gyvūno kraują: Šiaurės tautose kraujas yra svarbus mineralinių medžiagų šaltinis ir yra geriamas net šviežias, nes parazitinių ligų nėra, o ir kraujas negenda taip greitai, kaip Artimųjų Rytų saulėje, kur skerdiena, turinti kraujo, labai greitai gali tapti netinkama maistui.
Vegetariškos mitybos pasirinkimas Indijoje
Amerikiečių antropologas Marvinas Harisas, nagrinėjęs keistai mums atrodantį jautienos draudimą Indijoje, po religine „uždanga“ surado visiškai racionalų to paaiškinimą. Prieš du tūkstantmečius Indijos teritorijoje gyventojų padaugėjo tiek, kad pradėjo trūkti dirbamos žemės. Galiausiai neliko pakankamai vietos auginti pašarų stambiems galvijams ir jų auginimas tapo ekonomiškai nenaudingu.
Maisto tabu ir ekologija
Antropologas Erikas Rosas, tyrinėdamas Ekvadoro kultūras, pastebėjo, kad viena iš jo tyrinėtų genčių laikosi draudimo medžioti tapyrus. Įdėmiau panagrinėjus draudimo priežastį, paaiškėjo, kad genties teritorijoje tradiciškai gyveno per mažai tapyrų, kad būtų galima sėkmingai juos medžioti, ir sekioti šį atsargų gyvūną po atogrąžų mišką būtų neracionalus resursų naudojimas, todėl galiausiai ekonominiai sumetimai virto maisto tabu.
Antropologas Devidas Mc Donaldas, tyrinėjęs 11-os Amazonės upės genčių mitybos įpročius, nustatė, kad visuose buvo draudimai medžioti vienokius ar kitokius gyvūnus dėl jų amžiaus ar lyties. T.y. primityviomis kartais vadinamos kultūros visiškai racionaliai reguliavo savo maisto išteklius, saugodamos medžiojamų gyvūnų populiacijas nuo išnykimo.
Nesantaika dėl maisto
Antropologė Katarina Milton atrado dar vieną maisto tabu atsiradimo priežastį. Ji tyrinėjo dviejų viena kalba kalbančių ir šalia viena kitos gyvenančių, bet mirtinai nesutariančių genčių parakana ir aravete mitybos įpročius. Pirmoji gentis medžiojo tapyrus ir vėžlius ir niekuomet nemedžiojo beždžionių, antroji - beždžiones, bet niekuomet - tapyrų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Maisto tabu kaita
Dėl globalėjančio pasaulio mes vis dažniau perimame kitų tautų mitybos įpročius. Lietuvoje sraigės ne tik auginamos eksportui, bet ir vartojamos Lietuvoje. Taip pat mes jau valgome daug vėžiagyvių, kurių pavadinimų dar prieš dešimtmetį nebuvome girdėję. Tuo metu dėl europietiškos kultūros maisto tabu įtakos vis mažėja šunienos vartojimas Korėjoje, Kinijoje ar Vietname.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #afrikos #grauzikas #veisimas