Pietų Afrikos gamtinės srities charakteristika
Pietų Afrika pasižymi neįtikėtina gamtos įvairove, pradedant didingais kalnais ir baigiant vešliais miškais bei savanomis. Ši šalis, turinti daugybę saugomų teritorijų, siūlo nepamirštamų įspūdžių gamtos mylėtojams. Nuo laukinės gamtos draustinių iki istorinių miestelių, Pietų Afrika yra tikras gamtos ir kultūros derinys.
Kriugerio nacionalinis parkas
Įsivaizduokite nacionalinį parką, kuris savo dydžiu prilygsta Izraeliui. Kriugerio nacionalinis parkas yra vienas žymiausių nacionalinių parkų pasaulyje, kuris driekiasi net 352 kilometrus iš šiaurės į pietus ir ribojasi su Mozambiku. Kasmet jį aplanko apie 950 000 žmonių. Šis nacionalinis parkas, užimantis beveik 2 milijonų hektarų teritoriją, buvo įkurtas 1898 m., kad išsaugotų laukinę Pietų Afrikos Respublikos Louveldo (Lowveld) regiono gamtą.
Kriugerio nacionalinis parkas yra nepralenkiamas gamtos rūšių įvairove, o pagal čia naudojamas progresyvias gamtos apsaugos valdymo technologijas bei politiką pirmauja pasaulyje. Parko teritorijoje vingiuoja sraunios upės, pasitaiko stačių uolų. Čia gyvena ne tik „didysis penketas" (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis ir buivolas), bet ir nesuskaičiuojama daugybė kitų gyvūnų bei paukščių. Kriugerio nacionalinis parkas išraiškingai atspindi neįtikėtiną Afrikos gamtos įvairovę. Jame sutinkama įspūdingas skaičius gyvūnų ir augmenijos rūšių: 336 medžių, 49 žuvų, 34 varliagyvių, 114 roplių, 507 paukščių ir 147 žinduolių.
Parko keliai gerai sutvarkyti, įrengtos patogios stovyklavietės. Be to, galite patirti ir kitokių įspūdžių: pasivažinėti kalnų dviračiais arba džipais.
Pietų Drakensbergas
Pietų Afrikos Respublikoje esantys Drakensbergo kalnai - tai ištisus 200 kilometrų besidriekianti kalnuota stebuklų šalis. Jie yra įtraukti į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai aukščiausios vietos į pietus nuo Tanzanijoje stūksančio Kilimandžaro kalno. Drakensbergas būrų kalba reiškia "drakono kalnas", o vietinės zulų genties žmonės jį vadina uKhahlamba, kas reiškia "iečių užtvara". 150 kilometrų nusitęsęs nuostabaus kraštovaizdžio kraštas garsėja turtinga gamta bei jos grožiu, gyvūnų, paukščių ir augmenijos įvairove.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Šiose įspūdingose apylinkėse įsikūręs ir uKhahlamba-Drakensbergo parkas, kuris neseniai buvo paskelbtas saugomu Pasaulinio paveldo objektu. Vietovėje gausu gamtos stebuklų ir kultūrinių vertybių, tad parkas teisėtai gali didžiuotis išskirtiniu gamtos grožiu ir kvapą gniaužiančia faunos bei floros įvairove. Jame rūpestingai saugomos tik šiai vietai būdingos nykstančios gyvūnų rūšys ir puoselėjami žmogaus kūrybinio genijaus šedevrai: 35 000 San uolų piešiniai (bušmenų tapyba).
Drakensbergo kalnų grandinėje yra kvapą gniaužiantys Amfiteatro lyguma, Milžino pilis ir Katedros viršūnė - kasmet į šias vietas pritraukiantys daugybę turistų. Keliautojams įdomu tyrinėti šią unikalią vietovę po bekraščiu dangumi, be to čia įkurti puikūs poilsiniai viešbučiai propaguoja sportą bei kitokią veiklą atvirame ore. Daug kas laiko Drakensbergą savo mėgtamiausia Pietų Afrikos Respublikos vieta, nes čia atvykęs jautiesi taip, tartum visas neaprėpiamas kraštas priklausytų tik tau vienam.
Hluhluvė ir Umfolocis
Įsikūręs 280 km į šiaurę nuo Durbano, Hluhluvė - Umfolocis yra vienas iš seniausių ir neabejotinai garsiausias laukinės gamtos draustinis Pietų Afrikos Respublikoje. Iš pradžių tai buvo du atskiri draustiniai, o 1989 m. Umfolocis ir Hluhluvė sujungti ir tokiu būdu susiformavo įspūdingas safario draustinis, žinomas Hluhluvė - Umfolocio pavadinimu. Istoriškai abu draustiniai buvo atskiri karališkieji zulų medžioklės plotai, bet dabar jie sudaro vieną 96 000 ha tipiškiausio zulų šalies kraštovaizdžio draustinį, kuriam charakteringa vingiuojančios žole apausgusios kalvos, kurias skiria gilūs miškingi upių slėniai.
Hluhluvė - Umfolocis atsako už baltųjų raganosius išsaugojimą nuo gręsiančio išnykimo. Tai, kad šiandien Afrikos parkuose dar galima išvysti baltųjų raganosių yra daugiausia Hluhluvės - Umfolocio nuopelnas. Draustinis žinomas ir dėl to, kad jame saugojami sparčiai nykstantys juodieji raganosiai. Šiuo metu draustinyje yra 350 juodųjų ir 1800 baltųjų raganosių.
Šiandien lankytojai gali pamatyti dramblius, žirafas, zebrus, antilopes gnu, Afrikos antilopes, Afrikos tapyrus, hienas, šakalus ir daug kitų gyvūnų. Draustinyje taip pat gyvena „didysis penketas", o savarankiškai važinėdami po parką galėsite iš arti pamatyti tuos laukinius Afrikos gyvūnus, kuriuos tik svajojote išvysti per safarį. Čia taip pat galima pasivaikščioti natūraliais parko "džiunglių" takais, dalis jų laikomi pačiais geriausiais pasivaikščiojimo maršrutais visoje Pietų Afrikos Respublikoje. O paukščių mylėtojų laukia daugiau nei 400 paukščių rūšių.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Hluhluvei charakteringa visada žaliuojantys miškai, kalvos ir upių slėniai. Ši vietovė ypač džiugina paukščių stebėtojus dėl sunkiai aptinkamų miško paukščių. Čia taip pat dažnai sutinkami buivolai, drambliai, Saikso beždžionės ir babuinai. Hluhluvė - nuostabi vieta stebėti retus juoduosius raganosius, kurie čia gyvena visų pirma dėl šiaurinei draustinio daliai būdingų tankumynų ir kalvų.
Umfolocio istorija turtinga ir paini, čia kažkada buvo asmeninis zulų karaliaus Šakos (Shaka) medžioklės draustinis. Kalvotą, vešliais tropiniais krūmokšniais apžėlusią vietą gaubia dvi didelės Mfolozi upės atšakų. Atvira akacijų savana patogi vieta stebėti plėšrūnus. Šioje draustinio dalyje išvysite ir kitų laukinių gyvūnų bei paukščių. Neskaitant raganosių, dar galėsite pamatyti gepardus, leopardus, dramblius ir antilopes.
Piligrims rest
Piligrims rest yra mažas gražus miestelis su šlovinga istorija. Miestelis atsirado per sąnašinio aukso karštligės pakilimą. Dabar jis yra gyvas muziejus po atviru dangumi, kuriame daug istorinių aukso karštligės laikus menančių pastatų. Piligrims rest - puikiausias išlikęs anų laikų pavyzdys, todėl visa vietovė yra paskelbta nacionaliniu paminklu.
Kai kas miestelio pavadinimą kildina iš pirmojo aukso ieškotojo šiose vietose Aleko Patersono (Alec Patterson), pravardžiuoto „vienaračiu karučiu", žodžių kuriais jis pasveikindavo naujuosius atvykėlius: „Štai atvyko dar vienas piligrimas į savo poilsio vietą". Patersono pravardė atsirado todėl, kad jis visą savo mantą visada gabendavosi vienaračiu. „Pigiau už žirgą,- sakydavo jis,- ir tikrai nemirs nuo jokios ligos".
1873 metais Poniskrance (Ponieskrantz) Patersonas atrado pirmąją nemažą aukso gyslą Pietų Afrikos Respublikoje. Tuo metu tai buvo didžiausia žinoma sąnašinio aukso sankaupa. Viljamas Trafordas (William Trafford), greitai išplatinęs šią naujieną ir tokiu būdu pritraukęs į Slėnį daug aukso ieškotojų, taip pat prisidėjo prie Patersono. Per du metus aukso kasėjų skaičius išaugo iki 1 500. 1875 metais Piligrims rest buvo paskelbta viešąja kasykla.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Per pirmuosius kelerius metus buvo surasta nepaprastų aukso grynuolių. Tarp jų buvo „Lilė", svėrusi 3,374 kg (šiandieninė vertė 45 000 JAV dolerių), ir „Breda" (6,067 kg, 82 000 JAV dolerių). Henris Glynas (Henry Glynn) iš Sabijos nusipirko milžinišką 7,825 kg aukso gabalą už 750 svarų (šiandien tai kainuotų 100 000 JAV dolerių)!
Izimangalizo pelkių parkas (The Isimangaliso Wetland Park) - Šv. Liucija (St Lucia)
Šv. Liucija yra didžiausias pelkynas visoje pietų Afrikoje (328 000 hektarų saugomų pelkių). Parkas išsidėstęs aplink šv. Liucijos ežerą, jame yra didžiausia upės žiočių gamtinė sistema ir piečiausias Afrikoje koralų rifas. Parko įvairovė stulbina: įvairiausi sausumos ir vandens peizažai, gausybė paukščių ir gyvūnų.
Topologinės parko ypatybės apima smėlio paplūdimius, povandeninius kanjonus, medžiais apaugusią kopų juostą, miškų skiautinius, ežerus, pelkes, pievas bei savaną. Banginiai, delfinai ir bangininiai rykliai migruoja palei parko pakrantę, o lapkritį parko paplūdimiuose deda savo kiaušinius jūros vėžliai. Čia gyvena dideli vandens paukščių pulkai: pelikanai, gandrai, garniai ir žuvėdros. Iš viso parke sutinkama 521 paukščių rūšis.
Izimangalizo pelkių parko teritorijos fauna ir flora neturi lygių visoje Pietų Afrikos Respublikoje. Vandenyje gyvena Nilo krokodilai ir begemotai, parke taip pat gausu dramblių, buivolų, juodųjų ir baltųjų raganosių, žirafų, vandens ožių, kudu ir nijala antilopių, impalų, dukerių ir redunkų bei daugybė kitų gyvūnų.
Turbūt įdomiausia patirtis parke yra plaukiojimas valtimi per ežerą, tokiu būdu galima pamatyti vandens paukščių, begemotų, krokodilų, o taip pat ir gražųjį erelį žuvininką. Šv. Liucija - tai nesugadintas subtropinis grožis, tad būtinai užsukite pakeliui į Zululandą („zulų kraštą").
Blaido (Blyde) upės kanjonas
Blaido upės kanjonas (neseniai pervadintas Motlace (Motlatse)) yra trečias pagal gylį kanjonas pasaulyje (po Didžiojo kanjono vakarų JAV ir Erelio žuvininko kanjono Namibijoje). Jis laikomas viena iš pačių įspūdingiausių vietovių visoje Afrikoje. Visas kanjonas nusidriekia daugiau kaip dvidešimt kilometrų. Siaurame tarpeklyje Blaido upę užtvenkia 72 metrų aukščio siena, susiformuojanti ežerėlį, kuriame gyvena daugybė begemotų ir krokodilų.
Pamatyti šių didingų ir aukštų Afrikos kalnų miškų botanikos stebuklus galima apžiūrėti vaikštant nepamirštamo grožio takais nusidriekiančiais po vešliu miško baldakimu.
Umhlangos uolos (Umhlanga Rocks)
Umhlangos uolos - kurortinis pajūrio miestelis - nutolę nuo Durbano tik apie 20 kilometrų. Šiam Pietų Afrikos Respublikos regionui būdingas drėgnas tropinis oras ir vešli žalia augmenija. Pagrindinis Umhlango uolų traukos šaltinis - prabangus kurortas, kuriame puiku atostogauti. Umhlangos pakrantėje įsikūrę daugybė viešbučių, kur vandenynas varžosi su įspūdingos formos viešbučių baseinais ir vaikų maudyklomis. Kainos čia prieinamesnės nei Keiptaune, o oras daug šiltesnis, todėl daug žmonių Pietų Afrikos Respublikoje atostogauti keliauja į Umhlangą.
Nuostabaus smėlio paplūdimio dominuoja raudonai baltas švyturys, o komercinė miestelio sritis, nusidriekusi palei Čartvelo kelią (Chartwell Drive), tai daugybės įdomių ir puikiai aprūpintų parduotuvių virtinė. Milžiniškas Geitvėjaus prekybos centras (Gateway Mall) Umhlangos viršukalnėje - didžiulis pramogų ir prekybos kompleksas, kuriame 400 parduotuvių ir 14 kino teatrų.
Netoliese, vos už poros kilometrų į šiaurę nuo Umhlangos centro, įsikūręs Natalo ryklių departamentas (the Natal Sharks Board), kur rodomi video filmai apie ryklius bei atliekami neseniai pagautų ryklių tyrimai.
Gautengas (Gauteng)
Judrus, pilnas įvykių ir kupinas prieštaravimų Gautengas (vietiniai žodį „Gauteng" taria „hau-teng") dengia tik 1,5 proc. šalies teritorijos. Čia pagaminama 34 proc. bendrojo vidaus produkto ir, nors sunku tuo patikėti, 10 proc. visos Afrikos bendrojo produkto. Gautengas yra kosmopolitiškas ir daugiakultūris žmonių iš įvairių visuomenės sluoksnių bei toliausių žemės kampelių mišinys. Labiausiai Gautengas ilioja savo stambiuoju verslu, tačiau čia taip pat daug ir kitokių traukos objektų: muziejų, galerijų, istorinių mūšių laukų. Gautenge gausu įvairiausių pramogų: pasaulinio lygio restoranų, kavinių ir barų, parduotuvių bei muzikinių renginių.
Gautengo provincijoje yra du pagrindiniai Pietų Afrikos Respublikos miestai: administracinė sostinė Pretorija ir industrinė sostinė Johanesburgas.
Pretorija
Pretorija yra viena iš trijų Pietų Afrikos Respublikos sostinių. Joje virš milijono gyventojų, kurių dauguma yra valdžios pareigūnai. Rami ir draugiška Pretorijos, šalies administracinės sostinės, atmosfera visiškai skiriasi nuo jos triukšmingos praeities. Čia yra nemažai reikšmingų senų pastatų ir įdomių muziejų. Transvalio muziejuje demonstruojami gamtos istorijos eksponatai, čia galima pamatyti taip vadinamą ponią Ples, t.y. australopiteko fosiliją surastą Sterkfonteine, Žmonijos lopšyje. Taip pat verta aplankyti Kultūros istorijos muziejų ir Smutso muziejų Irenėje (Irene), esančius už Pretorijos ribų.
Johanesburgas
Maždaug už 50 km yra Johanesburgas, provincijos sostinė ir trečias pagal dydį žemyno miestas. Johanesburgas yra Pietų Afrikos Respublikos ekonomikos centras. Didžiausiame ir turtingiausiame šalies mieste gyvenimas verda visą parą. Niekas negalėjo įsivaizduoti pasėkmių, kai 1886 m. bedarbis šachtininkas čia surado akmenį, kuriame buvo truputis aukso. Šis įvykis paskatino atrasti gausiausią pasaulyje gamtos brangenybių lobį.
Žmonės plūstelėjo į Johanesburgą bei visą Pietų Afrikos Respublikos teritoriją iš visų pasaulio kampelių ir idiliškas atviras kraštovaizdis pasikeitė vos ne pernakt. Atsiradę lūšnynų miestai greitai peraugo į modernius betoninius miestus. Johanesburgas tapo „Pasauline aukso sostine", o Pietų Afrikos Respublikos ekonomika sparčiai suklestėjo.
Šiandien Johanesburgas padrikas ir griausmingas, mėginantis po savo sparnu priglausti varganus ir kiek prasigyvenusius priemiesčius. Mieste gyvena viena iš didžiausių varguolių bendruomenių. Dar iki šiandien išlikę lūšnynų rajonai - milžiniški skarda dengtų namelių plotai - kur gyvena milijonai pačių neturtingiausių Pietų Afrikos Respublikos gyventojų. Stebėtina, tačiau ištaigingi ir prabangūs turtingųjų namai, aptverti aukšta tvora su spygliuota viela, nutolę ne toliau kaip per mylią. Akivaizdi įtampa tarp turtuolių ir vargšų yra charakteringa Johanesburgui ir visai Pietų Afrikos Respublikai, todėl ir nusikalstamumas čia labai didelis.
Nors sociologinės problemos daugelį žmonių atbaido nuo kelionės į Johanesburgą, tačiau šis svarbiausias Pietų Afrikos Respublikos miestas vertas būti įtrauktas į turistinius maršrutus. Besidomintiems Pietų Afrikos Respublikos istorija ir kultūra rekomenduojame aplankyti įdomius Johanesburgo muziejus. Daugelio kelionių po pietinę Afriką maršrutai veda į Johanesburgą; iš tarptautinio miesto oro uosto galima tiesiogiai nuskristi į visas patraukliausias pietų Afrikos vietas: pradedant pakrantės miesteliais ir baigiant safario draustiniais.
Kavos įlanka (Coffee Bay)
Viena gražiausių vietų Laukinėje pakrantėje (Wild Coast) yra Kavos įlanka (Coffee Bay), kurioje gyvena maža bendruomenė. Nors čia vos tuzinas trobelių, parduotuvė, paprasta stovyklavietė ir du viešbučiai poilsiautojams, visgi pastaruoju metu nedidukas kaimelis po truputį plečiasi. Subtropinė pakrantė yra labai graži: tarp žalių banguojančių kalvelių ir turkio spalvos jūros driekiasi ilgas žmogaus nepaliestas smėlio paplūdimys. Be jokios abejonės Kavos įlanka - tai Pietų Afrikos Respublikos perlas.
Įlanka taip buvo pavadinta 1893, kada joje ant seklumos užplaukė kavos pupelių prikrautas laivas. Dalis jų išleido šaknis ir suaugo mažais kavamedžio krūmais, bet žemė buvo pernelyg sūri, todėl ilgainiui augalai išnyko ir šiandien Kavos įlankoje nematyti nė vieno kavamedžio.
Kavos įlankoje galima puikiai pažvejoti, o pasivaikščiojimams tarp pakrantės krūmynų žavesio suteikia daugybė įvairiausių paukščių. Čia taip pat būtina aplankyti "skylę sienoje"- tikrą geologinį stebuklą. Išsiruošusių į žygį laukia daugybė įdomių apylinkės maršrutų, o žinomiausias iš jų eina Laukinės pakrantės Pėsčiųjų taku. Likusi laukinės pakrantės dalis, kaip ir Saulėtoji pakrantė, taip pat verti apsilankymo. Kavos įlanka pirmiausiai vilioja atostogautojus, mėgstančius nuošalesnes ir ramias vietas. Čia galima plaukioti, rankioti kriaukles, klaidžioti po vaizdingas apylinkes arba tiesiog gulėti paplūdimyje.
tags: #pietų #afrikos #gamtinė #sritis #charakteristika