Pietų Afrikos deimantų kasimas: istorija, gavyba ir reikšmė
Deimantai, dažnai apibūdinami kaip kiekvienos moters geriausi draugai ir amžinybės simbolis, yra ne tik brangakmeniai, bet ir unikalūs gamtos kūriniai, susiformavę milijardus metų trukusiuose procesuose. Šiame straipsnyje panagrinėsime deimantų kasimo Pietų Afrikoje istoriją, gavybos ypatumus, jų reikšmę ekonomikai ir kultūrai bei kitus įdomius faktus apie šiuos nepaprastus mineralus.
Deimantų istorija: nuo dievų ašarų iki pramonės pagrindo
Nuo seniausių laikų deimantai žavėjo žmoniją. Senovės romėnai ir graikai tikėjo, kad deimantai yra dievų ašaros arba krentančių žvaigždžių skeveldros. Šie brangakmeniai vertinti tūkstančius metų, o įrodymai rodo, kad deimantai buvo renkami ir jais prekiauta dar IV a. pr. Kr.
Deimantai sudaryti tik iš vieno elemento - anglies, tačiau jų kietumas yra išskirtinis. Tai patys kiečiausi natūralūs mineralai Žemėje. Pirmasis istorijoje užfiksuotas sužadėtuvių žiedas su deimantu buvo įteiktas 1477 m. Burgundijos kunigaikštytei Marijai, kurį padovanojo Maksimilijonas I.
Deimantų susiformavimas ir gavyba
Deimantai nėra amžini kaip dangaus kūnai, nors jų amžius dažnai skaičiuojamas milijardais metų. Jų formavimosi procesas yra ilgas, sudėtingas ir reikalaujantis ypatingų sąlygų. Deimantai gimsta Žemės mantijoje, maždaug 150-250 kilometrų gylyje, o kartais net giliau. Šiose gelmėse anglis, esanti įvairių uolienų sudėtyje, patiria ekstremalų slėgį (nuo 4,5 iki 6 gigapaskalių, t.y. Tokiomis sąlygomis anglies atomai persigrupuoja ir kristalizuojasi, sudarydami stabilią deimanto struktūrą. Šis procesas trunka milijonus, o kartais ir milijardus metų.
Susiformavę deimantai į Žemės paviršių iškeliami staigių ir galingų vulkaninių išsiveržimų metu, per specialius kanalus, vadinamus kimberlito arba lamproito vamzdžiais. Magma, verždamasi į viršų, kartu su savimi išneša ir giliai glūdinčius deimantus bei kitas mantijos uolienas. Kimberlitas ir lamproitas - tai specifinės vulkaninės uolienos, kuriose dažniausiai ir randami deimantai.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Šalys, kurios yra pagrindinės deimantų tiekėjos, bėgant laikui keitėsi. XIX a., kai Indijoje iškasti deimantai imti pardavinėti Venecijoje ir kitose Europos dalyse, Indija buvo pagrindinis pasaulio deimantų šaltinis. XVII a. Indijos deimantų atsargos sumažėjo, o Brazilija tapo pagrindiniu pasaulyje deimantų šaltiniu iki XVIII a. pabaigos, kai Pietų Afrikoje buvo atrasti didžiuliai deimantų klodai.
Didžiausios deimantų kasyklos yra Afrikoje (Botsvana, Pietų Afrika, Angola, Namibija), Rusijoje, Kanadoje ir Australijoje. Iškasti neapdirbti deimantai dažnai atrodo netaisyklingos formos ir ne itin patrauklūs. Jų tikrasis grožis atsiskleidžia tik po kruopštaus apdirbimo. Svarbiausi etapai yra skėlimas arba pjovimas, formavimas (šlifavimas) ir poliravimas. Deimantų pjovėjai ir šlifuotojai turi itin tiksliai apskaičiuoti, kaip geriausiai padalinti ir apdirbti neapdirbtą kristalą, kad būtų išsaugotas kuo didesnis jo svoris ir maksimaliai atskleistos optinės savybės.
Pietų Afrikos deimantų kasimo ypatumai
Pietų Afrika (PAR) yra valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Jos plotas - 1219080 km2, beveik 19 kartų didesnis už Lietuvą. Valstybės žemės daugiausiai kalvotos, krantai lygūs. Šioje valstybėje randama naudingųjų iškasenų, įskaitant auksą ir deimantus. Pagrindiniai brangiųjų metalų ir deimantų kasimo rajonai yra Vitvatersrande (Transvalio ir Oranžijos provincijose).
Pietų Afrikoje deimantų kasimas turi ilgą istoriją, prasidėjusią XIX amžiaus pabaigoje. Būtent čia buvo atrasti didžiuliai deimantų klodai, kurie pakeitė pasaulinę deimantų rinką. Vienas iš žymiausių pavyzdžių yra „Didžioji skylė“ - didžiausia duobė Pasaulyje, kada nors žmogaus iškasta. Darbuotojai kasykloje nesinaudojo jokiais pažangiais įrankiais ar mechanizmais, nes skylę kasė tarp 1871 ir 1914 metų, kol dar nebuvo pažangių kasimo mašinų. Taigi dirbo tik rankomis, naudodami labai paprastas priemones: kirtiklius bei kastuvus. Didžioji Pietų Afrikos skylė yra apie 215 metrų gylio ir 463 metrų pločio.
Deimantų savybės ir panaudojimas
Deimantas - tai kur kas daugiau nei tik prabangus akmuo. Tai nepaprastas gamtos kūrinys, kurio kelionė iš Žemės gelmių iki mūsų rankų trunka milijonus metų ir reikalauja ypatingų sąlygų. Jo neprilygstamas kietumas, akinantis spindesys ir unikalios fizikinės savybės pavertė jį ne tik geidžiamiausiu brangakmeniu, bet ir nepakeičiama medžiaga daugelyje technologinių procesų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Nors pirmoji asociacija su deimantais yra prabanga ir papuošalai, apie 80% visų iškasamų deimantų (pagal masę) nėra tinkami juvelyrikai dėl prastos kokybės (spalvos, skaidrumo, formos). Tačiau dėl savo išskirtinio kietumo ir kitų savybių jie yra nepakeičiami įvairiose pramonės šakose. Deimantai naudojami:
- Pjovimo ir šlifavimo įrankiuose: dėl savo kietumo deimantai naudojami grąžtuose, pjūkluose ir šlifavimo diskuose, skirtuose apdirbti kitas kietas medžiagas.
- Elektronikoje: deimantai pasižymi aukščiausiu šiluminiu laidumu iš visų žinomų medžiagų kambario temperatūroje, todėl naudojami kaip šilumos nukreipikliai jautriems komponentams aušinti.
- Moksliniuose tyrimuose: deimantai naudojami aukšto slėgio eksperimentuose, radiacinės saugos įrangoje ir kitose specializuotose srityse.
Deimantų vertinimo kriterijai: 4C
Deimantų vertė nustatoma pagal keturis pagrindinius kriterijus, vadinamus 4C:
- Carat (Karatai): Deimanto masės matavimo vienetas. Vienas karatas lygus 0,2 gramo.
- Cut (Nušlifavimas/Briaunavimas): Tai ne deimanto forma (nors ji taip pat svarbi), o briaunavimo kokybė - proporcijos, simetrija ir poliravimas. Tinkamas nušlifavimas lemia, kaip deimantas sąveikaus su šviesa, jo spindesį ir „ugnį“.
- Clarity (Skaidrumas/Švarumas): Deimanto švarumas vertinamas pagal vidinių (intarpų) ir išorinių (defektų) ypatybių kiekį bei dydį. Kuo mažiau intarpų ir defektų, tuo deimantas skaidresnis ir vertingesnis.
- Color (Spalva): Nors deimantai dažniausiai įsivaizduojami kaip bespalviai, jie gali turėti įvairių atspalvių. Juvelyriniai deimantai vertinami pagal tai, kiek jie yra bespalviai. Skalė prasideda nuo D (visiškai bespalvis) ir tęsiasi iki Z (gelsvas arba rusvas atspalvis). Tačiau egzistuoja ir natūraliai spalvoti deimantai (angl. „fancy color diamonds”) - geltoni, rausvi, mėlyni, žali ir net raudoni.
Konfliktiniai deimantai ir Kimberlio procesas
Deimantų pramonė ne visada buvo tik spindinti ir žavinga. XX amžiaus pabaigoje pasaulį sukrėtė informacija apie vadinamuosius „kruvinuosius” arba „konfliktinius” deimantus. Tai deimantai, išgauti sukilėlių kontroliuojamose teritorijose ir parduodami siekiant finansuoti karus bei ginkluotus konfliktus, dažnai lydimus žiaurių žmogaus teisių pažeidimų.
Reaguodama į tai, tarptautinė bendruomenė, deimantų pramonės atstovai ir nevyriausybinės organizacijos 2003 metais įsteigė Kimberlio proceso sertifikavimo schemą (Kimberley Process Certification Scheme, KPCS). Jos tikslas - užkirsti kelią konfliktinių deimantų patekimui į pasaulinę rinką. Pagal šią schemą, neapdirbti deimantai gali būti eksportuojami ir importuojami tik tarp šalių narių, specialiuose konteineriuose ir su oficialiais sertifikatais, patvirtinančiais jų kilmę.
Sintetiniai deimantai: ateitis ar grėsmė?
Nuo tada, kai XIX amžiuje buvo nustatyta, kad deimantas yra gryna anglis, mokslininkai svajojo apie galimybę jį sukurti laboratorijoje. Pirmieji patikimi sintetiniai deimantai buvo pagaminti XX amžiaus viduryje, naudojant HPHT (High Pressure/High Temperature - aukšto slėgio/aukštos temperatūros) metodą, kuris imituoja natūralias deimantų formavimosi sąlygas Žemės mantijoje. Šiuolaikinės technologijos leidžia gaminti aukštos kokybės sintetinius deimantus, kurie savo chemine sudėtimi, kristaline struktūra ir fizinėmis savybėmis niekuo nesiskiria nuo natūralių. Juos galima naudoti tiek pramonėje, tiek juvelyrikoje. Sintetinių deimantų atsiradimas sukėlė nemažai diskusijų ir pokyčių deimantų rinkoje.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Laboratorijose sukurti deimantai turi tokias pačias fizines, chemines ir optines savybes, kaip ir iškastiniai deimantai.
Deimantų kasimas ir aplinkosauga
Deimantų kasimas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai. Atvirosios kasyklos keičia kraštovaizdį, o požeminės kasyklos gali sukelti vandens užterštumą ir dirvožemio eroziją. Todėl svarbu, kad deimantų kasybos įmonės laikytųsi griežtų aplinkosaugos standartų ir įgyvendintų priemones, skirtas sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Kitos šalys, kuriose kasami deimantai
Be Pietų Afrikos, deimantai kasami ir kitose šalyse:
- Botsvana: viena didžiausių deimantų gamintojų pasaulyje. Naudingųjų iškasenų gavyba (pagrinde deimantų kasimas) yra dominuojanti ekonominės veiklos rūšis.
- Rusija: taip pat viena didžiausių deimantų gamintojų pasaulyje. Pasaulinė deimantų kasykla Rusijoje, Sibire yra 525 metrų gylio ir 1200 metrų skersmens. Tai antra pagal dydį žmogaus iškasta duobė pasaulyje. 1960 metais kasykloje buvo iškasama 10 000 000 karatų deimantų, tai yra 2000 kilogramų deimantų per metus.
- Australija: svarbi deimantų gamintoja, ypač spalvotų deimantų.
- Kanada: nauja, bet sparčiai auganti deimantų gavybos šalis.
- Angola: didelį potencialą turinti deimantų gavybos šalis.
- Namibija: deimantai kasami tiek sausumoje, tiek jūroje.
- Kongo Demokratinė Respublika: šalis turi didelius deimantų išteklius, bet susiduria su problemomis dėl konfliktinių deimantų.
- Siera Leonė: šalis garsėja savo deimantais, bet taip pat susiduria su problemomis dėl konfliktinių deimantų.
tags: #pietu #afrikos #deimantu #kasimas