Pavojingiausi Afrikos gyvatės įkandimai: grėsmė, kurią reikia pažinoti
Gyvename pavojingame pasaulyje. Europa, ypač Lietuva, nėra apsupta džiunglių, savanos ar kitų pavojingų geografinių zonų. Tokios jos todėl, nes ten gyvena patys pavojingiausi gyvūnai, kurie gali nesunkiai pribaigti kartais net daug didesnį už save žmogų. Šiame straipsnyje susipažinsime su pavojingiausiomis Afrikos gyvatėmis, kurių įkandimai gali būti mirtini. Aptarsime jų savybes, elgesį ir pavojų, kurį jos kelia.
Afrikos gyvatės: grėsmingi grobuonys
Afrikoje gyvena daugybė nuodingų gyvačių rūšių, tačiau kai kurios iš jų yra ypač pavojingos. Šios gyvatės pasižymi stipriais nuodais, agresyviu elgesiu ir gebėjimu greitai judėti. Dėl šių savybių jų įkandimai gali būti mirtini, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba.
Pavojingiausių Afrikos gyvačių TOP 5
Štai 5 pavojingiausios Afrikos gyvatės, kurių įkandimų reikėtų ypač saugotis:
1. Juodoji mamba (Dendroaspis polylepsis)
Juodoji mamba - viena pavojingiausių gyvačių Afrikoje. Šie ropliai randami daugelyje Afrikos vietų. Jos įtaka pastebima net ir sporte - vienas geriausių visų laikų krepšininkų K.Bryantas turėjo pravardę „Black Mamba“ (angl. Juodoji mamba) dėl savo galimybės aikštelėje demonstruoti žudiko instinktą. Juodosios mambos - ypač agresyvios, kerta šimtaprocentiniu taiklumu. Mambos taip pat ir greičiausios sausumos gyvatės Žemėje, siekia 20 km/h greitį. Vienas įkandimas gali užmušti 10-25 suaugusius žmones. Iš vieno karto ši gyvatė suleidžia apie 110 mg nuodų, nors ilgai kaupusi gali suleisti ir iki 400 mg. Nuodams pasiekus venas, pakanka tik 0.2 mg žmogui mirti. Nesuteikus priešnuodžio, mirtingumas nuo šių gyvačių - 100%. Trukmė - 15 minučių - 3 valandos. Simptomai: skausmas tikslioje vietoje, dilgčiojimas burnoje ir galūnėse, susidvejinęs arba tunelinis vaizdas, sutrikimai, karštinė, nevaldomas seilių išsiskyrimas, sunkiai valdomi raumenys.
2. Daugiajuostis kriatas (Bungarus candidus)
Daugiajuostis kriatas yra vienas iš tų pavyzdžių, kada gyvatės išvaizda iškart parodo, jog prie jos artintis nederėtų. Juosvai melsvi dryžiai sudaro įspūdį jog tai grėsmingas gyvis, galintis nubausti už neatsakingus veiksmus. Negydant ir iškart nedetoksikuojant žaizdos, žmonių su įkandimais mirtingumo procentas siekia 70%, tačiau net ir naudojant medicininius antitoksinus, galimybė išgyventi tepaauga 20% ir lieka ~50%. Randama Pietryčių Azijoje ir Indonezijoje. 50% įkandimų - mirtini, net ir su priešnuodžiu. Šie ropliai minta kitomis gyvatėmis, o kartais net medžioja viena kitą! Suagresyvėja naktį.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
3. Raguotoji jūros gyvatė (Acalyptophis peronii)
Ši gyvatė yra labai retas gyvis, tačiau jo keliamas pavojus žmogui - milžiniškas. Tai jūrinė gyvatė, tad nemažą savo laiko dalį ji praleidžia vandenyje ar pakrantėse. Jos įkandimai reti, tačiau tikrai be galo pavojingi. Raguotoji jūros gyvatė taip pat vienintelė pasaulyje, kuri turi mažus spygliukus ant galvos.
4. Karališkoji kobra (Ophiophagus hannah)
Bene pati garsiausia pasaulyje gyvatė Karališkoji kobra taip pat yra ir viena iš pavojingiausių. Jau senų senovėje kobras fleitomis ir dūdomis užkalbėdavo įvairūs tuometinės Arabijos „šoumenai“. Tačiau neretas mirdavo nuo savo paties „augintinio“ įkandimų. Daugiausiai jos aptinkamos pietryčių Azijoje, tropikuose. Minta graužikais ir net kitomis gyvatėmis. Žmonių prisibijo, bet pajautusios grėsmę kanda, o žmogui mirtini būna ~75 proc. įkandimų. Karališkoji kobra, žinoma dėl savo įspūdingo dydžio ir mirtinų nuodų, yra ilgiausia nuodinga gyvatė pasaulyje. Gimtosiuose Pietryčių Azijos ir Indijos subkontinento miškuose, ji pirmiausia medžioja kitas gyvates. Jo nuoduose yra neurotoksinų, kurie gali sukelti grobio paralyžių ir kvėpavimo nepakankamumą.
5. Žemyninis taipanas (Oxyuranus microlepidotus)
Ši gyvatė yra pati pavojingiausia žemės planetoje. Nors nė vienos užregistruotos mirties dėl žemyninio taipano įkandimo nėra buvę, remiantis tyrimais, šios gyvatės nuodų dozė, gaunama iš vieno įkandimo, galėtų pribaigti ~100 žmonių iškart. Kaip gerai, kad šios Australijoje paplitusios šaltakraujės nėra agresyvios, vengia konfliktų ir yra pakankamai baikščios, nes jos įkandimas žmogui taptų mirtinas per 45 minutes. Didžiausias užfiksuotas nuodų kiekis vienu kandimu - 110 miligramų - pakanka užmušti apie 100 žmonių arba 250 000 pelių! Galima dėkoti Dievui, kad žemyninis taipanas nėra agresyvus ir žmogus apskritai retai jį sutinka. 1 iš 14 000 dalių šios gyvatės nuodų užtenka užmušti žmogui! Dažniausiai randama Australijoje, pasižymi greičiu ir mėgsta vytis auką, net jei ji ilgai sprunka. Pavijus, gali kirsti net kelioliką kartų. Mūsų rūšiai pasisekė, kad mažiau nei pusė šių roplių įkandimų yra nuodingi, o ir kanda šios gyvačiukės retai. Taip pat žinomas kaip „nuožmioji gyvatė“ arba „mažoji gyvatė“, žemyninis Taipanas turi nuodingiausios gyvatės planetoje titulą. Aptinkama sausringuose Australijos regionuose, jos nuodai yra 50 kartų toksiškesni nei Indijos kobros.
Ką daryti įkandus nuodingai gyvatei?
Jei jums įkando nuodinga gyvatė, svarbu nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigą. Kol laukiate pagalbos, galite atlikti šiuos veiksmus:
- Nusiraminkite ir stenkitės kuo mažiau judėti.
- Nuimkite visus papuošalus ir drabužius nuo įkąstos vietos.
- Imobilizuokite įkąstą galūnę.
- Jei įmanoma, pažymėkite gyvatę (jei tai saugu).
- Nesistenkite išsiurbti nuodų ar uždėti turniketo.
Priešnuodžių kūrimas: proveržis medicinoje
Mokslininkai tiria natūraliai atsparius gyvūnus ir žmones, kad sukurtų veiksmingesnius priešnuodžius be pavojingo tiesioginio poveikio. Reikšminga pažanga kuriant priešnuodžius įvyko, kai mokslininkai sėkmingai išskyrė ir susintetino antikūnus, galinčius neutralizuoti gyvatės nuodų toksinus. Mokslininkai paėmė tiriamojo, kuriam pakartotinai įkando gyvatė, kraujo mėginius ir nustatė unikalias imunoglobulinų struktūras, kurios pasižymėjo išskirtiniu giminingumu nuodų baltymams.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Naudojant pažangią chromatografiją ir genetinį sekos nustatymą, šie antikūnai buvo išskirti ir apibūdinti molekuliniu lygmeniu. Tada mokslininkai panaudojo rekombinantinės DNR technologiją, kad atgamintų šiuos antikūnus laboratorinėmis sąlygomis. Susintetinti antikūnai buvo kruopščiai išbandyti prieš kelis nuodų tipus ir patvirtintas jų neutralizavimo gebėjimas. Šis proveržis gali panaikinti priklausomybę nuo gyvulinės kilmės priešnuodžių ir išspręsti ribotos pasiūlos bei alerginių reakcijų problemas.
Skirtingai nuo tradicinių priešnuodžių, gautų iš arklių, kurie gali sukelti sunkias alergines reakcijas, iš žmogaus gauti antikūnai labai sumažina imunologines komplikacijas. Šis metodas pasižymi precedento neturinčiu specifiškumu, nes nukreiptas į tikslius toksino komponentus, o ne į visą nuodų profilį. Gamybos sąnaudos gali sumažėti, nes naudojant sintetinius antikūnus nereikės brangiai kainuojančio gyvūnų auginimo. Be to, dėl geresnio laikymo stabilumo nereikalaujant šaldymo galima platinti atokiuose regionuose, kur gyvatės įkandimai yra dažni. Galbūt daugiausiai vilčių teikia galimybė sukurti universalų priešnuodį, kuris vienu metu veikia daugelį nuodų, ir taip pakeisti skubaus gydymo protokolus visame pasaulyje.
Etiniai aspektai ir mokslinių tyrimų protokolai
Mokslininkai turi derinti mokslo pažangą ir galimą riziką žmonėms, pakartotinai veikiamiems nuodų, net ir kontroliuojamoje aplinkoje. Sutikimo sistemos reikalauja skaidraus ilgalaikių pasekmių sveikatai, psichologinio poveikio ir kompensavimo struktūrų dokumentavimo. Reguliavimo institucijos vis dažniau įpareigoja nepriklausomą etikos komitetą prižiūrėti ir vykdyti medicininę stebėseną po tyrimo.
Gyvūnų gerovė taip pat kelia susirūpinimą, nes tradicinei priešnuodžių gamybai reikalingi gyvūnai ir nuodams rinkti, ir antikūnams kurti. Naujos technologijos, pavyzdžiui, sintetinių antikūnų platformos ir rekombinantinių baltymų sistemos, siūlo daug žadančias alternatyvas, kurios ilgainiui gali sumažinti priklausomybę nuo žmonių ir gyvūnų šioje svarbioje srityje.
Pasaulinis poveikis: Gyvatės įkandimo krizės problemos sprendimas
Nors į pasaulinius sveikatos prioritetus dažnai neatsižvelgiama, nuo gyvatės įkandimo kasmet nukenčia apie 5,4 mln. žmonių, dėl to miršta 81 000-138 000 žmonių, o 400 000 žmonių, išgyvenusių gyvatės įkandimą, lieka visam laikui neįgalūs. Pasaulio sveikatos organizacija 2017 m. gyvatės įgėlimus priskyrė prie apleistų atogrąžų ligų, pripažindama, kad ši nepastebėta sveikatos krizė pirmiausia paveikia kaimo bendruomenes Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Šiuose regionuose ribota prieiga prie veiksmingų priešnuodžių tebėra didelė problema.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Nuo objekto iki sprendimo: Klinikinių tyrimų procesas
Gyvatės priešnuodžių kūrimas iš hiperimuninių asmenų, tokių kaip Timas Friede’as, prieš pasiekiant tuos, kuriems jų reikia, turi praeiti griežtą mokslinį kelią. Surinkus kraujo mėginius, mokslininkai išskiria antikūnus ir ištiria jų neutralizuojančias savybes prieš konkrečius nuodus. Šie antikūnai yra gryninami ir inžineriškai tobulinami, kad būtų padidintas jų stabilumas ir veiksmingumas. Po to atliekami ikiklinikiniai bandymai, kurių metu priešnuodžių veiksmingumas vertinamas laboratoriniuose modeliuose. Vėliau pradedami trijų etapų klinikiniai tyrimai: saugumo vertinimas su sveikais savanoriais, nedidelės apimties bandymai su gyvatės įkandimo aukomis ir galiausiai didelio masto veiksmingumo tyrimai. Reguliavimo institucijų patvirtinimas yra paskutinė kliūtis prieš pradedant masinę gamybą ir platinimą endeminiuose gyvatės įkandimo regionuose.
tags: #pavojingiausios #Afrikos #gyvatės #įkandimai