Pica (Pica) Valgymo Sutrikimas: Kas Tai?

Mitybos iššūkiai vaikystėje yra įvairūs ir gali kilti dėl daugelio skirtingų veiksnių. Vienas iš tokių sutrikimų yra pica (angl. Pica) sutrikimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nutukimą, kuris vaikystėje tampa vis didesne problema.

Kas Yra Pica Sutrikimas?

Pica (angl. Pica) sutrikimas - tai būklė, kai vaikas nuolat valgo nevalgomus arba nenormalius daiktus, pavyzdžiui, smėlį, klijus, plastiką ar kitas nevalgomas medžiagas.

Nutukimas Vaikystėje

Nutukimas vaikystėje yra didėjanti problema, kuri gali sukelti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei kaulų ir sąnarių sutrikimus. Didėjantis nutukimo lygis yra susijęs su vis daugiau perdirbamu maistu, konservantais ir papildomomis medžiagomis, dideliu cukraus vartojimu ir sumažėjusiu maisto gaminimu namuose. Be to, vaikai yra lengvai įtakojami maisto ir gėrimų reklamomis, ypač tų produktų, kurie yra skirti vaikams. Dažnai šios reklamos skatina vartoti maisto produktus, kurie yra smarkiai perdirbti, turintys didelį cukraus kiekį arba yra nekokybiški.

Mitybos Sutrikimų Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Mitybos sutrikimai vaikystėje gali kilti dėl įvairių priežasčių, kurios gali būti individualios ir labai skirtingos kiekvieno vaiko atžvilgiu. Mitybos sutrikimams vaikystėje atsirasti įtakos gali turėti įvairūs rizikos faktoriai. Šie faktoriai gali padidinti vaiko jautrumą arba palankias sąlygas susidaryti mitybos sutrikimams. Kai kurie iš svarbiausių rizikos faktorių yra:

  1. Genetika: Paveldimi veiksniai gali ženkliai prisidėti prie mitybos sutrikimų rizikos. Jei šeimoje buvo anksčiau mitybos sutrikimų atvejų (pvz., anoreksija, bulimija), vaikui gali būti didesnė tikimybė susidurti su panašiais sutrikimais, dėl to svarbu žinoti savo šeimos medicininę istoriją.
  2. Papildomi sutrikimai: Autizmas, Dauno sindromas, protinės negalios ar kiti sutrikimai gali turėti įtakos vaiko mitybai.
  3. Psichologiniai veiksniai: Individualūs psichologiniai veiksniai, tokie kaip didelis nerimas, depresija, nepasitikėjimas savimi arba stresas, gali padidinti mitybos sutrikimo išsivystymo riziką.
  4. Socialiniai veiksniai: Aplinkos veiksniai, tokie kaip pritapimas prie aplinkos ir kitų vaikų, idealizuojamas kūno tipas, socialinių medijų spaudimas ir nepalankus draugų grupės arba mokyklos klimatas, taip pat gali sukelti stresą ir padidinti mitybos sutrikimo riziką.
  5. Išoriniai veiksniai: Ekonominiai sunkumai, maisto nepakankamumas arba kitos išorinės sąlygos, galinčios trukdyti tinkamam maisto vartojimui, taip pat gali būti rizikos faktoriai mitybos sutrikimams.
  6. Paveldimumo veiksniai: Tam tikri fiziniai ir psichologiniai veiksniai, kurie gali būti paveldimi iš šeimos narių, taip pat gali padidinti mitybos sutrikimo riziką.

Kaip Padėti Vaikui, Turinčiam Mitybos Sutrikimų?

Vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų, gali prireikti kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, kuria siekiama atkurti sveiką mitybą ir pagerinti jo fizinę bei psichinę gerovę. Štai keletas būdų, kaip galima padėti vaikui turinčiam mitybos sutrikimų:

Taip pat skaitykite: Maitinimo įstaigų meniu Marijampolėje

  1. Profesionalus pagalbos ieškojimas: Pirmas žingsnis turėtų būti kreipimasis į specialistus, tokius kaip gydytojai, mitybos specialistai, psichologai ar terapeutai, kurie turi patirties gydant mitybos sutrikimus.
  2. Individualizuotas gydymas: Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas konkretaus vaiko poreikiams ir būtų teikiamas individualizuotai.
  3. Šeimos palaikymas: Šeimos palaikymas yra labai svarbus vaikui, turinčiam mitybos sutrikimų. Šeimos nariai turėtų būti supažindinti su vaiko gydymo planu ir būti palaikymo šaltiniu, kad galėtų teikti emocinę ir psichologinę paramą bei taip pat elgtis ir namuose.
  4. Sveikos mitybos mokymas: Svarbu, kad vaikas būtų supažindintas su sveikos mitybos principais ir įgautų gebėjimus pasirinkti tinkamą maistą.
  5. Stabilus ir struktūruotas valgymo tvarkaraštis: Reguliarus valgymo tvarkaraštis gali padėti vaikui su mitybos sutrikimais sukurti struktūrą ir saugumą susijusią su valgymo procesu.
  6. Streso ir emocijų valdymo įgūdžių mokymas: Mokymasis valdyti stresą ir emocines reakcijas gali būti naudingas vaikui, kuris kenčia nuo mitybos sutrikimų, kad jis galėtų geriau tvarkytis su iššūkiais patiriamais valgymo proceso metu.
  7. Komunikacija ir atvirumas: Svarbu, kad vaikas jaustųsi laisvai kalbėdamas apie savo jausmus ir sunkumus. Komunikacija su vaiku, supratimas ir atvirumas gali padėti jį palaikyti terapinio proceso metu.
  8. Sveikos gyvensenos skatinimas: Be sveikos mitybos principų, svarbu skatinti vaiką būti aktyviu ir užsiimti fizinėmis veiklomis, kad būtų palaikoma bendra kūno gerovė.
  9. Sensorinė integracija: Specialūs pratimai susiję su jutimų integracija, kurie padeda mažinti jautrumą bei nemalonius pojūčius susijusius su maistu.

Kiekvieno vaiko poreikiai yra unikalūs, todėl terapijos ir intervencijos turėtų būti pritaikytos individualiai atsižvelgiant į kiekvineo vaiko poreikius bei aplinką.

Ergoterapijos Nauda

Ergoterapija gali būti naudinga vaikui, patiriančiam mitybos iššūkius, suteikiant įvairiapusę pagalbą ir įgūdžius, kurie padeda jam įveikti šias problemas. Štai keletas būdų, kaip ergoterapija gali padėti vaikui su mitybos iššūkiais:

  1. Mitybos įpročių ir įgūdžių lavinimas: Ergoterapeutai gali padėti vaikui lavinti sveikos mitybos įgūdžius ir įpročius, pateikiant praktinius patarimus, kaip pasirinkti ir paruošti sveikus maisto produktus ir suteikia mitybos rekomendacijas, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius.
  2. Sensorinės integracijos terapija: Vaikams, kurie susiduria su sensorinio suvokimo iššūkiais, ergoterapeutai gali teikti sensorinę integracinę terapiją, kuria siekiama padėti jiems geriau suvokti ir toleruoti skonio, kvapo, tekstūros ir kitas maisto savybes, taip pagerinant valgymo patirtį.
  3. Psichologinis palaikymas: Ergoterapeutai gali teikti psichologinį palaikymą vaikui, padedant jam suprasti ir tvarkytis su emocijomis, susijusiomis su valgymu, ir remiant jį kūrimo sveikų santykių su maistu bei padedant susireguliuoti valgymo proceso metu.
  4. Skatinimas kūrybiškumui: Ergoterapeutai gali skatinti vaiką kūrybiškai išnaudoti įvairias maisto paruošimo ir valgymo technikas, kad padėtų jam atrasti naujų maisto produktų, skonį ir malonumą valgyti.
  5. Fizinė veikla ir judėjimo skatinimas: Ergoterapeutai gali padėti vaikui atrasti malonumą ir prasmę judėjime, skatinant fizinį aktyvumą ir suvokdami ryšį tarp fizinės veiklos ir sveikos mitybos.

Emocinis Valgymas

Emocinis valgymas - tai elgesys, kai atsakas į jausmus ir emocijas bei jų reguliavimas vyksta valgant. Dažniausiai tam tikslui naudojami ir valgomi gausiai angliavandenių, kartais ir riebalų, mažą mitybinę vertę turintys produktai. Pradžioje jausmai ir emocijos, kuriuos žmonės reguliuoja valgydami, gali būti stiprūs, bet jeigu toks elgesys kartojasi, tuomet ir silpnoms emocijoms reguliuoti žmonės pasitelkia valgymą. Labai svarbu žinoti, kad emocinis valgymas gali būti kitų ligų simptomas, pavyzdžiui, slaptos, maskuotos depresijos. Tyrimai rodo, kad padidėjęs streso hormono kortizolio kiekis gali veikti medžiagų apykaitą, ko pasekoje riebalai pradeda kauptis pilvo srityje. Atsiranda šansas, kad pradės vystytis pilvinis nutukimas, o ant pilvo esantys riebalai yra patys toksiškiausi.

Emocinį valgymą, kaip ir daugelį kitų psichologinių sutrikimų, sukelia ne viena priežastis, o visa eilė faktorių, veikiančių vienu metu. Vyrams būdingas emocinis valgymas jaučiant depresijos simptomus ir nelabai suprantant, kas su jais vyksta. Kūdikystėje žmonės naudoja oralinį refleksą nusiraminimui. Šis refleksas giliai įsitvirtina mūsų smegenyse ir dėl to kartais žmonės rūko, dėl to žmonės čiulpia saldainius ir ledinukus, ir dėl to tai taip pat gali būti viena iš emocinio valgymo priežasčių. Prieš šimtus ir tūkstančius metų žmonės patirdavo daug streso dėl maisto trūkumo, o valgymas jį mažindavo ir duodavo ženklą, kad yra saugu - t.y. Valgymas būdavo malonumo šaltinis.

Kaip Vystosi Emocinis Valgymas?

  1. Žmogus patiria stresą. Jo simpatinė, jaudinimosi sistema aktyvuojasi. Šis stresas gali būti kaip atsakas į išorinį stimulą (suvokta grėsmė) arba vidinį stimulą (prisiminimas, mąstymas apie ateitį).
  2. Žmogus patiria jausmą, emociją.
  3. Jeigu žmogus neturi žinių ir įgūdžių valdyti šitą jausmą ir emociją, valdyti savo stresą, o kartais net ir nesupranta savo jausmų ir emocijų, asmuo gali pradėti naudoti savo instinktus - imti valgyti siekdamas nusiraminimo.

Jeigu žmogus valgo tam, kad nurimtų, jis trumpam nurimsta, tačiau labai dažnai po to pradeda jausti kaltę, gėdą, kartais nerimą, kartais pyktį ir ratas užsidaro. Ir tas ciklas kartojasi.

Taip pat skaitykite: „Pica Pub“ apžvalga Lietuvoje

Ką Daryti? Kaip Suvaldyti Emocinį Valgymą?

  1. Atpažinti problemą.
  2. Pripažinti ją.
  3. Motyvuotis ją spręsti suprantant, kad teks keisti nusistovėjusius sąlyginius refleksus ir įpročius.

Kas padeda:

  • Kognityvinė ir elgesio terapija.
  • Motyvuojantis pokalbis.
  • Mindfulness (pilnaprotaujantis valgymas).
  • Atsipalaidavimo metodų mokymas, atsipalaidavimo įgūdžių lavinimas.
  • Specialios fizinių pratimų programos.
  • Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos metodai.
  • Schemų terapijos metodikos.

Mūsų tikslas yra nauji refleksai ir nauji įpročiai, kurie, esant tiems patiems buvusiems stimulams, užtikrins naują elgesį, o naujas elgesys užtikrins mūsų naują gyvenimą.

Klaidingi Požiūriai Į Valgymo Sutrikimus

Svarbu paminėti, jog nors kiekvienas sutrikimas yra unikalus, daugumai jų būdingi panašūs stereotipai apie tai, kaip atrodo sergantieji: dažnai manoma, jog nuo valgymo sutrikimų kenčia tik tam tikros lyties, amžiaus ar svorio žmonės. Šis įsitikinimas ne tik klaidingas, bet ir žalingas, kadangi gali sustabdyti stereotipo neatitinkančius žmones nuo pagalbos kreipimosi ir apsunkinti jų gijimo procesą.

Pagrindiniai Valgymo Sutrikimų Tipai

Valgymo sutrikimams priskiriama nervinė bulimija, nervinė anoreksija, persivalgymo sutrikimas. Prie pagrindinių sutrikimų taip pat priskiriami atrajojimo sutrikimai, vengiantys-ribojantys maisto vartojimo sutrikimai ir „pica“ vadinamas sutrikimas, kuris reiškia, kad asmuo be saiko nuolat valgo greitą maistą ir kitą menkavertį maistą.

Nervinė Anoreksija

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa), dažniausiai vadinama tiesiog anoreksija, yra gyvybei pavojinga liga, kurios pradžia dažniausiai mezgasi paauglystėje. Kūno dismorfija lemia, kad sergantieji gyvena iškreiptų veidrodžių karalystėje, savo kūną, net jei jis neįtikėtinai plonas, matydami kaip turintį viršsvorio ar net nutukusį. Ligos pradžią užčiuopti labai sunku - nors sergantieji valgo maistą itin mažais kiekiais, daug sportuoja, bando kitais būdais mesti svorį ir nuolatos mąsto apie maistą, savo svorį jie linkę slėpti, o ligą neigti. Gydymo dažnai atsisakoma dėl baimės priaugti svorio. Dauguma anoreksijos paliestų žmonių ligoninėse gydosi ne vienerius metus, patiria atkryčio etapus. Bandoma žmones gydyti vaistais, tačiau pagrindinis darbas ligos gydyme tenka psichoterapeutams. Nors ši liga priskiriama psichikos ligų grupei, pasekmes jaučia visas kūnas. Nervų sistemos sutrikimai, mažakraujystė, kaulų retėjimas ir raumenų nusilpimas - tai tik dalis sveikatos sutrikimų, su kuriais susiduria anoreksijos paveikti žmonės.

Taip pat skaitykite: Greitas picos pristatymas

Nervinė Bulimija

Nervinė bulimija (bulimia nervosa) yra psichologinis sutrikimas, kuris pasireiškia besaikiu valgymu, po kurio stengiamasi atsikratyti suvartoto maisto. Dažniausiai liga išsivysto laikantis griežtos dietos ir marinant save badu. Praėjus laiko tarpui žmogus taip save išsekina, kad pradeda nekontroliuojamai daug valgyti ir kuriam laikui praranda sotumo jausmą. Besaikis valgymas gali būti nutrauktas, kai žmogų pertraukia kitas asmuo arba dėl skrandžio skausmų nuo per didelio maisto kiekio. Persivalgius jaučiamas labai stiprus kaltės jausmas, todėl įvairiais būdais stengiamasi išvalyti savo kūną nuo maisto pertekliaus.

Bulimija dažnai siejama su kitais psichikos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas ir narkotikų ar alkoholio vartojimas. Taip pat yra didesnė savižudybės ir savęs žalojimo rizika. Nemažą įtaką ligos vystymuisi turi psichologinis stresas, menka savivertė bei aplinkos spaudimas pasiekti tam tikrą figūros tipą. Nors sutrikimas yra psichologinis, bet neapsieinama be fizinių organizmo pokyčių. Dažnas priverstinis vėmimas gali lemti stemplės uždegimo išsivystymą, sukelti dehidrataciją, lemti dantų karieso bei dėmių atsiradimą. Elektrolitų disbalansas gali sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą bei mirtį. Taip pat gali sutrikti mėnesinių ciklas, atsirasti kraujo bei inkstų pakitimai, kaulų retėjimas. Remiantis statistika, tikimybė moterims susirgti bulimija yra maždaug devynis kartus didesnė nei vyrams. Vidutiniškai per 10 metų gydymo pasveiksta apie 50% žmonių.

Persivalgymo Sutrikimas

Persivalgymo sutrikimas (angl. binge eating disorder), nors ir mažiau žinomas nei nervinė anoreksija ar nervinė bulimija, lygiai taip pat yra rimta ir neretai gyvybei pavojinga liga. Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni persivalgymo epizodai, kuomet žmogus net nejausdamas alkio per trumpą laiką gali suvalgyti neįprastai didelį kiekį maisto. Nuo daugeliui pažįstamo nepatologinio persivalgymo šis sutrikimas skiriasi tuo, jog valgant prarandamas saikas, žmogus negali sustoti ir valgo iki nemalonaus pilnumo jausmo. Kartais toks persivalgymas panašus į bulimiją - nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės patiria kontrolės praradimą ir valgydami slepiasi nuo kitų.

Persivalgymo sutrikimas dažniausiai susijęs su stresu, nerimu bei depresija - bandoma slegiančias emocijas nuslopinti maistu. Vis dėlto po trumpam nuraminančio paguodos jausmo sergantieji pajunta gėdą, kaltę, pasibjaurėjimą, užplūsta liūdesys ir bejėgiškumas, o problemos tik pagilėja. Be psichologinių pasekmių persivalgymo sutrikimą gali lydėti ir nuolat kintantis svoris, pilvo skausmai, įvairūs virškinimo sutrikimai bei padidėjusi nutukimo rizika.

Pica Sutrikimas

Pica (angl. pica) yra valgymo sutrikimas, kurį turintys žmonės valgo ne maisto produktus, pavyzdžiui popierių, plaukus, žemes, dažus, ledą, stiklą. Sutrikimas diagnozuojamas įvertinus asmens gyvenimo anamnezę, esamą būklę ir galimą šalutinį suvalgytų medžiagų poveikį (anemija, žarnyno blokados, bakterinės ir parazitinės infekcijos). Pika sutrikimas dažnai pasireiškia kartu su kitais psichikos sveikatos sutrikimais (pvz. Jei sutrikimas yra sukeltas kitų organinių ligų ar būklių, ją galima išgydyti gydant pagrindinę ligą (vaistais ar vitaminais) ir patenkinant normalų maisto medžiagų ir mineralinių medžiagų poreikį.

Purusimo Sutrikimas

Purusimo sutrikimas (angl. purging disorder) yra valgymo sutrikimas, apibūdinantis maisto „šalinimą“ iš organizmo norint numesti svorio arba pakeisti kūno formas. Šalinimas gali reikšti įvairius dalykus, tokius kaip pačiam sau sukeltą vėmimą, netinkamą laisvinamųjų naudojimą, besaikį fizinį aktyvumą, badavimą ar netinkamą klizmos naudojimą. Purusimo sutrikimui nėra vieno gydymo būdo. Vieniems gali prireikti intensyvaus stacionarinio gydymo, kuomet taikomas stebėjimas ir kasdieninis vertinimas, kitiems pakanka ir ambulatorinės psichoterapijos pagalbos bei konsultavimo mitybos klausimais. Kenčiant nuo purusimo sutrikimo organizmas patiria nemažą žalą, kuri gali kelti rimtą pavojų sveikatai ar gyvybei.

Kitas Konkretus Maitinimosi Ar Valgymo Sutrikimas (OSFED)

Kito konkretaus maitinimosi ar valgymo sutrikimo (angl. OSFED - other specified feeding or eating disorder) diagnozė skiriama tada, kai asmuo kenčia nuo sutrikusio maitinimosi, tačiau jo patiriami simptomai pilnai neatitinka kitų apibrėžtų valgymo sutrikimų. Į šią kategoriją patenka tiek konkrečiau apibūdinami sutrikimai, kaip netipinė anoreksija, bulimija ar persivalgymo sutrikimas, ortoreksija ar šiame straipsnyje plačiau aptartas purusimo sutrikimas, tiek unikalūs simptomų deriniai.

Valgymo Sutrikimų Gydymas

Ankstyvas valgymo sutrikimų nustatymas svarbus sėkmingiems gydymo rezultatams. Praktikoje nuo pirmųjų simptomų iki pirmojo gydymo pradžios praeina vidutiniškai 4 metai, kartais gali būti 10 ar daugiau metų. Jei gydymas pradedamas per 1,5 - 3 metus ar mažiau prasirgus valgymo sutrikimais dažnai matomas teigiamas atsakas į palyginti trumpalaikį gydymą. Net 60 % pacientų, kurie kreipiasi dėl valgymo sutrikimų, stebimas pilnas pasveikimas po gydymo.

Valgymo sutrikimų gydymas yra specializuotas pagal valgymo sutrikimo tipą, tačiau dažniausiai apima kognityvinę elgesio, psichodinaminę ar psichoanalitinę terapiją, dietologo konsultacijas, mokymą apie tinkamą mitybą, gydytojų konsultacijas, kartais medikamentus. Dažniausiai tenka gydyti ne tik psichologinį sutrikimą, bet ir jo sukeltas pasekmes - fizinius sutrikimus, kurie atsiranda dėl nepakankamai suvartojamų maistinių medžiagų. Sunkesniais atvejais pacientai gydomi stacionare, o kartais reikalinga skubi hospitalizacija dėl kylančio pavojaus gyvybei.

tags: #pica #valgymo #sutrikimas #kas #tai

Populiarūs įrašai: