Pensijų mokesčio stažas virš 30 metų: Kas svarbu žinoti?

Kiekvieno Lietuvos gyventojo pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo jo sukaupto stažo ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų per visą darbingą gyvenimą. Tai reiškia, kad kuo ilgiau žmogus dirbo ir kuo didesnės buvo jo pajamos, tuo didesnė bus jo pensija. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia pensijų sistema Lietuvoje, kokie rodikliai svarbūs apskaičiuojant pensiją, ir kaip stažas virš 30 metų gali paveikti jūsų pensijos dydį. Taip pat panagrinėsime ekonomisto Žygimanto Maurico siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos.

Kaip apskaičiuojamas pensijos dydis?

Apskaičiuojant pensijos dydį, atsižvelgiama į keturis pagrindinius rodiklius:

  1. Žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai: Stažas skaičiuojamas metais. Svarbu pažymėti, kad sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. Pavyzdžiui, jei žmogus dirba puse etato ir jam oficialiai mokama pusė minimalaus darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė, t. y. ne 12, o 6 mėnesiai.
  2. Jo įgyti apskaitos taškai: Nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų, kurių vertė yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
  3. Galiojantis bazinės pensijos dydis: Tai yra fiksuota pensijos dalis, kuri kasmet indeksuojama. 2024 metais bazinės pensijos dydis yra 298,45 euro.
  4. Apskaitos taško vertė: Tai yra piniginė vertė, priskiriama vienam pensijų apskaitos taškui. Ši vertė taip pat kasmet indeksuojama. 2024 metais vieno taško vertė yra 7,16 euro.

Be to, skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.

Pensijų indeksavimas ir naujinimas: Kuo jie skiriasi?

Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.

Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, apskaičiuojamas kiekvieno žmogaus pensijos dydis.

Taip pat skaitykite: Patogi senatvė

Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus. Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.

Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo. Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.

Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos. Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio.

Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.

Stažas virš 30 metų: Ar tai visada reiškia didesnę pensiją?

Būtinasis stažas pensijai Lietuvoje yra 30,5 metų. Sukaupusiems nuo 15 iki 30,5 metų stažo, pensija mokama sumažinta. Minimalus stažas senatvės pensijai gauti - 15 metų. Taigi, turint stažą virš 30 metų, žmogui mokama viso dydžio pensija. Tačiau ar ilgesnis stažas visada reiškia didesnę pensiją?

Taip pat skaitykite: „Swedbank“ valiutos keitimo įkainiai

Atsakymas nėra vienareikšmis. Nors ilgesnis stažas reiškia daugiau sukauptų pensijų apskaitos taškų, svarbu atsižvelgti ir į kitus faktorius, tokius kaip:

  • Pajamos per visą darbinį laikotarpį: Jei žmogus didžiąją dalį savo darbinio gyvenimo dirbo už minimalų atlyginimą, jo pensija gali būti mažesnė nei žmogaus, kuris dirbo trumpiau, bet už didesnį atlyginimą.
  • Pensijų sistemos pokyčiai: Pensijų sistema Lietuvoje nuolat kinta, todėl svarbu atsižvelgti į tai, kokie įstatymai galiojo tuo metu, kai žmogus dirbo.
  • Individualios aplinkybės: Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei žmogui buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė po 2018 metų pensijų perskaičiavimo, jo pensija gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai, net jei jis ir toliau dirbo.

Žygimanto Maurico siūlymai dėl pensijų sistemos pertvarkos

„Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo radikaliai pertvarkyti Lietuvos pensijų sistemą. Jo teigimu, būtinasis stažas, kuris šiuo metu siekia 30,5 metų ir kasmet iki 2027 metų yra didinamas po pusę metų, kol pasieks 35 metus, turėtų būti sumažintas iki 5 metų.

„Daugelyje šalių tas stažas siekia 5-10 metų, pavyzdžiui, D. Britanijoje, Airijoje, Kanadoje, Australijoje. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek pridėtinės vertės sukūrei, t. y. kiek gavai darbo užmokesčio, o ne į laiko kiekį, praleistą darbe trinant kėdes. Tarkime, IT specialistas, kuris iš viso dirbo 20 metų, turėdamas pusę etato, bet gal buvo labai geras specialistas, sukūrė išskirtines sistemas, nenori dirbti virš 30 metų, jam užtenka 20 metų, tačiau šiuo metu yra priverstas. Per tuos 20 metų jis gal užsidirbo labai daug, daugiau nei žmogus, išdirbęs visą stažą, bet dirbęs už minimalią algą, taigi kodėl jis turėtų dirbti dar 15 metų jeigu to nenori. Sovietmečio paveldus reikia keisti, nes kitaip žmogus įspraudžiamas į rėmus, kokia yra dabartinio modelio esmė", - teigia ekonomistas.

Ž. Mauricas siūlo perimti kitų šalių modelį ir pensiją sulipdyti iš trijų dalių:

  1. Bazinės pajamos: Turėtų būti mokamos visiems, sulaukusiems pensinio amžiaus, nepriklausomai kiek metų jie dirbo, o gal iš viso nedirbo. „Tai lyg senatvės pašalpa, kuri Lietuvoje galėtų siekti apie 230 eurų, ir juos gautų visi", - sako jis.
  2. Valstybinė dalis: Į kurią turėtų būti siekiama įtraukti kiek įmanoma daugiau gyventojų, idealiu atveju - 100 proc. Sistemos tikslas - užtikrinti tokias pajamas, kurios leistų patenkinti būtiniausius poreikius, išėjus į pensiją. Šioje vietoje atsirastų tamprus ryšys tarp įmokėtų įmokų ir gaunamų išmokų, nes kiek asmuo sumokėtų - tiek ir gautų. Pavyzdžiui, nuo algos galėtų būti skiriama 10-15 proc. pensijų kaupimui ir tiek proporcingai žmogus galėtų gauti ateityje.
  3. Privatus kaupimas: Norintys galėtų kaupti dar ir privačiai. „Tai pilnas sumuštinis. Bazinės pajamos - duona, sviestuką užtepa valstybės pensijų sistema, o privatus kaupimas dar ir sūrio uždeda ant viršaus", - apibendrina jis.

Tokie siūlymai sulaukia įvairių vertinimų, tačiau jie skatina diskusijas apie tai, kaip pagerinti pensijų sistemą Lietuvoje ir užtikrinti orų senatvę kiekvienam gyventojui.

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

tags: #pensijų #mokestis #stažas #virš #30 #metų

Populiarūs įrašai: