Pekino kopūstų auginimas: nuo sėklos iki derliaus

Pekino kopūstai, užauginti savo darže, skoniu yra gerokai turtingesni negu tie, kuriuos galite nusipirkti parduotuvėje. Pabandykite - nesudėtinga jų užsiauginti. Straipsnyje aptarsime visus pekino kopūstų auginimo aspektus, nuo sėklų pasirinkimo iki derliaus nuėmimo ir laikymo.

Pekino kopūstų ypatumai

Pekininiai bastučiai (lot. Brassica rapa pekinensis), dažnai vadinami tiesiog Pekino kopūstais, yra vienos iš tų daržovių, kurias pats laikas sėti liepos mėnesį. Azijoje pekininiai bastučiai buvo auginami jau V amžiuje, o Europoje paplito tik XX amžiuje. Nepaisant to, per trumpą laiką jie tapo labai populiarūs. Lietuvoje apie pekininius bastučius sužinojome visai neseniai, maždaug prieš 15-17 metų. Būtent tada šių kopūstų gūželės buvo pradėtos pardavinėti mūsų parduotuvėse. Dabar šios daržovės užkariavo daugelio šeimų virtuves, nes yra skanios, lengvai paruošiamos ir nebrangios.

Veislės

Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi veislė, todėl karštą vasarą turi būti parenkami tam skirti hibridai.

  • Bilko F1Vidutinio vėlyvumo veislė. Sėjama liepos antroje pusėje. Atspari kopūstų šaknų gumbui. Lapai tamsiai žali, šiek tiek klostyti, mažai jautrūs ligoms. Gūžės cilindro formos, vidutinio didumo, standžiai susuktos, 1,2-1,6 kg svorio. Tinka labai ilgai laikyti: išsaugo gražią, žalią spalvą.
  • Capitol HVidutiniškai ankstyvas hibridas rudens derliui, sėjamas liepos mėnesį. Vegetacijos periodas - 58-65 dienos. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, sveria 1,5-2 kg.
  • Concord HVidutiniškai ankstyva hibridinė veislė vasaros-rudens derliui. Sėjama liepos mėnesį, derlius imamas praėjus 58-65 dienoms po sėjos. Gūžės didelės, cilindro formos, standžiai susisukusios, sveria apie 2 kg.
  • Emiko F1Vidutinio ankstyvumo universalus hibridas, skirtas ir ankstyvajam, ir vasaros bei rudens derliui. Atsparus gūžių puviniui ir kopūstų šaknų gumbui. Gūžės kietos, vidutinio dydžio, sveria 0,9-1,6 kg. Išoriniai lapai platūs, tamsiai žalios spalvos. Užaugusių gūžių derliaus nuėmimo laikotarpis ilgas. Rudeninis derlius tinka ilgai laikyti.
  • GranaatVidutiniškai ankstyva veislė, rudens derliui sėjama lauke. Gūžės pailgos 1,0-1,2 kg svorio, derlius imamas po 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo.
  • Kasumi F1Tinka vasaros-rudens derliui. Vegetacija - 60-65 dienos. Gūžės cilindro formos, 1,2-2,0 kg svorio. Gerai laikosi lauke. Labai derlingi.
  • Michico F1Vidutinio ankstyvumo hibridas, tinkantis vėlyvai sėjai. Vegetacija - 65 dienos. Gūžės cilindro formos, vienodos, 1,0-2,0 kg svorio, tamsiai žalios spalvos išoriniais lapais, gelsvos spalvos vidumi, trumpa šerdimi. Labai atsparus sužydėjimui ir ligoms. Tinka ilgai sandėliuoti.
  • Morillo - Storido F1Vidutinio ankstyvumo hibridas, tinkantis auginti rudens derliui ir ilgai sandėliuoti. Vegetacijos periodas - 75-80 dienų. Augalas didelis, ovalaus cilindro formos, tamsiai žaliais lapais, 1,5-2,5 kg svorio. Atsparus žiedynų formavimui, lapų galiukų nudegimui, gyslų patamsėjimui, rizoktoniozei.
  • Richi F1Vidutinio vėlyvumo veislė, atspari sužydėjimui. Tinka auginti vasaros ir rudens derliui. Augalas ryškiai žalios spalvos su geltonu vidumi, gūžės didelės, 2,0-2,5 kg svorio, gerai susisukusios, tankios.

Sėjos laikas

Pekininiai kopūstai yra trumpos vegetacijos augalas, tad juos galima auginti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pasėjus pavasarį, dienai ilgėjant ir orams atšilus, jie gali nesusukti gūželių, augina tik lapų skroteles, formuoja žiedynus, žydi. Todėl daržininkams, panorusiems išbandyti, kaip auga pekininiai kopūstai, patariama auginti rudens derlių: tada trumpėja dienos, dažniau palyja ir ne taip karšta. Vasarą rudens derliui pasėti pekininiai bastučiai duoda didesnį ir geresnės kokybės derlių.

Mūsų daržuose rekomenduojamas pekininių bastučių vasaros sėjos laikas - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios.

Taip pat skaitykite: Antis pagal Pekino receptą

Sėja ir priežiūra

Rudens derliui pekininius bastučius geriausia sėti tiesiai į dirvą, nes jie sunkiai ištveria persodinimą. Sėjant antroje vasaros pusėje pavasario drėgmės dirvoje jau nėra, todėl sėjai paruoštą vietą pirmiausia reikia gerai palieti šaltu vandeniu, leisti jam susigerti ir tik po to įterpti sėklas. Jos užberiamos sausa žeme. Labai gerai ant viršaus dar užmesti nupjautos žolės, kuri puikiai sulaiko drėgmę.

Sėjama eilėmis kas 40-50 cm, suformuojant vageles, kurių viršuje 1-2 cm gylyje ir sėjamos sėklos. Sėti geriausia lizdais po 3-7 sėklas. Jei, nepaisant vidurvasario, naktys šaltos, pekininius bastučius augimo pradžioje vertėtų pridengti daržo plėvele. Ji gali likti ir dieną. Drėgnoje dirvoje bastučių sėklos sudygsta greitai, po 3-4 dienų.

Kai ima formuotis pirmasis tikras lapelis, daigelius reikia retinti paliekant patį stipriausią daigą. Labai svarbu tai padaryti laiku, kol daigeliai stelbdami vienas kitą dar neištįso. Daigai gali būti retinami porą kartų paliekant maždaug 30 cm atstumus. Jei gamta gaili lietaus, pekininius bastučius būtina gausiai laistyti. Tai ypač svarbu auginant vėlyvos vasaros-rudens derlių.

Kai bastučiai pradeda sukti gūželes, lapelius viršuje reikia surišti arba apjuosti žiedu, iškirptu iš plastikinio butelio. Taip formuosis gražesnės gūželės, į jų vidų nepateks drėgmė, tad jos nepus. Labai svarbu, kad purenant žemę pekininiai bastučiai nebūtų apkaupiami. Maža to, reikia stengtis apskritai nepriberti žemių ant augalų, nes dirvoje esantys patologiniai mikroorganizmai sukelia infekcijas ir augalų puvimą.

Tinkama dirva

Pekininiams kopūstams reikia gerai sukultūrintų, puveningų, geros struktūros, drėgnų dirvų. Geriausiai tinka priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Dirvos rūgštingumas turi būti apie 6,5-7,5 pH. Ten, kur pH žemesnis, pekininiai kopūstai auga blogiau, juos dažniau pažeidžia kopūstų šaknų gumbas.

Taip pat skaitykite: Atraskite Pekino antį

Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių.

Temperatūra

Ši daržovė reikli klimatui, ypač reaguoja į dienos ilgumą, temperatūrą ir drėgmę. Labiausiai pekininiai kopūstai mėgsta 16-20 °C temperatūrą. Kai dienos ilgos, o temperatūra nesiekia 15 °C, jie nesuka gūželių, o formuoja žiedynus. Lygiai tas pats atsitinka, kai šioms daržovėms trūksta drėgmės.

Tręšimas

Pirmą kartą tręšti derėtų praėjus 5-6 dienoms po retinimo, paskui - po 3 savaičių. Rugsėjo mėnesį prasideda pats pekininių kopūstų augimas. Intensyviai augdami jie reikalauja nemažai drėgmės ir maisto medžiagų, todėl siūloma juos dar kartą patręšti mineralinių trąšų mišiniu.

Pekininiams kopūstams labai reikia kalcio ir boro, ypač karštu oru. Labai gerų rezultatų pasiekiama šių mikroelementų purškiant ant lapų. Jeigu augalams trūksta kalcio, viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje gali pradėti nykti lapų kraštai. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“ (angl. tipburn). Šios ligos plitimą augalų intensyvaus vystymosi metu galima sustabdyti purškiant 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšiant kalcio turinčiomis lapų trąšomis.

Ligos ir kenkėjai

Pekininius bastučius mėgsta ir kenkėjai. Auginant bastučius vasaros ir rudens derliui, kopūstinės musės nėra tokios pavojingos, tačiau augalus dažniau puola amarai, kopūstinio pelėdgalvio ir kopūstinio baltuko vikšrai bei tripsai. Vegetacijos metu, pradedant formuotis gūžėms, lauke gali pradėti plisti kryžmažiedžių juodoji dėmėtligė (alternariozė) bei pilkasis puvinys.

Taip pat skaitykite: Pekino kopūstų salotų receptas

Ypač svarbu jau vegetacijos pradžioje pekininius bastučius apsaugoti nuo kryžmažiedžių spragių. Tai smulkūs, šokinėjantys, tamsių spalvų, dažniausiai geltonai dryžuotais antsparniais vabaliukai (dar vadinami „žemės blusomis”). Jų lervos kirmėliškos išvaizdos, gelsvos, su 3 poromis krūtinės kojų. Kininiams bastučiams ir kitiems kopūstiniams augalams kenkia ir suaugėliai, ir lervos. Šie vabaliukai išgraužia lapuose nedideles, gilias duobutes - žaizdeles arba smulkias skylutes. Ypač pavojingos spragės dygstantiems lauke ar dar neprigijusiems daigams, nes pažeisti jie tiesiog nudžiūsta.

Kenkėjus gana veiksmingai atbaido kiti šalia augantys augalai, todėl greta kininių bastučių rekomenduojama auginti čiobrelių, salierų, šalavijų, mėtų, rūtų, salotų, svogūnų ir česnakų.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Derlius subręsta maždaug rugsėjo pabaigoje. Pekininiai kopūstai puikiai ištveria šalnas net iki -4-6 °C, todėl nereikia skubėti nuimti derliaus. Kuo vėliau šios daržovės iškeliaus iš lysvės, tuo ilgiau turėsite jų šviežių.

Nuimtą derlių geriausia laikyti šaldytuve, daržovių skyriuje, tačiaudidelio derliaus ten laikyti paprastai neturime sąlygų. Neblogai pekininiai kopūstai išsilaiko ir gerai vėdinamame vėsiame rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje prikasus juos smėliu. Tam gūželes reikia iškasti su šaknimis, sustatyti į dėžę ar kitą tarą ir šaknis apipilti smėliu. Gūželės neturi liestis, nes pradės pūti. Jei patalpa sausa, smėlį retkarčiais reikia sudrėkinti. Taip derlių galima išlaikyti 3-6 mėnesius.

Tiesioginiam pardavimui pekininių bastučių gūžės nuimamos be šoninių lapų ir pakuojamos į plėvelę, kuri puikiai apsaugo nuo greito vytimo ir perdžiūvimo. Geriausiai tinkamos nuėmimui taisyklingos formos ir kietos, bet neperaugusios gūžės. Rudenį sandėliavimui šių kopūstinių daržovių derlius nuimamas prieš šalnas, kai baigiasi vegetacija. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai rugsėjo pabaiga - spalio pradžia. Pekino kopūstams nebaisus naktinis temperatūros nukritimas iki -5 oC, tačiau po šalnų nuimtos gūžės žymiai blogiau išsilaiko. Rekomenduojama derlių nuimti po pietų, kai augalai šiek tiek apdžiūsta.

Gūžes reikia kirsti su šoninių lapų vainiku ir atsargiai sudėti į skylėtas plastmasines ar medines dėžes. Rekomenduojama taip sudėti gūžes šaldytuve, kad prie jų prieitų oras. Rekomenduojama temperatūra 0 oC bei 80-90 proc.

Kiti kopūstai antrajam derliui

Antrajam derliui ir kiti išskirtiniai kopūstai gali užaugti darže. Kininiai kopūstai Pak-Choi, kuriuos taip ir vadiname - pakčoi - idealūs antrajam derliui. Valgomos yra abi kopūsto dalys. Kotelius tinka kepti, naudoti sriuboms ir troškiniams. Pak-Choi kopūstai sėjami tuo pačiu metu kaip ir pekino kopūstai.

Lapiniai kopūstai dar vadinami kale arba žieminiais kopūstais, tad jų derlius tikrai tinkamas antrajai sezono pusei. Sėkite juos balandžio viduryje, o birželį sodinkite į dirvą. Jie gali augti darže iki -16 laipsnių, tad nešaltą žiemą derlių skinsite iki pat pavasario. Ūkyje auginama veislė ‘Toskano’ turi mažesnę vidurinę kietąją lapo dalį, yra švelnesnio skonio. Ir atrodo ypač dekoratyviai! Genovaitė juos vadina dinozauriniais kopūstais, nes šių garbanotų lapų paviršius primena dinozauro odą. Juos sėkite gegužės viduryje, o į lauką sodinkite birželį.

Kitos kopūstinių daržovių rūšys

Viena seniausių europietiškos kilmės daržovių. Kopūstinės daržovės priklauso kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimai. Gūžiniai, ropiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai yra kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar tebeauga Viduržemio jūros pakraščiuose. Kopūstinių daržovių rūšys yra giminingos ir savo morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis mažai kuo skiriasi viena nuo kitos. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Tačiau ankstyvieji gūžiniai ir ropiniai kopūstai atitinkamose sąlygose gali išauginti sėklas ir pirmaisiais metais. Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250 - 300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4 - 6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3 - 4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0 iki +5 °C. Jautriausi žemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, kurie jau apšąla esant 2 - 5 °C šalčio. Kopūstinėms daržovėms optimali temperatūra 15-18 °C šilumos. Esant aukštai temperatūrai ir kada dirvoje trūksta drėgmės, kopūstinės daržovės blogai auga ir duoda mažus derlius. Gūžiniai kopūstai lėtai formuoja mažas, minkštas gūželes, žiediniai - išaugina mažas menkavertes galvutes.

Gūžiniai kopūstai

Šia rūšį sudaro trys porūšiai: gūžiniai baltieji, gūžiniai raudonieji ir gūžiniai garbanotieji. Daigai auginami dviem būdais: sėjami tiesiai į puodeliu, blokus arba į juos pikuojami. Pirmuoju atveju jiems sudaiginti reikia daugiau didesnio šilto ( 18 -20 °C ) šiltnamio ploto negu antruoju atveju. PH turi būti 6,5 - 6,8. Kopūstai gerai auga po agurkų, svogūnų, pomidorų, morkų, bulvių, daugiamečių žolių. Sėti kopūstus 2 - 3 cm gylyje ( kol išdygs laikyti 20 °C ). Kopūstams sudygus temperatūra sumažinama iki 8 - 10 °C iki susiformuos skilčialapiai. Daigų papildomai tręšti nereikia. Pastebėjus, kad daigai pašviesėję, galima patręšti azoto trąšomis ( 20 gr. Daigus nupurkšti insekticidu nuo blakių. Likus 12 - 15 dienų iki sodinimo - daigus grūdiname. Daigai sodinami 35 - 40 dienų amžiaus, 7 - 8 cm aukščio su 3 - 4 lapeliais. Vėlyvieji kopūstai sėjami balandžio pradžioje ( ne vėliau kaip balandžio 10 d.) tiesiai į gruntą 12 cm tarpueiliais rankine sėjamąja, išberiant 2 g/m2 sėklų. Kad greičiau sudygtų, pridengiame polietilenine plėvele. Daigai užauga per 40 - 45 dienas. Išrauti mirkomi mėšlo ir molio ( 1 : 2 ) tyrėje; į ją galima įdėti fungicidų: fitobakteriomicino nuo bakteriozės. Daigynui rudenį iškratoma 40 - 60 t/ha perpuvusio mėšlo ir išberiamos fosforo bei kalio trąšos ( 150 - 200 kg/ha P2O5 ir 150 - 180 kg/ha K2O ). Ruošiant dirvą pavasarį, išberiamos azoto ( 90 kg/ha ) trąšos. Kopūstai gerai auga sukultūrintoje vidutinio sunkumo ir sunkiose priemolio dirvose. Ankstyviems kopūstams parenkamos lengvesnės, anksti pavasarį pradžiūvančios dirvos. Tinkamiausios kopūstams dirvos pH 6,0 - 6,5. Rūgščiose dirvose kopūstai serga šaknų gumbu. Kopūstai į tą patį lauką sodinami ne anksčiau kaip po 4 - 5 metų, o kur buvo bakteriozė - po 8 - 9 metų. Kopūstams dirva pradedama dirbti rudenį - skutama, lygiuojama, ariama ne giliau kaip 25 cm gyliu. Varputėtą dirvą išpurškiama. Pavasarį kiek pradžiūvus dirva akėjama, kultivuojama. Ankstyviesiems kopūstams, lengvesnių dirvų pavasarį geriau neperarti, kad neperdžiūtų. Tręšiamos dirvos -90 kg N; 30 kg P2O5 ir 130 kg K2O. Fosfatą ir kalį barstome rudenį: 120 kg/ha P2O5 ir 160 kg/ha K2O. Azoto trąšos išbarstomos pavasarį: ankstyviesiems 120 kg/ha, vėlyviesiems - 200 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinant, o kita pusė - daigams prigijus arba formuojantis lapų skrotelei. Vėlyviesiems kopūstams azoto trąšos išberiamos per tris kartus. Daigų sodinimas - ankstyvųjų kopūstų daigus sodinti reikėtų balandžio mėnesį iki gegužės pradžios 70 x 30 - 35 cm atstumu. Kopūstai silpnų šalnų nebijo, bet, numatant stipresnes šalnas, nakčiai pridenkime. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigus sodinkime gegužės pabaigoje arba birželio- pirmame dešimtadienyje 70 x 40 - 50 cm atstumu. Vėlyvuosius kopūstus sodinkime gegužės pabaigoje. Sausa dirva 1 - 2 dienas prieš sodinant palaistoma 100 - 150 m3/ha H2O. Dirvoje palaikoma 80 % drėgmė. Trūkstant drėgmės, esant 70 %, galimas mažesnis derlius. Laistant lašeline sistema, galima ir įterpti trąšas kartu. Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę. Didžiausi derliai užauginami, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Juos labai gerai veikia atskiestos srutos su mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami prigijus daigams ( praėjus 15-20 dienų ), antrą kartą - pradėję sukti gūžes. Trąšos įterpiamos purenant tarpueilius. Minimali dirvos drėgmė gūžiniams kopūstams 75 - 80 % ribinio lauko drėgmės imlumo. Ankstyvųjų kopūstų laistymo norma 150 - 250 m3/ha priesmėlio dirvose, 150 - 300 m3/ha - priesmėlio dirvose. Drėkinimo norma priesmėlio dirvose 1250 m3/ha, priemolio 1200 m3/ha. Vidutinio ir vėlyvųjų kopūstų laistymo norma - 150 - 300 m3/ha priesmėlio dirvose ir 200 - 350 m3/ha priemolio dirvose. Drėkinimo norma lengvesnėse dirvose 1800 m3/ha, sunkesnėse - 1650 m3/ha. Lengvos dirvos laistomos 5 - 6 kartus, sunkesnės - 4 - 5 kartus. Iš pradžių laistoma mažesnėmis normomis - 150 - 200 m3/ha, vėliau 250 - 350 m3/ha. Ankstyvieji kopūstai laistomi iki pradedant nuimti derlių. Ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu: pirmųjų - birželio pabaigoje - liepos pradžioje, antrųjų - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Vidutinio vėlyvumo - rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje ir vėlyvųjų - spalio mėnesį. Kopūstų derlius gali būti nuimamas kombainais arba transporteriais, taip ir rankomis. Atkreipti dėmesį į kopūstų veislės atsparumą mechaniniams nuėmimo ir transportavimo bei sandėliavimo pažeidimams. Svarbu kopūstų galvas tvarkingai, teisingai dėti į konteinerius. Sandėliavimui tinka sveiki, nepažeisti, sunkūs savo fiziologines savybes atitinkantys kopūstai. Ant kopūstų reikia palikti 3 - 6 dengiamuosius lapus. Lengvus, nepriglundančius lapus nuimti, todėl, kad jie trukdys judėti orui. Ventiliacija reikalinga, kad kopūstuose būtų palaikoma atitinkama temperatūra ir drėgmė. Ankstyvieji kopūstai gali būti laikomi 3 - 6 savaites, o vėlyvieji iki 9 mėnesių. Vėlyvųjų kopūstų sandėliavimo temperatūra - 0,5 °C. Prie aukštesnių temperatūrų trumpėja sandėliavimo laikas. Kopūstai jautrūs etilenui. Todėl reikalinga ventiliacija sumažinti šioms dujoms. Optimali kopūstų laikymo temperatūra 0 °C, minimali temperatūra -0,6 - -0,9 °C, maksimali 2 °C temperatūros. Optimali drėgmė - 95 %, ventiliacija laikant konteineriuose 60 m3/val. Laikymas iki 9 mėnesių. Gūžiniai raudonieji kopūstai skiriasi nuo gūžinių baltųjų lapų spalva. Gūžinių raudonųjų kopūstų lapai tamsiai violetinės raudonos spalvos. Jų gūžės gerai laikosi per žiemą, daugiausia naudojamos kaip salotos prie įvairių valgių. Gūžiniai raudonieji kopūstai ilgiau auga už baltuosius, todėl jų daigai užauginami polietileniniuose šiltnamiuose arba pridengti. Garbanotieji kopūstai taip pat priklauso gūžinių kopūstų grupei. Jų lapai garbanoti, gležni, pačios gūžės visada minkštesnės, negu gūžinių baltųjų kopūstų. Garbanotieji kopūstai rauginti netinka, bet jie turi daugiau maisto medžiagų už gūžinius baltuosius kopūstus, todėl jie dažniausiai rekomenduojami šviežiam vartojimui. Agrotechnika ir kiti darbai, yra tokie pat kaip atitinkamo ankstyvumo gūžinių baltųjų kopūstų.

Briuseliniai kopūstai

Briuseliniai kopūstai (Brassica oleracea, var. Briuseliniai kopūstai išaugina vieną aukštą stiebą. Ant kurio susiformuoja 30 - 60 ir daugiau gūželių, kurios sveria 300 - 600 g. Briuselio kopūstų vegetacija ilga ( 130 - 179 d. ), priskiriami vėlyvųjų kopūstų grupei. Jie labai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8 - -10 °C temperatūrą. Jų derlius būna 4 - 9 t/ha. Tačiau iš hektaro gaunama 20 - 40 t pašaram tinkamų kotų ir lapų. Šie kopūstai auga sunkesnėse humusingose dirvose. Lengvesnėse ( priesmėlio ) dirvose užauga minkštos gūželės. Auginami po tokių priešsėlių, kaip ir gūžiniai kopūstai. Dirva dirbama ir tręšiama kaip žiediniams kopūstams, tiktai briuseliniai kopūstai nemėgsta pavasarinio tręšimo mėšlu ( susiformuoja minkštos gūželės arba jų vietoje - atviri pumpurai ( lapų skratelės )). Sėklos sėjai ruošiamos kaip ir gūžinių kopūstų. Ankstyvajam šalpusniui pradėjus žydėti ( balandžio pirmoje pusėje ). Daigų auginimas nesiskiria nuo kitų kopūstų - Briuselio daigai sodinami paprastajai vyšniai pradėjus žydėti ( ne vėliau kaip gegužės 20 - 25 d. ). Šie kopūstai reiklūs šviesai, nemėgsta pavėsio, todėl daigai sodinami - 70 x 60 - 70 cm atstumais. Jie prižiūrimi kaip ir kiti kopūstai, tik nekaupiami. 1 - 1,5 mėnesio prieš imant derlių nupjaunami viršutiniai pumpurai, kad greičiau formuotųsi gūželės. Derlius pradedamas nuimti, kai apatiniai lapai pradeda gelsti, koto apačioje esančios gūželės jau būna užaugusios. Jų derlių galima imti atrankiniu būdu, nupjaunant normalaus dydžiogūželes. Ištisas derlius imamas vėliau, nes šalnos jiems nepavojingos. Prieš stipresnį oro atšalimą ( lapkričio mėnesį ) briuseliniai kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visu kotu prie pat žemės. Laikomi sustatyti dėžėse arba vienas šalia kito 10 - 15 cm smėlio sluoksnyje 1 - 1,2 m juostomis. Briuselio kopūstų gūželės realizuojamos nenupjautos nuo koto ( nupjauti visi lapai ). Gūželės turi būti švarios, nepažeistos ligų, kenkėjų bei mechaniškai.

#

tags: #pekino #kopūstų #sėklos #auginimas

Populiarūs įrašai: