Palangos aukštis virš jūros lygio ir pajūrio ypatumai
Palanga, vienas populiariausių Lietuvos kurortų, žavi ne tik Baltijos jūros artumu, bet ir savita gamta bei istorija. Nors tiesioginės informacijos apie tikslų Palangos miesto aukštį virš jūros lygio pateikta nėra, apžvelgsime Palangos pajūrio ypatumus, kranto raidą, švyturius ir kitus įdomius objektus, kurie susiję su aukščiu virš jūros lygio ir jo įtaka.
Palangos kranto raida ir žmogaus įtaka
Palangos kranto linija, kaip ir bet kuris pajūrio ruožas, nuolat kinta dėl natūralių procesų ir žmogaus veiklos. Iki XIX a. pabaigos kranto linija ties Palanga buvo lengvai banguota, be ryškesnių iškyšulių. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė grafui Juozapui Tiškevičiui pastačius pirsą laivams švartuotis. Šis srovėms nepralaidus statinys sudarė idealias sąlygas smėliui kauptis, todėl priekrantę pradėjo užnešti smėliu.
Dešimtmetį trukusi tilto statyba buvo baigta 1890 m., o jau 1892 m. laivas iš jo nebeplaukė, nes uostelį pasiglemžė smėlis. Pasak dr. Stanislovo Karwowskio, kranto linija, pastačius tiltą, pasislinko į jūrą 510 žingsnių (apytiksliai 360-400 m). Taigi tuo metu didžiausią nerimą visuomenėje kėlė kranto priaugimas, buvo svarstoma, kaip sustabdyti kranto slinkimą į jūrą.
Kopų formavimasis
Formuojantis iškyšuliui ir kaupiantis smėliui, ne tik krantas slinko į jūrą, bet ir pradėjo augti kopos. Dar XX a. pradžioje Palangoje tokių kopų, kokios yra dabar, nebuvo. Palei jūrą driekėsi žemų smėlio kupstų juosta. Tuo metu nuo tilto puikiausiai matėsi XIX a. pabaigoje statytos „Komodos“ ir „Anapilio“ vilos bei baigiama statyti Palangos bažnyčia. Dabar gi, žvelgiant maždaug nuo buvusio seno tilto galo, šiuos statinius užstoja kopa. Taip iki XX a. vidurio susiformavo maždaug 80-100 m pločio ir 6-8 m aukščio kopa.
Kranto erozija ir jos stabdymas
XX a. pabaigoje prabilta apie būtinybę gelbėti ardomą Palangos krantą. Tai lėmė daug veiksnių. Pirma, susiformavęs iškyšulys pasiekė pusiausvyrą, kuomet keliaujantis smėlis prisitaikė prie dirbtinės kliūties ir krantas nebekito. Be to, didžiąją smėlio dalį jūra jau buvo atidavusi krantui ir nelabai jau bebuvo ką kaupti sausumoje. Be to, XX a. antroje pusėje sustiprėjo audringumas.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti autentišką Palangos varškėtį namuose
1992 m. buvo nutarta statyti gelžbetoninį tiltą, jo polių žingsnį padidinant nuo buvusių maždaug 3,5 iki 6,5 m. Tai ir tapo pagrindine priežastimi, paskatinusia krantų ardą. Naujai statomas tiltas dėl konstrukcinių nepatogumų buvo statomas ne apgobiant seno tilto polius, o pora metrų piečiau jų, taip padidinant vandens srovių intensyvumą patiltėje. Be to, naujas tiltas buvo ažūrinis, t. y. pralaidus išilginei vandens ir smėlio pernašai. O svarbiausia - tarp senų polių liekanų buvę akmenys buvo ištraukti ir išvežti.
Dėl šių pakitimų smėlis, susikaupęs ties tiltu, galėjo laisvai judėti. Taigi, ilgą laiką vyravusius akumuliacinius procesus ties Palangos tiltu pakeitė kranto arda. Tiksliau sakant, kranto linija pradėjo tiesintis, t. y., ties tiltu nuplautas smėlis buvo pernešamas į šiaurę taip pamaitindamas šiauriau Palangos gelbėjimo stoties esantį krantą ir suformuodamas plačius paplūdimius. Tuo tarpu ties pačiu tiltu po jo statybų pabaigos maždaug nuo 1995 m. iki 2008 m. kranto linija atsitraukė apie 30-50 m.
Siekiant stabdyti kranto eroziją, buvo imtasi įvairių priemonių:
- Akmenų būnos statyba: 2004 m. buvo sumodeliuota nauja akmenų būna. Darbai baigti 2005 m.
- Paplūdimių maitinimas smėliu: Smėlio papildymas vyko 2006 m., 2008 m. 2011 m. ir 2012 m. Per šiuos keturis etapus Palangos paplūdimiuose buvo išpilta beveik 575 000 m3 smėlio. Buvo suformuoti maždaug 80-110 m pločio paplūdimiai.
- Kopagūbrio apsauga: Siekiant apsaugoti smėlį, atnaujinti takai link jūros. Iš viso atnaujinta 8,5 tūkst. kvadratinių metrų takų dangos, pajūryje išpinta apie 12 km žabtvorių, suklota per 55 tūkst. kvadratinių metrų šakų klojinių.
Palangos švyturiai ir apžvalgos bokštai
Nors Palangoje nėra švyturio, tačiau netoliese esantys švyturiai atlieka svarbų vaidmenį navigacijoje ir yra populiarūs turistiniai objektai. Planuojama, kad vasarą pajūryje atsiras net trys apžvalgos bokštai - jais virstų Neringos ir Palangos savivaldybėms perduodami Nidos, Juodkrantės ir Šventosios švyturiai.
- Šventosios švyturys: Šiauriausias Lietuvos švyturys Šventojoje pastatytas 1957 metais. Nuotaikingai raudonas keturbriaunis metalinis švyturys stovi 780 m nuo jūros. Jo aukštis - 39 m, o baltos šviesos blyksniai sklinda į jūrą 17 jūrmylių (31,48 km.). 2015 m. rugpjūčio 16 d. Šventosios švyturys pirmą kartą atvertas laisvam lankymui. Planuojama jį pritaikyti masiniam žmonių lankymui, pakeičiant laiptus ir įrengiant Švyturių muziejų.
- Nidos švyturys: Ikonišku Nidos simboliu tapęs 27 m aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas kilo kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m. Jo aukštis siekia 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Tik 30 metrų aukščio Nidos švyturys yra aukščiausias Lietuvoje, nes jis pastatytas ant aukštos kopos ir jo aukštis virš jūros lygio siekia beveik 80 metrų.
- Juodkrantės švyturys: Ant aukštos kopos pastatytas Juodkrantės švyturys virš jūros lygio iškilęs 75 metrus. Abu švyturiai ir toliau atliks laivų navigacijos funkciją.
Kiti įdomūs objektai Palangos apylinkėse
Be pajūrio ir švyturių, Palangos apylinkės gali pasigirti ir kitais įdomiais objektais:
Taip pat skaitykite: Palangos duona: ką turėtumėte žinoti?
- Kretingos dvaras: Kretingos muziejų ir Žiemos sodą rasite grafų Tiškevičių rūmuose, statytuose XIX amžiuje. Čia pamatysite Kretingos istorijos ir architektūros paminklus, susipažinsite su įdomia Kretingos dvaro pastato architektūra.
- Birutės parkas: Jaukus poilsis Palangoje neįsivaizduojamas ne tik be jūros, bet ir be pasivaikščiojimo vienu iš gražiausių parkų Šiaurės Europoje - Birutės parku. Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje.
- Japoniškas sodas Kretingos rajone: Unikalus didžiausias Europoje 16 ha Meistro iš Japonijos ir gydytojo kuriamas Japoniškas sodas Kretingos rajone su tūkstančiu bonsai medelių kolekcija, akmenų sodu, sakuromis, tvenkiniais.
Taip pat skaitykite: Alternatyvos Palangos dešrai
tags: #palangos #aukštis #virš #jūros #lygio #informacija