Organų laukimo eilės Lietuvoje: iššūkiai ir galimi sprendimai
Ilgos eilės pas gydytojus Lietuvoje jau seniai kelia nerimą ir tapo viena opiausių sveikatos sistemos problemų. Ši problema ne tik pablogėjo per pastaruosius kelerius metus, bet ir turi įtakos žmonių sveikatai bei gyvenimo kokybei. Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad nuo 2018 m. gyventojų, kurie ilgas eiles laiko viena svarbiausių sistemos bėdų, padaugėjo nuo 55 iki 73 proc. Taip pat daugėja gyventojų, ligos atveju nesikreipiančių į gydymo įstaigas (nuo 37 iki 45 proc.). Dar labiau nerimą kelia faktas, kad kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus vien dėl eilių, o 13 proc. nepavyksta net užsiregistruoti.
Situacijos apžvalga
Ilgos laukimo eilės pas gydytojus yra vis opesnė Lietuvos sveikatos sistemos problema. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigia: „Jei kas trečias susirgęs žmogus nesikreipia į medikus dėl per ilgų eilių, tai reiškia viena - tūkstančiai žmonių lieka be būtinosios pagalbos. Jie gydosi patys, laukia arba tiesiog nieko nedaro. Laiku negydomos ligos užsitęsia, komplikuojasi, daro žalą ne tik sveikatai, bet kartais kelia pavojų ir gyvybei. Tokia situacija - aiškus signalas: sveikatos sistemoje būtini pokyčiai“.
Beveik pusė apklaustų gydymo įstaigų pripažįsta, kad paslaugos teikiamos vėluojant ilgiau, nei leidžia teisės aktai. Dažniausiai vėluojama suteikti gydytojų specialistų paslaugas - net 80 proc. apklaustų įstaigų nurodo, kad laukimo laikas viršija numatytą 30 kalendorinių dienų terminą. 29 proc. įstaigų teigia, kad nesilaikoma 7 kalendorinių dienų termino patekti pas šeimos gydytoją, o 7 proc. - 60 kalendorinių dienų termino dienos stacionaro paslaugoms.
Palyginus 2018 ir 2025 m. gyventojų apklausos duomenis, matyti, kad vis sunkiau prieinamos šeimos gydytojo paslaugos. Pacientų, gavusių paslaugą tą pačią dieną, sumažėjo nuo 26 proc. iki 20 proc., o laukiančiųjų ilgiau nei 10 dienų padaugėjo. 13-oje savivaldybių daugiau kaip pusė gyventojų šeimos gydytojo paslaugų laukė ilgiau nei 7 kalendorines dienas.
Auditorių teigimu, stebimi sveikatos prieinamumo netolygumai tarp didžiųjų miestų ir regionų. Trečdaliui kaimo gyventojų buvo sudėtinga užsiregistruoti sveikatos priežiūros paslaugai (mieste - 22 proc.), o 34 proc. susidūrė su sunkumais patekti pas gydytojus netoli namų (mieste - 17 proc.). Išankstinės pacientų registracijos sistemos duomenys atskleidžia ir specializuotų paslaugų prieinamumo skirtumus tarp savivaldybių: dermatovenerologo paslaugų ilgiau nei 30 dienų laukia daugiausia Radviliškio, Jonavos, Ignalinos rajonų ir Vilniaus miesto gyventojų, o ginekologo - Šiaulių rajono ir Elektrėnų gyventojų.
Taip pat skaitykite: Noriupicos.lt paslaugos
I. Segalovičienė sako: „Sveikatos priežiūros paslaugų netolygumai vis dar giliai įsišakniję. Gyvenant už miesto ribų, kelias iki gydytojo tampa ilgesnis - tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Laukti taip pat tenka ilgiau, o galimybių laiku gauti pagalbą - mažiau. Tai reiškia, kad žmogaus sveikatos apsauga priklauso ne nuo jo poreikio, o nuo gyvenamosios vietos. Tokios realybės negalime toleruoti“.
Gydytojų trūkumas ir didelis krūvis
Viena iš pagrindinių eilių priežasčių yra gydytojų trūkumas ir per didelis krūvis. Kai kurie medikai dirba trimis etatais ar net dvylikoje įstaigų, o pacientai reikalauja siuntimų, nepasitiki šeimos gydytojų kompetencija. Dėl to eilės tik ilgėja, o sistema apkraunama dar labiau.
Valstybės kontrolė atskleidė, kad trylikoje savivaldybių daugiau nei pusė gyventojų šeimos gydytojo laukė ilgiau nei savaitę, nors teisės aktai numato, kad vizitas turi įvykti per septynias dienas. Specialistų laukimo laikai dar didesni - dermatovenerologų, kardiologų ar ginekologų paslaugos užimtos mėnesiams.
Elektroninės registracijos sistemos problemos
Elektroninė registracija „e.sveikata“ naudojama vos 7-8 procentų pacientų, o dauguma registruojasi telefonu. Gydymo įstaigos dažnai pateikia tik pusę laisvų vizitų laikų, todėl pacientai neturi galimybės pasirinkti patogiausio laiko.
Valstybės institucijų pozicija ir planuojami sprendimai
Ministerija pažadėjo spręsti problemą, planuojama didinti valstybės finansavimą sveikatos sistemai ir stebėti gydytojų darbo krūvį, tačiau konkrečių veiksmų kol kas nėra. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gytis Bendorius sako, kad laukimas priklauso nuo to, kokio gydytojo žmogui prireikė. Pasak jo, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje situacija gana gera - dauguma pacientų pas šeimos gydytoją patenka laiku. Pas specialistus eilės yra gerokai ilgesnės.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
G.Bendorius paaiškina: „Pas kai kuriuos gydytojus, pavyzdžiui, chirurgus, psichiatrus, vidaus ligų gydytojus ar vaikų pulmonologus, paprastai pavyksta patekti gana greitai. Bet yra specialybių, kuriose eilės itin ilgos. Dažniausiai ilgiau nei mėnesį žmonės laukia pas hematologus, dietologus, periodontologus, ortodontus, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojus. Tai rodo, kad kuo retesnė ar labiau specializuota paslauga, tuo įstaigoms sudėtingiau užtikrinti greitą prieinamumą“.
Pertekliniai siuntimai
VLK direktorius taip pat išskyrė ir perteklinius siuntimus. Pasak jo, Lietuvos gyventojai labai dažnai lankosi pas šeimos gydytojus - per metus fiksuojama apie 15,9 mln. vizitų. Dar 10,8 mln. vizitų sudaro apsilankymai pas gydytojus specialistus, kuriems siuntimus rašo šeimos gydytojai.
G.Bendorius teigia: „VLK duomenys rodo, kad dalis šių siuntimų gali būti pertekliniai, nes šeimos gydytojai ne visuomet iki galo išnaudoja savo kompetencijas ir per dažnai nukreipia pacientus papildomoms konsultacijoms bei tyrimams. Tai lemia didesnį pacientų srautą pas specialistus ir ilgina eiles. Šią tendenciją patvirtina ir tarptautiniai palyginimai: 2023 m. vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 10,3 gydytojo konsultacijos per metus - tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje, gerokai viršijantis Europos Sąjungos vidurkį (7,2 konsultacijos). Tai reiškia, kad Lietuvoje didelį konsultacijų skaičių lemia ne tik realus poreikis, bet ir palanki kompensavimo sistema kartu su perteklinių siuntimų praktika. Čia labai svarbus tampa pacientų vaidmuo. Žmonės turėtų labiau pasitikėti savo šeimos gydytojais, laikytis jų paskirto gydymo ir nereikalauti gydytojų specialistų konsultacijų, kai tam nėra pagrindo“.
Jis taip pat pastebi: „Prie eilių ilgėjimo taip pat prisideda įpročiai registruotis iš karto pas kelis specialistus skirtingose įstaigose, bet neatšaukti nereikalingų vizitų. Tokiu būdu sistemoje matomi užimti laikai, nors realiai jie lieka nepanaudoti. Panaši situacija susidaro, kai pacientai neatvyksta į vizitą ir apie tai nepraneša - tokiu atveju rezervuota vieta lieka nepanaudota, nors tuo metu galėtų būti priimtas kitas pacientas“.
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos pozicija
Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) valdybos pirmininkas Audrius Kazlauskas atkreipia dėmesį, kad didėjantis gydytojų siuntimų skaičius yra procesų pasekmė. Tačiau jis pasigenda deramo priežasčių įvertinimo. Jo nuomone, trūksta problemai skirtų analizių, šiuo metu jos paaiškinimai dažnai remiasi prielaidomis.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
A.Kazlauskas teigia: „Klausimas, ar mes labiau sergame, ar biurokratiškai kažką ne taip darome, ar kitur klystame ir pacientai nepasitiki šeimos gydytojais. Mano akimis, jei norime, kad siuntimų nedaugėtų, reikėtų sutvarkyti biurokratinį aparatą. Pavyzdžiui, yra tokių atvejų, kai šeimos gydytojas negali tęsti paciento gydymo be specialisto konsultacijos“.
Kaip bandoma pažaboti eiles
VLK direktorius sako, kad eiles mažinti galima tik kompleksiškai - tiek institucijų, tiek pačių pacientų pastangomis. Jo nuomone, pirmiausia, gydymo įstaigoms būtina maksimaliai naudoti Išankstinės pacientų registracijos informacinę sistemą (IPR IS). Ji leidžia matyti realų gydytojų užimtumą visoje šalyje, pasirinkti trumpesnę eilę kitoje įstaigoje ir užsiregistruoti greičiau. Be to, IPR IS padeda išvengti dubliuotų registracijų, nes yra susieta su elektroniniais siuntimais - tai leidžia matyti tik realiai galimus vizitus.
G.Bendorius teigia: „Svarbus vaidmuo čia tenka valstybės pastangoms. Sveikatos apsaugos ministerija bei kitos institucijos jau ėmėsi priemonių - pavyzdžiui, mažina gydytojų administracinį krūvį, perskirstydama funkcijas kitiems specialistams. Be to, už išplėstines konsultacijas, kai vieno vizito metu pacientui suteikiama daugiau pagalbos, gydymo įstaigos gauna didesnį apmokėjimą. Tai reiškia, kad žmonėms dažniau pakanka vieno vizito, o eilės trumpėja. Žvelgiant į ateitį, ypač svarbu, kad gydytojų netrūktų ir regionuose. Tam reikės nuosekliai gerinti darbo sąlygas, investuoti į medicinos infrastruktūrą ir užtikrinti, kad jauni specialistai būtų motyvuoti rinktis šią profesiją bei dirbti įvairiose Lietuvos vietose. Visa tai prisidės prie to, kad pacientams reikėtų laukti trumpiau, o pagalba būtų arčiau kiekvieno“.
Ar atsilaisvino šeimos gydytojų rankos?
A.Kazlauskas IPR sistemą apibūdina kaip patogų įrankį, tačiau nesutinka su įsivaizdavimu, kad jis gali trumpinti eiles pas gydytojus.
A.Kazlauskas pabrėžia: „Pacientų registracija per IPR sistemą leidžia matyti daugiau duomenų, juos skaitmenizuoti, leidžia matyti situaciją įstaigose. Bet tai iš principo nesprendžia eilių klausimo. Jeigu įstaiga turi 10 vizitų pas specialistą, tai ir paduoda į sistemą 10 registracijos laikų. Jų neatsiranda 15 ar 20“.
Jis pastebi, kad Lietuvoje įgyvendinamas šeimos gydytojų funkcijų perskirstymas kitiems specialistams, slaugytojos jau gali išrašyti dalį vaistų, pratęsti paskirtą gydymą. Tačiau atsakomybių persiskirstymas neįvyksta per naktį. Įtakos turi ir žmogiškasis veiksnys.
A.Kazlauskas sako: „Jeigu šeimos gydytojo komandoje yra slaugytoja, kuri dirba 20-25 metus, puikiai atlieka intervencijas, procedūras, bet kyla iššūkių su kompiuteriniu raštingumu, tada jai reikia įgyti papildomų įgūdžių. Yra įstaigų, kur krūvis perskirstomas, bet kitose procesas lėtesnis dėl žmogiškų veiksnių, reikalingo specialistų paruošimo“.
Eilės - sisteminė problema
Eurostato 2025 m. liepos mėnesio duomenys rodo, kad laukimo eilės yra viena dažniausių pačių pacientų nurodomų paslaugų neprieinamumo priežasčių. Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov atkreipia dėmesį, kad su eilių problema susiduria ne tik Lietuva, bet visos Europos Sąjungos (ES) valstybės be išimties.
A.Rudanov sako: „Nėra nei vienos ES valstybės narės, kurį nespręstų pacientų eilių klausimo. Ir Lietuva nėra išskirtinė. Tiek Europos Komisija, tiek EBPO nuolat skelbia įvairius tyrimus ir analizes eilių formavimosi klausimais ir teikia pasiūlymus valstybėms kaip spręsti šią problemą. Tačiau vieno universalaus recepto nėra ir negali būti. Nes eilių pas gydytoją problema apipinta daugybe socialinių, ekonominių, psichologinių, teisinių ir kitų dedamųjų“.
Kas bendro tarp eilių pas gydytoją ir ekonomikos?
Europos Komisijos ir EBPO paskelbti tyrimai byloja, kad sveikatos sistemoje veikia tokie patys ekonomikos dėsniai, kaip ir kitose ūkio šakose. Nuolat auganti ir kintanti sveikatos priežiūros paslaugų paklausa yra nulemta visuomenės senėjimo, gyvenimo trukmės ilgėjimo, pacientų lūkesčių augimo ir technologinės pažangos. Sveikatos priežiūros paslaugų pasiūla yra apspręsta specialistų (ar jų netrūksta, kaip jie pasiskirstę šalyje, regione ir pan., kokia jų kompetencija ir gebėjimai taikyti inovatyvius ne tik diagnostikos bei gydymo, bet ir vadybos, komunikacijos ir IT sprendimus) bei infrastruktūros (kabinetai, operacinės, lovos ir pan.) dedamosiomis. Šias išvadas dar 2023 metais pateikė EBPO, pasisakiusi, jog pacientų eilės - yra kompleksinės sąveikos tarp paklausos ir pasiūlos rezultatas.
A.Rudanov sako: „Šios EK ir EBPO išvados leidžia formuoti akivaizdžią išvadą - pasiūlos ir paklausos dėsnių neigimas, sprendžiant eilių problemas bei rengiant ar keičiant teisės aktus veda į aklavietę. Priešingai, sprendimų konstravimas, atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas, gali padėti valstybei pagerinti paslaugų prieinamumą ir suvaldyti eilių klausimą“.
Reikšmingas dėmesys - laikui
Ekspertas primena: „Eilių valdymas nėra įmanomas be tinkamo laiko valdymo. Į šią sąvoką patenka (a) pacientų registracijos laiko valdymas (įskaitant neatvykstančius pacientus); (b) laikas iki kontakto su gydytoju / vizito pas gydytoją (bet kuriame paslaugų teikimo etape); (c) pagal klinikines schemas, prioretizavimo standartus ir kitas dedamąsias paslaugų suteikimui būtinas laikas. Efektyviai nevaldant laiko - nebus rezultatyvaus eilių valdymo. Beje, EBPO savo ataskaitose ne kartą yra pažymėjusi, jog privataus kapitalo gydymo įstaigos žymiai efektyviau valdo laiką kaip resursą ir jų sukurtą gerąją praktiką rekomenduotina perkelti į viešojo sektoriaus gydymo įstaigas“.
Tuo pačiu A.Rudanov pastebi, jog skirtingai nuo kitų ES ir pasaulio valstybių, Lietuvos teisiniu reguliavimu ir jo taikymo praktika į paciento laiką bandoma sutalpinti visus (tiek klinikinius, tiek neklinikinius) veiksmus, kurie yra neatsiejama paslaugų suteikimo dalis.
A.Rudanov pažymi: „Deja, Lietuvoje turime kitokį reguliavimą ir taikymo praktiką“.
Eilės ir finansavimas
A.Rudanov primena, jog tiek EK, tiek EBPO savo išvadose ne kartą atkreipdavo valstybių narių dėmesį, kad „riboti finansiniai resursai, investuojami į sveikatos sektorių, apriboja įrangos, infrastruktūros, personalo galimybes ir lemia prieinamų paslaugų kiekio ribojimą“.
Tai susiję tiek su procentu nuo BVP, skiriamu sveikatos sistemai, tiek su valstybės įsipareigojimų vykdymu, tiek su sveikatos sistemos finansavimo šaltinių įvairove. Efektyviausiai veikiančiomis eilių atžvilgiu pripažįstamos sistemos, kuriose yra 4 sveikatos sistemos finansavimo šaltiniai - viešieji finansai, pacientų priemokos ir mokamos paslaugos, savanoriško sveikatos draudimo lėšos bei labdaros ir paramos fondų finansavimas. Šių finansavimo šaltinių derinys, jo tinkamas įtvirtinimas šalies teisės aktuose ir išplėstinis naudojimas leidžia užtikrinti valstybės efektyvius bei rezultatyvius eilių mažinimo sprendimus.
Gyvybės mokslo teisės ekspertas primena, kad tam tikrose ES valstybėse, valdant eiles ir vadovaujantis anksčiau paminėtais paslaugų pasiūlos ir paklausos dėsniais buvo įtvirtinta taisyklė „pinigai paskui pacientą“ - pacientas rinkosi įstaiga, kurioje gaudavo jam reikalingą sveikatos priežiūros paslaugą, kurią teisės aktų nustatyta tvarka apmokėdavo valstybė. Įstaiga galėjo būti tiek viešoji, tiek privati. Šis modelis paskatino šių valstybių sveikatos sistemas pasitempti ir užtikrinti aukštesnės kokybės, labiau į pacientų lūkesčius orientuotas ir efektyvesnes sveikatos priežiūros paslaugas.
Suvaldyti eiles - tik tvariais sprendimais
A. Rudanov teigia: „Dar viena sritis, kuri neabejotinai gali ir turi prisidėti prie pacientų eilių valdymo - sveikatos priežiūros paslaugų skaitmenizavimas. EBPO savo ataskaitose apie eilių valdymą nuolat primena apie būtinumą plėtoti elektroninės sveikatos sprendimus, daryti juos efektyvesniais ir patogesniais naudojimui (tiek specialistui, tiek pacientui, tiek duomenų analitikams bei sprendimų priėmėjams) bei stiprinti paslaugų procesų skaitmenizaciją (įskaitant nuotolines konsultacijas ir telemediciną), taip didinant visos sistemos ir atskirų gydymo įstaigų valdymo efektyvumą ir sumažinant administracinę naštą bei bereikalingus kaštus“.
A. Rudanov sako: „Dar vienas svarbus aspektas, kurį eilių valdyme išryškino Europos Komisija dar 2020 metais - eilių valdymas galimas tik nuolatiniais, tvariais, nuosekliais ir pamatuotais teisiniais bei politiniais sprendimais.
Valstybės kontrolės audito išvados ir SAM reakcija
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigia: „Tai - ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos. Šiandien akivaizdu, kad reikia ne pavienių žingsnių, o žymiai didesnių, sutelktų ir intensyvių veiksmų, kad sistema tarnautų žmonių sveikatai“. Vis dar opią eilių laukimo pas gydytojus problemą atskleidė Valstybės kontrolės užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tyrimo metu 73 proc. gyventojų pagrindine sveikatos sistemos problema dažniausiai įvardijo ilgas laukimo eiles pas gydytojus. Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad kaimo gyventojai dažniau patiria sunkumų registruodamiesi paslaugoms, jiems sunkiau patekti pas gydytojus arčiau namų.
Teritorinius netolygumus atskleidžia ir išankstinės pacientų registracijos duomenys. Jie rodo, kad 13-oje savivaldybių šeimos gydytojo paslaugų ilgiau nei 7 kalendorines dienas laukė daugiau negu pusė gyventojų. Gydytojų specialistų vizito ilgiau nei 30 kalendorinių dienų laukė didžiausia Radviliškio, Jonavos, Ignalinos r., Vilniaus m. gyventojų dalis. Iš esmės nesikeičia ir specialistai, kurių paslaugų laukiama ilgiausiai. Tai - hematologas, kardiologas, dermatovenerologas, ginekologas, ortodontas ir kt. Atlikę vertinimą auditoriai taip pat konstatavo, kad lūkesčių neatliepia ir išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema e. sveikata. Jų teigimu, sistema naudojasi tik 7-8 proc. pacientų. Daugiausia jų pas gydytojus registruojasi telefonu.
Įgyvendindama Valstybės kontrolės ankstesnio audito rekomendaciją, SAM patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonių planą 2023-2024 metams. Vis tik naujos auditorių išvados rodo, kad ministerija neturi informacijos apie priemonių įgyvendinimo mastą visose viešosiose gydymo įstaigose, taip pat nėra nustatyti priemonių įgyvendinimo rodikliai bei nesudaromos prielaidos veiksmingai šalinti eilių susidarymo priežastis ir pasiekti paslaugų prieinamumo gerinimo tikslus.
Reaguodama į Valstybės kontrolės atliktą auditą pati SAM teigė, jog „labai svarbu, kad buvo įvertinta tokia aktuali ir opi problema kaip pacientų laukimo eilės pas gydytojus“. Laikinai einanti sveikatos apsaugos ministro pareigas Marija Jakubauskienė sako: „Valstybės kontrolės audito išvados dėl susidariusių pacientų eilių Sveikatos apsaugos ministerijai yra svarbus ir reikalingas įrankis tęsiant pradėtus darbus. Ši audito ataskaita tampa reikšmingu atskaitos tašku vertinant įgyvendinamus paslaugų prieinamumo pokyčius šalyje. Per pirmąjį šios kadencijos pusmetį buvo imtasi kompleksinių eilių mažinimo priemonių skaidrinant ir palengvinant pacientų registraciją, gerinant eilių stebėseną, diegiant nuotolines konsultacijas, mažinant administracinę naštą medikams bei valdant pacientų srautus“.
Nurodoma, kad SAM šiuo metu yra pateikusi Vyriausybei ir Seimui svarstyti įstatymų projektus, orientuotus į sveikatos viešojo sektoriaus stiprinimą ir sveikatos paslaugų prieinamumo gerinimą visų Lietuvos regionų gyventojams. Priduriama, kad Valstybės kontrolės audito išvados dėl susidariusių pacientų eilių atspindi situaciją, kurią aptiko dabartinė SAM vadovybė pradėjusi darbą sveikatos apsaugos sistemoje. Akivaizdu, kad iki šiol eilių mažinimo klausimui nebuvo skirtos reikalingos pastangos, todėl neišnaudota Išankstinės pacientų registracijos sistema, neįgalinti teisinio reglamentavimo įrankiai, o žmonėms sveikatos paslaugos pasidarė vis sunkiau pasiekiamos. Vyriausybės programoje, taip pat ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos planuose iškart buvo numatyti sprendimai ir darbai, kurie pradžiai bent jau stabdytų sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių didėjimą.
Ministerija nurodė, kad atsižvelgdama į Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas, nuosekliai tęsia kompleksines pastangas eilių mažinimui.
I.Segalovičienė sako, kad atlikus vertinimą paaiškėjo, jog 2022-2024 metams sudarytas eilių mažinimo planas realios naudos neatnešė. Jos teigimu, eilių mažinimo planas turės būti peržiūrėtas.
I.Segalovičienė sako: „Gydytojai labai daug dirba, viršija ir darbo kodekso leistiną pusantro etato reikalavimą. Taip pat yra daug gydytojų, kurie dirba ne vienoje, o yra atvejų, kad ir dvylikoje gydymo įstaigų. Taigi, šiai dienai mūsų rekomendacija nedelsti ir priimti reikalingus sprendimus dėl darbo krūvio reguliavimo. Šita sritis turi būti sureguliuota ir turi būti aišku, kas kiek dirba".
tags: #organų #laukimo #eilės #Lietuvoje